Katažina Zvonkuvienė mano, kad vaikus maitinit vegetariškai – pavojinga

 (1)
Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie tai, kaip sveikiausia maitinti vaikus jiems nepakenkiant.
© LNK

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Mes duodam savo vaikams tą patį, ką ir mes valgome. Manau, kad primesti vegetarišką ar veganišką mitybą vaikui – pavojinga ir neteisinga. Mes su vyru tiesiog šiais klausimais pasitikime medikais“, – LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ teigs dainininkė, neseniai metukų sulaukusių dvynių Kornelijos ir Donato mama Katažina Zvonkuvienė. Moteris prisipažins ir pati itin mėgstanti mėsą, negalinti be jos, todėl galimybės maitintis vegetariškai ar veganiškai nesvarsto.

Dalis šio vakaro laidos skirta pastarąsias savaites žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje skambančiai diskusijai apie tai, kaip sveikiausia maitinti vaikus jiems nepakenkiant. Diskusija kilo po to, kai į reanimaciją pateko 7 mėnesių kūdikis, kurio mama laikėsi veganiškos mitybos, o tokią mitybą taikė ir savo vaikui. Buvo įtarta, kad vaikas nusilpo būtent dėl jos.

Laidoje dalyvaus net kelios mamos, kurių vaikai veganai arba vegetarai. Vienų metų dukrytę auginanti Vilija Poškevičiūtė-Vengelė pasakos mėsos nevalganti beveik ketverius metus, tokią mitybą taikanti ir savo dukrai. „Mano dukra itin stipraus imuniteto, o visi tyrimų rezultatai puikūs“, – teigs pašnekovė.

Tuo metu tokios pat mitybos propaguotoja aktorė Elžbieta Latėnaitė pasakos, kad jos 5-erių dukra – vegetarė. „Sąmoningas planetos taršą sumažinti trokštantis ir būti sveiku norintis žmogus neturėtų maitintis mėsa“, – teigs Elžbieta laidoje jau šį ketvirtadienio vakarą.

Nusilpusio kūdikio gyvybę išgelbėjęs medikas, docentas, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas įsitikinęs, kad tėvų, kurie maitinasi veganiškai ar vegetariškai – t. y. nevalgo mėsos ir gyvulinės kilmės produktų, ir tai primeta ir savo vaikams, – toks pasirinkimas rizikingas, jis gali sukelti vaiko ligą.
Kita laidos tema – Lietuvą garsinantys žmonės, iš kurių verta pasimokyti ne tik atkaklumo, užsispyrimo, tačiau ir kūrybingumo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (3)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (4)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.