B. Tiškevič: o aš nenoriu būti mamelė savo vyrui

 (310)
Kartą su bendrakursiu per pertrauką tarp paskaitų, taupydami pinigus, nuėjome pas jį į namus pasigaminti pietų. Jis man prisakė papjaustyti daržovių, o pats ėmėsi virti ryžių.
B. Tiškevič: o aš nenoriu būti mamelė savo vyrui
© L. Stasiulionytės nuotr.

Skambutis į duris. Gyventojų surašymas. Bendrakursis nulėkė atsakinėti į klausimus, o aš likau prie puodų. VIENA. Trečias kursas, man kokie 22-eji, o aš... nemoku virti ryžių.

Apimta panikos, išjungiu viryklę, nupilu vandenį ir pastatau puodą atokiau. Toliau pjaustau daržoves. Po kurio laiko grįžta bendrakursis, klausia: „Beata, ką tu padarei ryžiams?“ Išmekenu: „Aš tiesiog... nemoku jų virti.“ Dar ilgai visi kartu juokėmės iš manęs, šios Beatos, kuri, būdama 22-ejų, nemoka virti ryžių.

Atsimenu, kaip kažkada draugės nejučiomis paklausiau: „O, klausyk, kas kiek laiko tu plauni namuose grindis?“. Ji man: „O kas? Kodėl klausi?“ Stengiuosi neišsiduoti: „Ne, man šiaip įdomu.“ Ji atsako. Toliau bandau gauti informacijos: „O... kuo plauni – skuduru, šepečiu? Įpili kokių nors priemonių?“ Ji jau juokiasi: „Kas tau yra?“ Prisipažįstu: „Nepyk, aš tiesiog... nemoku plauti grindų.“

Ir viskas ne dėl to, kad būčiau princesė, o dėl to, kad pasitikau suaugusiųjų gyvenimą nepasiruošusi. Nemokėjau savimi pasirūpinti, nes mama ir močiutė manimi rūpinosi taip, kad praleido akimirką pagalvoti, jog ateis diena, kai namai bus tušti, kai juose būsiu aš viena, ir skrandis burgs, dulkės kaupsis, grindys spindės purvu ir skalbinių kupinas krepšys man mos purvino megztinio rankove. Ir tada man teks akis į akį susidurti su gyvenimu. Su suaugusio žmogaus gyvenimo pasekmėmis.

Ir susidursiu aš iš pradžių su juo prisvilusiais puodais, uždažytais skalbiniais, sulaužytomis šluotomis ir ašarų kupinomis akimis iš bejėgiškumo. Bet tai taip brangu, nes tai – mano patirtis, mano nemokšiškumo pasekmės, kasdien mane skatinančios mokytis iš savo klaidų.
Panašiai ir mes, žmonos, darome savo vyrams. Vaikystėje jautusios švelnų mamos rūpestį, saugantį nuo aštrių kampų, duobių ir, mano atveju, buities – nuo visų nemalonių pasekmių, manome, kad taip ir reiškiama meilė, dėmesys bei rūpestis. Ką mes nutariame? Kad vyru reikia rūpintis kaip sūnumi.

Suspėti pasiūlyti valgyti dešimt minučių anksčiau, nei jis pasijus išalkęs, apuostyti, apžvelgti jo drabužius ir savo nuožiūra atidėti skalbti, kai pasijus negerai, užrašyti pas gydytoją, prisiminti dieną, laiką ir ten nuvesti, pagalvoti apie viską anksčiau, negu jis apie tai pagalvos, prisiminti jo draugų gimtadienius ir susitikimų laiką, būti jo asmeniniu buhalteriu, gydytoja, mama, kulinare ir darbo kalendoriumi, niekada neleisti pastebėti, kad baigėsi jo higienos priemonė, – nupirkti naują dar likus keliems mililitrams senosios.

