Erica Jennings: tėtis buvo priverstas mus išvežti iš Airijos

 (12)
Viena žinomiausių atlikėjų Lietuvoje šiais metais vieną po kitos pristato naujienas - apie šeimos pagausėjimą, naujus įrašus ir visiškai naują muzikinę kryptį - teatralizuotus koncertus.
© Asmeninis archyvas (Lina Jushke nuotr.)

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmąjį jų - pavadinimu “Istorijos iš Niujorko” – Erica Jennings surengs jau lapkričio 23 d. Vilniaus Kongresų rūmuose, o jį režisuoja “Vilnius City Opera”. Erica pasakoja apie savo kūrybinę partnerystę su Dalia Ibelhauptaite ir šeimynines akimirkas tarp Lietuvos, Airijos bei Kolumbijos. Ne visas jų dabar Erica prisimena su šypsena.

Erica, nors jūsų patirties scenoje - jau dvi dešimtys metų, solinę karjerą pradėjote tik pernai. Vos gerbėjams pristatė naująjį savo, kaip solistės veidą, buvote už tai įvertinta (metų pradžioje “M.A.M.A.” apdovanojimuose E. Jennings buvo paskelbta geriausia atlikėja) ir vėl kalbate apie naują muzikinę kryptį – teatralizuotus koncertus. Kas skatina taip greitai keistis?

Tiesą sakant, ši kryptis atėjo gana netikėtai. Nors ir esu baigusi muzikinio teatro specialybę, “teatriškajai” mano asmenybės pusei pasireikšti nelabai buvo kur. O gal ir nejaučiau tam tokio begalinio troškimo, kol nepasikviečiau į savo komandą “Vilnius City Opera” kūrėjų režisierių Dalios Ibelhauptaitės ir Gedimino Šeduikio.

Planuodama savo naują koncertą, dar pavasarį, ieškojau būdų kuo įdomiau gerbėjams atskleisti savo naują dainų repertuarą. O jame šįkart – ne tik mano solinio albumo dainos, bet ir kūriniai, kuriuos įrašiau su talentingiausiais džiazo muzikantais iš Niujorko. Dėl šio projekto ne kartą teko skristi į Briuselį, kur ir vyko įrašų sesijos.

Negaliu apsakyti, kaip mane įkvėpė mūsų pirmieji susitikimai su Dalia ir Gediminu. Jie, išklausę mano dainas, sukūrė unikalią istoriją, kurią scenoje su visu būriu muzikantų, šokėjų, aktorių aš ir atliksiu. Pasirodymas vadinasi “Istorijos iš Niujorko”, tad tikrai neapsirinku sakydama, kad vienai nakčiai Brodvėjaus tradicijas pristatysime Vilniaus Kongresų rūmuose.

Tai - pats įdomiausias darbas mano karjeroje. Dar niekad taip nesijaučiau, jaučiu, kad dirbu su komanda, iš kurios be galo daug išmokstu. Teatralizuoti koncertai - visiškai naujas muzikinis žanras Lietuvoje, to nedaro dar nė vienas atlikėjas.

Erica Jennings: tėtis buvo priverstas mus išvežti iš Airijos
© Asmeninis archyvas (Lina Jushke nuotr.)

Scenoje pasakosite istoriją apie jauną airę, atvykstančią į Niujorką prohibicijos metais, siekiančią savo svajonės tapti garsia džiazo dainininke. Emigracija ir lėkimas paskui svajonę – jums taip pat nesvetimas. Ar niekad neplanavote važiuoti į didesnę šalį, kad ir patį Niujorką, kur galbūt galėjote pasiekti didesnių karjeros aukštumų?

Manęs to vis paklausia. Žmonės taip pat domisi, kodėl apskritai aš čia esu – juk atrodo, visi lietuviai iš Lietuvos bėga. Ir ne šiaip kur, bet į Airiją! O mano atsakymas visais gyvenimo etapais buvo vienas: ne, neplanavau ir nenorėčiau niekur iš čia važiuoti. Esu atsisakiusi kelių pelningų kontraktų su užsienio muzikos prodiuseriais. Jie man žadėjo kalnus, milijonus pinigų ir gerbėjų, tačiau… aš buvau reikalinga tik tam, kad įgyvendinčiau jų sukurtas muzikos verslo vizijas. Muzikine prasme aš visad turėjau pačią didžiausią prabangą – kūrybos laisvę. Esu dėkinga Lietuvos žmonėms už tai, kad pamilo mano kuriamą muziką. Čia yra mano vyras ir vaikai, tėvai ir seserys, draugai ir darbas, namai ir šuo - neįsivaizduoju, kur galėtų būti geriau. Labai norėčiau, kad lietuviai išmoktų labiau didžiuotis ir vertinti savo šalį – čia tokios geros galimybės imtis naujos veiklos, patogus susisiekimams, sveika ir graži gamta. Mums tikrai pasisekė gyventi būtent
čia.

