Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti

 (28)
Pokštai ir išdaigos kartais atnešdavo Morgunovui naudą, bet dažniausiai savo neabejotiną talentą jis naudodavo nesavanaudiškais tikslais.
Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Nuo kontrolieriaus iki meno vadovo

Kai Jevgenijų Morgunovą eilinį kartą bandė išvaryti iš Kino aktoriaus teatro už „gabumų stoką“, jis kreipėsi į Aleksandrą Dovženką ir paprašė garsiojo režisieriaus parašyti jam charakteristiką, kurią norėjo parodyti jo nevertinančiai vadovybei. A. Dovženka prašymą išpildė ir parašė: „Ar Morgunovas talentingas? Šito aš nežinau, bet jei ekspedicijoje įstrigs mašina, Morgunovas ją iškart ištrauks. Ar Morgunovas talentingas? Šito aš nežinau, bet Morgunovas puikiai pakelia karštį ir šaltį, o kai reikia, būna neišrankus maistui. Ar Morgunovas talentingas? Šito aš nežinau, bet jis puikiai moka melžti karvę ir neatguldamas pravaikščioti gripą. Toks, kaip Morgunovas, ekspedicijoje nepakeičiamas. Ar Morgunovas talentingas? Šito aš nežinau, bet jūs juk žinote, ar jis talentingas.“

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Tad ar Morgunovas talentingas? Be abejo, jis genialus komikas, ir tai liudija filmai, kuriuose jis suvaidino. Bet ne visi žino, koks talentingas komikas Jevgenijus Morgunovas buvo gyvenime. Anksti ryte Jevgenijus Morgunovas skubėdavo į savo gimtąjį Kino aktoriaus teatrą. Jis ten vykdavo... troleibusu. Minios žmonių, prasisprausti neįmanoma, repeticija prasideda už pusvalandžio. Ką gi darydavo Morgunovas? Jis pakeldavo stulpelį su užrašu „Troleibuso stotelė“ ir pernešdavo ją kiek tolėliau nuo stotelės. Troleibuso laukiantys keleiviai po truputį judėjo link stulpelio, o Morgunovas rūkydavo nuošalyje, laukdavo, kol troleibusas privažiuos, sustos įprastoje vietoje, ir jis pirmas oriai į jį įlips.

Įdomu tai, kad kartais, kai aktorius neturėdavo pinigų, viešajame transporte keleiviams jis prisistatydavo kontrolieriumi, tikrindavo bilietus, o keleivius be bilietų išbardavo ir išlaipindavo. Ir tik kai įlipdavo tikrasis kontrolierius, Morgunovas nerūpestingai iššokdavo iš troleibuso.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Kai aktorius neskubėdavo į repeticiją, jis pramogaudavo – prieidavo prie stovinčio troleibuso, nutempdavo jo laidus ir paprašydavo kurio nors keleivio juos palaikyti. O pats pasitraukdavo į šoną ir laukdavo, kas bus toliau. Žinoma, laidus laikantis nelaimėlis gaudavo velnių nuo troleibuso vairuotojo.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Scanpix nuotr.

Jevgenijus Morgunovas gyvenime mėgdavo vaizduoti ne tik troleibuso vairuotoją. Tame pačiame Kino aktoriaus teatre kartą jis sukėlė tikrą sąmyšį, kai „į svečius“ netikėtai užsuko Molotovas ir Kaganovičius. Morgunovas pirmas pasitiko juos fojė, prisistatė teatro meno vadovu ir paprašė pakelti atlyginimus žemiausios kategorijos aktoriams, koks jis pats ir buvo. Aukšto rango viršininkai negalėjo duoti neigiamo atsakymo teatro vadovybei, tad netrukus Morgunovas gavo priedą prie atlyginimo.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Pokštai ir išdaigos kartais atnešdavo Morgunovui naudą, bet dažniausiai savo neabejotiną talentą jis naudodavo nesavanaudiškais tikslais.

