Beata Tiškevič: atrodytų, visas pasaulis trokšte trokšta, kad užimtume mažiau vietos nei vyrai

 (223)
Pastebėjau, kad moterys mūsų šalyje linkusios save dėl visko kaltinti.
© N. Rekašiūtės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Štai ir sparčiai nudardėjo metų pabaiga. Žurnalų puslapiai ir portalai jau skatina mus ką nors sau pažadėti – būtinai sulieknėti, būtinai kažką padaryti dėl stangresnių sėdmenų, krašto stilistai mūsų akis spalvins naujais sezono deriniais, ir mes galvosim: „Reikia, reikia, reikia...“, o aš noriu tiesiog mumis pasidžiaugti.

Pastebėjau, kad moterys mūsų šalyje linkusios save dėl visko kaltinti. Jos jaučiasi kaltos dėl to, kad partneris būna neištikimas arba kad jų santykiai žlunga, kad jai sekasi geriau nei partneriui arba kad ji uždirba daugiau nei jis. Aš netgi mačiau ir girdėjau visokių ekspertų patarimų jokiais būdais neprasitarti savo partneriui, kiek uždirbi, ir negąsdinti jo savo stipriosiomis savybėmis!

Susimažinti. Sumažėti. Savo nuomonę pasakyti taikiai pypsint ir, pamačius mestą rūstų žvilgsnį mūsų pusėn, apsimesti, kad tai, ką pypsėjome, nebuvo kažkokie žodžiai – tiesiog: „Nesvarbu, nieko...“

Amerikiečių psichologė Amy Cuddy vienoje savo paskaitoje kalbėjo apie kūno kalbą. Atkreipkite dėmesį, kaip sėdite darbe, per susirinkimą. Kaip elgiatės, kai aplink yra rimtų kostiumuotų vyrų. Ar kryžiuojate rankas, kojas? Ar kūprinatės? Ar jūsų kūno kalba neprimena ketinimo sutilpti degtukų dėžutėje? O balsas? Ar ploninate jį, ar tylesniu kalbate? Ar, prieš išreikšdamos savo poziciją, galbūt net priešingą nei prieš tai kalbėjusių asmenų, atsiprašote? Aaaha. Ir paskutinis klausimas: O KAM, gerbiamosios?

Atrodytų, visas pasaulis trokšte trokšta, kad užimtume mažiau vietos nei vyrai. Apkūnios moterys yra vertinamos kritiškiau nei apkūnūs vyrai. Kartais darbe kai kurie vis dar prašo manęs derinti savo aukštakulnių aukštį pagal jų ūgį, kad tik nebūčiau už juos aukštesnė, o frazė „ji žino savo vietą“ moteriai vis dar yra komplimentas.

Kai prabylu apie lygias teises, man dažniausiai atšauna, kad turime moteris Prezidentę ir Seimo Pirmininkę, ar to negana? Tikrai ne. Nors aukščiausias šalies valdymo pareigas eina moterys, moterų vadovių Lietuvoje yra tik 38,6 proc., moterų Seimo narių – tik ketvirtadalis, o ir uždirbame mes, eidamos tas pačias pareigas kaip vyrai, vidutiniškai 14 proc. mažiau.

Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europoje, ir net 65 proc. aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje turinčių žmonių yra moterys!
Istoriškai taip jau susiklostė, kad moterys visada turėjo gerokai mažiau galios (o kartais jos visai neturėjo) nei vyrai, bet dabar gyvename laiku, kai juda ledynai, kai tirpsta konstantos, kai senieji įsitikinimai sparčiai trupa ir vis didesnis dėmesys kreipiamas į žmogaus teises. Ir pokyčiai vyksta! Kartais jie prasideda nuo mūsų.

Ar dažnai galvojate apie save blogai? Ar dažnai teigiate sau, kad vis tiek nepavyks, to nesugebu, šitas darbas man įdomus, bet jis – ne man, geriau nieko nekeisiu, nes gali būti dar blogiau. Kokią įtaką kitų žmonių nuomonė apie jus daro jūsų nuomonei apie jus pačias? Kaip dažnai leidžiate save nuvertinti, žeminti, skriausti?

Mes gyvename didelio triukšmo laiku. Kasdien į mūsų akis suplaukia didžiulis informacijos srautas, jis diktuoja, kokios turime būti, ką sakyti, kaip atrodyti, ką daryti, ir tai trukdo išgirsti savo pačių norus ir ketinimus, o jie gali visiškai nesutapti su visuomenės nuomone, nusistovėjusiomis tradicijomis ir standartais. Ir to nereikia bijoti.