Džiaugiuosi, kad aš labai laiku pastebėjau, jog man šios užduotys – šiek tiek daugiau nei neįmanomos. Tiesiog pavargau ir supratau, kad vis dėlto man pačiai reikia nemažai pastangų prisiminti SAVO draugų gimtadienius, SAVO susitikimus, SAVO mililitrus ir SAVO gydytojus, kad dvigubinti šios informacijos kiekį savo galvelėje būtų tiesiog pražūtinga.

Galiausiai nenoriu žiūrėti į savo vyrą kaip į sūnelį. Nenoriu regėti savęs kaip MAMELĖS anksčiau laiko. Noriu matyti stiprų, organizuotą ir veiklų vyrą šalia savęs – stiprios, organizuotos ir veiklios moters (na, čia labiau siekiamybė nei rezultatas). Todėl ką aš darau?

Skaudama širdimi, klibančia kantrybe stebiu, kaip jis susiduria su pasekmėmis. Kaip pamiršta svarbaus susitikimo laiką ir nuvilia draugą pavėlavęs į jo gimtadienį. Kaip praleidžia vizitą pas gydytoją, o kitas vizitas – tik po mėnesio. Kaip pramiega laiką, kai turėjo tvarkytis dokumentus. Kaip nebeturi švarių kojinių, nes jos savaime nenuėjo iki skalbinių krepšio ir neišsiskalbė. Tada matau, kaip jis tūno nuliūdęs ir nusivylęs dėl to, kad vėl kažką pamiršo ar kažko nepadarė, ir graužiu save, šlykštynę, juk ne taip mus mokė savo vyrus mylėti, bet...

Ryte mane pažadina skubrūs žingsniai po kambarius. Pramerkiu akis, – aštuonios! Mes niekada nesikeldavome tokiu metu. Jis užlekia į kambarį, tarstelėja: „Iki, mieloji, aš bėgu į susitikimą“, ir išlekia. Vakare stebiu, kaip tvarkingai į kalendorių rašo kitos dienos planus. Nueina pas gydytoją pats prieš tai užsirašęs, sutvarko begales reikalų ir dar paprašytas padeda man. Kas šis organizuotas ir veiklus vyras mano namuose?..
Tai vis dar tas pats mano vyras.

Kadaise vienas labai protingas žmogus pasakė didžiausią klaidą, kurią daro alkoholikų artimieji. Šie, nors ir besąlygiškai norėdami, kad artimasis išgytų, dažnai saugo jį nuo pasekmių: plauna kažkur purve išvoliotus rūbus, užtaria prieš darbdavius, įpila „nedidelį“ stikliuką arba duoda pinigų alkoholiui, kad tik tas „nedaug“ išgertų, meluoja pažįstamiems slėpdami alkoholiko pagirias ir taip, visiškai to nesuvokdami ir nenorėdami, patys stumia jį gilyn į alkoholizmo kaklelį.

Ką reikėtų daryti? – paklausite. Leisti alkoholikui pagyventi gyvenimą, kokį kuriasi pats. Gyvenimą, kai su juo nenori bendrauti vaikai, nes jis visada neblaivus ir nesurezga sakinio. Gyvenimą, kai jį išmeta iš darbo, nes jis geria darbe arba apskritai ten nepasirodo, kai jo ima nebegerbti kolegos ir draugai, nes mato, kad šiuo žmogumi negalima pasikliauti, kai netenka būsto, nes nesugeba už jį sumokėti... Tokiu atveju žmogus arba nusiris giliai į dugną, arba, pamatęs, kaip nėra saldu šitaip gyventi, išplauks ir susitvarkys. Pasekmės gydo net nuo alkoholizmo.

Taigi kiekvienam žmogui – savos pasekmės. Aštrūs kampai, nudegimai, gumbai, kitų žmonių pyktis, kai kažką pamirštame, moko mus gyventi. Verčia tobulėti.

Kai myli, norisi viską už tą žmogų padaryti, nuspręsti, apsaugoti jį nuo viso pasaulio, išspręsti visas jo bėdas ir dar padaryti taip, kad niekada nejaustų nusivylimo.