Jis visada nešiodavosi pažymėjimą raudonu viršeliu. Niekas nežinojo, kas jame buvo parašyta, bet veikdavo jis nepriekaištingai. Restorane aktorius sušnibždėdavo padavėjui: „Drauge, duokite man tokį staliuką, kad niekas man neužstotų anų piliečių.“ Taksi jis suokalbiškai mirkteldavo vairuotojui: „Drauge, klausykite mano nurodymų, pavykite štai tą mašiną ir nepastebimai sekite paskui ją.“

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Kartais, grįždamas namo, Morgunovas prieidavo prie vienišo praeivio, pamojuodavo raudonu pažymėjimu ir griežtai sakydavo: „Eikite su manimi!“ Žmonės išsigąsdavo, bet sekdavo jam iš paskos. Priėjęs prie savo namo aktorius nutaisydavo suglumusį veidą, pasiteiraudavo žmogaus, kodėl šis jį persekioja, ir maloningai paleisdavo.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Krėsti pokštus paprastiems piliečiams Jevgenijus Morgunovas liovėsi pasirodžius Leonido Gaidajaus filmui „Šuo Barbosas ir neįprastas krosas“. Didelis ir juokingas aktorius tapo žinomas visoje šalyje, ir dabar pokštai troleibusuose ir autobusuose jam mažiausiai rūpėjo, nes visi norėdavo gauti jo autografą.

Padegėlis Lenskis

Tada Morgunovas ėmė krėsti pokštus bendradarbiams. Daugelis jo pokštų nesuprato ir jam neatleido. Pirmasis kolega, kuris ėmė nemėgti Morgunovo, buvo tas pats šuo Barbosas – šuo vardu Brechas. Jevgenijus Morgunovas susipyko su jo dresuotoju ir kalbėjosi su juo pakeltu balsu. Dresuotojas tai vertino kaip darbo dalį, bet šuo neatleido tokio „puolimo“ ant savo šeimininko. Brechas vis taikydavosi Morgunovui įkasti. Kai L. Gaidajus vėl pakvietė Morgunovą vaidinti savo naujame filme „Degtindariai“, filmavimo aikštelėje Morgunovą pirmas pasitiko tas pats Brechas, ir vėl ėmė ant jo loti ir pulti. Morgunovas skėstelėjo rankomis: „Tai bjaurybė, viską prisimena!“

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Viską prisiminė ne tik Brechas. Georgijus Vicinas buvo tylus, kuklus, mažai bendraujantis žmogus. Net būdamas tarp aktorių, jis mėgdavo pabūti vienas. Juostos „Šuo Barbosas“ filmavimas vyko šalia kaimo. Kartą per pertrauką Vicinas su savo personažo kostiumu – suplyšusiomis kelnėmis, purvinais marškiniais – pasitraukė į šalį ir ėmė dainuoti Lenskio ariją iš operos „Jevgenijus Oneginas“: „Kuda, kuda vy udalilis...“ Pro šalį ėjo vietos darbininkai. Jie pasiteiravo Morgunovo, kuris stebėjo Viciną iš už krūmo, kas gi čia toks. Atsakymo laukti neteko: „A, tai Ivanas Kozlovskis, žymusis mūsų padegėlis. Jūs argi negirdėjote? Jo namas sudegė, užtat jam pasimaišė protas. Jį turėtų greit išvežti. Bet nesijaudinkit, jį greit išveš, o namą jis sau naują pasistatys, jis gi turtingas.“

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
Georgijus Vicinas
© Scanpix nuotr.

Į panašius juokelius Vicinas atsakydavo tuo pačiu, bet Leonidas Gaidajus su pokštininku nesiterliojo. Filmuojant „Kaukazo belaisvę“ Morgunovas į uždarą nufilmuotos medžiagos peržiūrą atsivedė dvi drauges. Gaidajus liepė pašaliniams asmenims išeiti iš salės. Į tai Morgunovas juokaudamas iškritikavo gaudynių sceną: „O tu, Gaidajau, kodėl pelių negaudai?“ Žodis po žodžio režisierius ir aktorius ko nesusimušė. Morgunovas iš salės išėjo. O L. Gaidajus perrašė tolesnį scenarijų – išbraukė iš jo visus Morgunovo vaidinamo personažo epizodus. Galiausiai Morgunovas už filmavimą gavo patį mažiausią honorarą, o kino studijai pateiktame L. Gaidajaus prašyme sumokėti pastatymo honorarus už „Kaukazo belaisvę“ iš garsiosios trijulės figūruoja tik Vicino ir Nikulino pavardės.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Scanpix nuotr.