Ir vis tik - ar nepasiilgstate gimtosios Airijos?

Airiją aš myliu be galo ir manau, kad galbūt man buvo lengviau prisijaukinti Lietuvą dėl to, kad airius, kaip ir lietuvius, sieja labai sudėtinga istorija. Ne kartą apie tai girdėjau iš tėvų, senelių, tetų ar dėdžių pasakojimų. Mūsų giminė labai gausi – tiek tėtis, tiek mama turi po 7 brolius ir seseris, šie turi bent po vieną savo vaiką, tad per giminės susitikimus mūsų būna pusė šimto…

Prieš daug metų tėtis Airiją paliko dėl to, kad nebeapsikentė tuo metu Airijoje buvusių gyvenimo sąlygų. Mes esame kilę iš Donegalo, Airijos Šiaurės Vakaruose esančio regiono, jis ribojasi su Šiaurės Airija, kuri nuolat buvo neramumų zona. Su bombos aliarmu pirmą kartą susidūriau būdama septynerių. 80-aisiais, kai aš augau, Airija buvo labai neturtinga šalis. Žmonės neturėjo darbų, daugybė jų emigravo. Tuo metu universitetus baigusi karta buvo vadinama išsilavinusiais bedarbiais. Mano tėtis taip pat neapsikentė tos situacijos ir nusprendė ją spręsti, kaip jam atrodė teisingiausia – įkūrė verslo konsultacijų kompaniją. Netrukus po to darbas jį nuvedė į Tanzaniją, o kiek vėliau – ir į Vilnių… Žinau, kad tėtis labai ilgėjosi namų, šeimos, savo muzikinių vakarų - jis grodavo gitara su draugais. Bet dabar visi esame laimingi Vilniuje, o Airija mums liko nuostabiais antraisiais namais, kuriuos lankome kartą per metus.

Erica Jennings: tėtis buvo priverstas mus išvežti iš Airijos
© Asmeninis archyvas (Lina Jushke nuotr.)

O kaip jūsų vaikai? Ar jie gerai žino savo šaknis?

Mums su Jurgiu visad buvo labai svarbu, kad vaikai augtų su didžiule meile juos supančiai aplinkai, kad vienodai mylėtų visus tris kraštus, iš kurių jie yra kilę. Todėl vaikai kalba trijomis kalbomis, kasmet lankome ir Kolumbiją, ir Airiją. Kolumbijoje gyvenantys jų seneliai vaikus be galo lepina, o mums su Jurgiu tai būna galimybė skirti laiko vienas kitam. Dabar seneliai nekantriai svečiuose laukia ir jauniausios anūkės – Gaios.

Dukrelės gimimas jūsų karjeros visai nestabdo. Atrodo, netgi priešingai…

Na, taip jau sutapo, kad ir mano solinė karjera, ir Gaios gyvybė prasidėjo tais pačiais metais. Turiu daug energijos ir dar daugiau idėjų, netgi sakyčiau, kad šios motinystės atostogos labai gerai pasitarnavo mano karjerai. Visą vasarą ramiai leidau su Gaia. Laimei, ji – ramus vaikas, rūpintis ja man – vienas malonumas. Laiką, kol ji miegodavo, aš skyriau kūrybai – būtent šiais mėnesiais sukūriau daug naujų dainų, supratau, kad muziką kurti man įdomu ne tik sau, bet ir kitiems atlikėjams. Neturiu jokio poreikio ilgesnėms atostogoms. O juk ir reikia pripažinti – man pasisekė, nes galiu savo darbo grafiką derinti prie šeimos poreikių.

Jeigu reikėtų pasirinkti - šeima ar karjera, ar sunku būtų padaryti sprendimą?

Nedvejočiau nė akimirkos Œ– šeima yra svarbiausia, ką turiu. Tačiau galimybė save realizuoti per muziką man yra didžiulė laimė – džiaugiuosi, kad niekas rinktis manęs neverčia, viską galiu suderinti.

Erica Jennings: tėtis buvo priverstas mus išvežti iš Airijos
© Asmeninis archyvas (Lina Jushke nuotr.)

Tiesa, kai kurių muzikinių planų dėl šeimos jau yra tekę atsisakyti – pavyzdžiui, mano ir Jurgio “The Ball & Chain” duetas. Nors namuose mes labai mėgstame kartu kurti muziką, ją atlikti, tačiau bendras darbas scenoje pasirodė per sudėtingas. Reikėjo pasirinkti – ar kartu norime būti scenoje, ar gyvenime. Pasirinkome pastarąjį. Duetus pasilikome ypatingoms progoms, kad tai mums patiems būtų šventė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (2)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.