Man atrodo, kad pačios apsivagiame nuolat nuvertindamos save ir klausdamos kitų: „Kaip aš atrodau?“, bandydamos patikti ar įtikti. Linkiu, kad šį klausimą pakeistų kitas: „Kas aš esu?“ Ir kad jis taptų puikia konstruktyvaus dialogo su savimi pradžia. Išvaizda nėra begalybė, ji prasideda galva ir baigiasi kojomis, ji mus apriboja, kai įtikime, kad viskas, ką turime, tėra mūsų kūnas. O mūsų vidus, mintys, sugebėjimai, vaizduotė yra begaliniai. Jie neaprėpiami, neištiriami. Mūsų viduje – visi atsakymai. Ten slypi visas pasaulis. Jį reikia branginti. Mums pačioms.

Vokiečių psichologas Robertas Betzas knygoje „Nori būti normalus ar laimingas“ rašė: „Dabar turime suvokti mintis, keliančias gėdą, kaltės jausmą, menkavertiškumą ir įsitikinimus apie mus pačius, kurie stumtelėjo žemyn, suvokti juos kaip neteisingus ir pradėti mąstyti kitaip apie save ir žmogaus prigimtį.“

To mums ir linkiu. Beje, gyvename vidutiniškai 11 metų ilgiau negu vyrai. Turime daugiau laiko mėgautis savimi ir šiuo gyvenimu. Ir padidinti save bei padidėti. Be kaltės jausmo, kad kažkas šalia pasijus labai mažas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Laima Kybartienė: laiko atsukti atgal nenorėčiau, nebent kas paliktų šių dienų patirtį ir protą (1)

Ką reiškia grožis garsioms moterims? Ką tenk aiškentėti dėl jo, su kuo susidurti?

Rašytojos, kunigo ir fotografo kelionė – išskirtinė likimo dovana (4)

„Man reikėjo išeiti į Kelionę, kad visas, ne vien saulėtas savo dienas pradėčiau vertinti kaip dovaną,“ – prisipažįsta rašytoja Lina Ever.

5 vaikus auginantis kunigaikštis Radvila: žmonės, turintys didelę šeimą, labai turtingi (7)

Varšuvoje gyvenantis verslininkas, kolekcininkas garsiausių Lietuvos didikų Radvilų palikuonis kunigaikštis Maciejus Leonas Radziwiłłas mielai sutiko duoti interviu „Moters“ žurnalui. „Esu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, taigi – įpareigotas“, – sakė jis.

Indrė Stonkuvienė: supratusi, kad prarandu ryšį su vyru, puoliau į depresiją (23)

Darbo televizijoje atsisakęs Mantas Stonkus prisipažino: tapau namų šeimininke.

Žymios moterys, pamilusios jaunesnius vyrus (9)

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas yra tarp partnerių, tuo daugiau galimybių, kad santykiai bus ilgalaikiai. Statistiką vis bando paneigti žinomų žmonių poros, čia didelis amžiaus skirtumas visai nėra keistas dalykas. Kiek labiau suklūstama tik tada, kai poroje vyresnis yra ne vyras, bet moteris.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai

Lapkritį į specialų 30-ies metų jubiliejinį koncertą kviečia šiandien jau legendine vadinama grupė „Sekmadienis“. Ta proga grupės lyderė Jūratė Miliauskaitė prisimena auksinius grupės laikus.

Balerina M. Simonova: su nacionalizmu dažniau susidurdavau Lietuvoje nei Lenkijoje (20)

Balerina Margarita Simonova (28 m.) save vadina kosmopolite ir tiki, kad menas neturi sienų. Iš Lietuvos kilusi rusų tautybės mergina jau 7-erius metus sėkmingai šoka Varšuvos didžiajame teatre, o jos neseniai atliktas pagrindinis vaidmuo rusų režisieriaus Valerijaus Todorovskio filme „Didysis baletas“ sujaudino ne tik šio šokio gerbėjus.

N. Marčėnaitė – apie itin skaudžiai išgyventas skyrybas: bandėme gelbėti santuoką, bet buvo kita moteris (48)

Dažnai stebint savo mėgstamas žvaigždes susidaro įspūdis, kad jie idealūs, o jų gyvenimai – tobuli. Todėl pasigirdus kalboms apie Nomedos skyrybas su nuo penktos klasės pažįstamu Mariumi Jonučiu, buvo sunku patikėti, kad tai tiesa.

Saptos garsaus rašytojo Romaino Gary vedybos, paženklintos dviem savižudybėmis (1)

Prancūzų žurnalistė Ariane Chemin savo knygoje „Mariage en Douce“ („Santuoka slapčiomis“) aprašo slaptas garsios amerikiečių aktorės ir rašytojo vestuves 1963 m.

Romano apie emigraciją autorė: ten labai gerai atsiskleidžia slepiama asmenybės pusė

Rasa Sagė - 39 metų rašytoja, sociologijos magistrė, dviejų mažamečių - ketverių dukters ir dvejų metų sūnaus – mama. Leidykla „Alma littera“ tik ką pristatė Rasos Sagės knygą „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Knyga, kurioje itin aktuali emigracijos tema, – ne iš piršto laužta, rašytoja pati krimto emigrantės duoną.