Pastarasis, beje, taip pat buvo labai įsižeidęs ant Morgunovo: šis interviu pasiskundė žurnalistui, kad iš visos trijulės valstybinę premiją gavo kažkodėl tik vienas J. Nikulinas. Vis dėlto Nikulinas ant Morgunovo ilgai nepyko, o kai bičiuliai susitaikė, neilgai trukus buvo surengtas dar vienas pokštas. Kartą prie Jurijaus Nikulino, kuris dirbo cirko direktoriumi, kabineto išsirikiavo didžiulė eilė. Žmonės reikalavo, kad sekretorė skubiai įleistų juos pas Nikuliną spręsti būsto klausimų. Paaiškėjo, kad aplink cirką vaikštinėjo Morgunovas su deputato ženkleliu, įsegtu į švarko atlapą, ir visus, kas ėjo į cirką, informuodavo, kad šiandien jo direktorius priima gyventojus kalbėtis būsto klausimais. Supykęs Nikulinas pareikalavo niekada daugiau neįleisti Morgunovo į cirką.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
Jurijus Nikulinas
© Scanpix nuotr.

Mažai kas suprato, kad juokeliais ir pokštais aktorius gelbėjosi nuo baisios realybės, nuo jį kankinusios negalios – diabeto, dėl kurio jis buvo priverstas leistis insuliną. Apkūnus jis buvo ne dėl nesuvaldomo apetito, o būtent dėl ligos, be to, jis praktiškai nuolat kentė baisius kojų skausmus. Po vaidmenų su komikų trijule Morgunovas taip ir nerado sau kito įvaizdžio, kuris būtų toks pat įsimenantis ir užtikrintų jam ne tik populiarumą, bet ir neblogą atlygį.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

Už epizodus aktorius gaudavo skatikus ir buvo priverstas važinėti po šalį su koncertais. Kiekvienas pasirodymas scenoje jam kainuodavo daug pastangų – kojos baisiai tindavo, tekdavo kirpti kojines ir pjauti batus, kad skausmas bent kiek atlėgtų. Kartais, kai skausmas tapdavo nepakeliamas, jis leisdavo sau pasirodyti žiūrovams su šlepetėmis. „Rąstas ant kojos užkrito“, – juokaudavo Morgunovas.

Didelis ir juokingas. Kodėl aktorius J. Morgunovas liovėsi juokauti
© Stop kadras

1998 atsitiko nauja bėda – jauniausias Morgunovų sūnus (turėjo du sūnus) užmigo prie vairo ir rėžėsi į medį. Po laidotuvių pokštai aktoriaus jau nebegelbėjo. Jis patyrė du infarktus, insultą. Neilgai trukus 1999-aisiais Morgunovas išėjo paskui sūnų. Bet likus kelioms dienoms iki mirties, aktorius vis dėlto prisiminė praeitį, pasikvietė gydytojus, pagrasino jiems kumščiu ir pareiškė: „Jūs manęs iš čia neišnešite, nes aš nepakeliamas.“ Jam buvo 72-eji.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

50-ies sulaukęs Arūnas Valinskas gyvenime neturėjo vienintelio dalyko (1)

Žvarbus lapkričio pabaigos vakaras. Prie sostinės centre esančios pokylių salės stoja automobiliai, iš kurių lipa pasipuošę, gėlėmis ir dovanomis nešini žmonės. Tai – pramogų pasaulio banginiu tituluojamo Arūno Valinsko 50-ojo jubiliejaus šventės svečiai: dainininkai, verslininkai, politikai. Nė vieno, pasak jubiliato, pakviesto „iš reikalo“.

Pragaro pasiuntinės Žemėje: koncentracijos stovyklų prižiūrėtojos žiaurumu lenkdavo vyrus

Iki 1942 m. Adolfo Hitlerio kurtos imperijos teritorijoje veikusiose koncentracijos stovyklose prižiūrėtojais dirbo vyrai. Vis tik 1942 m. situacija pasikeitė, kad Aušvico ir Majdaneko koncentracijos stovyklose pradėjo dirbti pirmosios moteriškos lyties prižiūrėtojos. Galiausiai jų buvo jau daugiau nei 3500, o iš viso tuo metu stovyklose dirbo beveik 55 tūkst. prižiūrėtojų.

G. Žickytė: kasdien dėkojame Dievui ir vienas kitam už tą laimę, kuri mus ištiko (59)

Viena ryškiausių dokumentinio kino kūrėjų Giedrė Žickytė (36 m.) mūsų žurnalo viršelį ir puslapius puošė lygiai prieš metus. Paklausta, kas per tą laiką pasikeitė, akimirką mintyse ji tarsi bando paskirus kadrus sujungti į visumą – kaip viena temoka.

Ką Inga Valinskienė patartų moterims, norinčioms išlaikyti vyrą (43)

Viena žinomiausių pramogų pasaulio pora Inga ir Arūnas Valinskai santuokoje gyvena jau 29-erius metus. Jie vadina save nestandartine pora.

Kaip aš žurnalistės profesiją iškeičiau į padavėjos (6)

60 saulėlydžių. Tiek žurnalistė Asta Lipštaitė palydėjo pamario krašte nusprendusi laikinai pakeisti profesiją.

I. Stonkuvienė: norėčiau po daugelio metų būti „kieta“ ir truputį išprotėjusia senute (5)

Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus.

Iš realybės šou į kosmetologiją pasukęs Robertas: nesupratau, ką su tuo savo populiarumu daryti (7)

Medicininės kosmetologijos ir masažo specialistas Robertas Kantauskas (36 m.), būdamas aštuoniolikos, atvyko iš mažo kaimelio į Vilnių ragauti laisvės skonio, patirti didelio miesto teikiamų malonumų ir iššūkių. Susikūręs įdomų įvaizdį, jis netrukus tapo žinomas, bet, neišmanydamas, ką su populiarumu daryti, ėmėsi rimtų darbų.

Garsiausią Lietuvos masažuotoją užgrūdino vaikystėje patirti sukrečiantys išgyvenimai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės talismanu vadinamas masažuotojas Juozas Petkevičius-Juozukas aikštelės milžinų pagarbą pelnė ne tik dėl profesionalumo.

Toma Vaškevičiūtė: pokyčiai, kai jų lauki, visada ateina (19)

Su teatro, kino ir televizijos aktore Toma Vaškevičiūte (30 m.) susitikome pasikalbėti apie meilę – darbui, gyvenimui, sau. Jaunos moters įžvalgas apie vaidmenis scenoje ir kasdienybėje darniai papildė svarstymai apie tai, kas palepina kūną ir sielą išjungus kameras ar nusileidus spektaklio uždangai.

Dainininkė Donalda pamažu atsigauna po patirtos nelaimės šeimoje (3)

Dainininkė Donalda Meiželytė atsiribojo nuo visuomenės ir žurnalistų – su niekuo nebendravo, nedalyvavo filmavimuose, dienų dienas leido namuose.

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų šeimoje moterys visada buvo laikomos lygiavertėmis

Gruodžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (nuotrauka – Pauliaus Gasiūno).

Boni ir Klaidas. Tikroji Didžiosios depresijos laikų nusikaltėlių istorija – kraujas, purvas ir sugriauti likimai (4)

Žurnalistai ir Holivudas sukūrė gražią, romantišką istoriją, o realybėje ta istorija buvo pilna kraujo, purvo ir sugriautų žmonių likimų.

Visi žinojo, kad galiu padėti subalansuoti energinius laukus, panaikinti nemalonius pojūčius, galvos skausmą (59)

Ji visą gyvenimą sportavo, vadovavo vyrų kolektyvams ir... niekada nepersivalgydavo. Vilnietė inžinierė Irena Kazakauskaitė (70 m.) – aktyvi pensininkė, sveikos gyvensenos ir netradicinės medicinos propaguotoja, dukros sodyboje dirba žemę, šeimai užaugina ekologiškų daržovių, renka miško gėrybes, o grįžusi į miestą bobutauja – prižiūri draugų vaikučius.

Neskęstančioji: kaip Violet Jessop išgyveno „Titaniko“ ir dar dviejų laivų katastrofas (35)

1916 m. lapkričio 21 d., užplaukęs ant vokiečių minos, sprogo ir nuskendo laivas „Britanikas“ – „Titaniko“ brolis.