Daug sunkiau yra mylėti, rūpintis ir tyliai stebėti, kaip žmogus daužosi į pasekmes. Bet kai nėra pasekmių – nėra ir naujų „aš“.

Moterys kalba
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

4 šokiruojančios istorijos apie Angelina Jolie, kurių nežinojote (17)

Visi turi tarakonų, o garsaus Angelinos Jolie skyrybų proceso metu kai kurie štrichai nepriekaištingos moters portretui suteiks pikantiškumo.

Gabija Vitkevičiūtė: girdėjau, kad moteris po 35-erių metų jau neturėtų verkti (31)

Žurnalistei, viešųjų ryšių specialistei Gabijai Vitkevičiūtei (39 m.) pastarieji metai itin derlingi: beveik prieš metus gimė ketvirtoji atžala – sūnus Tadas Jurgis, išleista antroji jos knyga – „Kalaharis“. Vis dėlto, išgirdusi prašymą duoti interviu, ji vis tiek nuoširdžiai nustemba, kad yra kažkam įdomi.

IN MEMORIAM. L. Donskis: mano juoko ir užmaršties miestas (28)

Spausdiname praėjusių metų pabaigoje žurnale MOTERIS viešėjusio profesriaus mintis.

Spalio mėnesio „Moteryje“ – apie laisvę rinktis, kaip atrodyti

Spalio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidai – kolekcijos „MOTERIS by Julia Janus“ modeliai: Ingrida Žiliūtė-Antonovienė, Viktorija Mališauskienė, Irena Kazakauskaitė.

Po chemoterapijos. Arba kur aš padėjau savo plaukus

Skaitykite ištrauką iš Erikos Umbrasaitės knygos „Vienos krūties istorija. Moteris katė ir jaunas mėnulis“.

Labas. Aš renkuosi neturėti vaikų (690)

Tokią poziciją pasirinkusios moterys stigmatizuojamos, nurašomos, pravardžiuojamos... Vis dėlto jų daugėja. Kokie tokių moterų, tarp jų – ir aš, motyvai?

Kas sužlugdė dviejų genijų – rašytojos Žorž Sand ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno – meilę (15)

Priešybės traukia: niekas netikėjo, tačiau vyriška, daug gyvenimo mačiusi Žorž Sand ir paliegęs Frederikas Šopenas įsimylėjo vienas kitą. Deja, jiems nebuvo lemta būti kartu iki mirtis išskirs.

Aktorius R. Šimukauskas: jei burbame, kad Lietuvoje kažkas negerai, problema yra tik patriotizmo stoka (2)

Jau netrukus LRT televizija pradės rodyti istorinį serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“, kuriame atgims nemažai su Lietuvos Nepriklausomybe susijusių asmenybių.

In Memoriam. L. Donskis: tolerancijai žmones reikia ruošti kaip ir santuokiniam gyvenimui (28)

Didžiam filosofui atminti – prieš 3 metus Leonido Donskio žurnalui „Moteris“ duotas interviu.

Angelina Jolie kaltina Bradą Pittą neištikimybe (4)

Daugelis norėtų, kad tai būtų netiesa, deja... Rugsėjo 19 d. Angelina Jolie pateikė skyrybų su Bradu Pittu prašymą, remdamasi nesuderinamais partnerių požiūriais.

J. Bitinaitė apie gyvenimą Indijoje: „Patyrimai išliks ilgam“ (31)

Sakoma, kad norint pažinti Indiją, neužtektų ir 10 kelionių. Visgi, dalis turistų būtent čia vyksta kitokio pažinimo tikslais – pažinti save, atrasti vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Dvejus metus Indijoje praleidusi Jūratė Bitinaitė šiandien pasakoja, kodėl kontrastų kupina šalis taip traukia vakariečius.

Veikliausia Lietuvos moterimi išrinkta 7 vaikų mama: būtų lengviau gyventi, jei pasitikėtume kitais (1)

Rugsėjo 16 – 17 dienomis jau ketvirtą kartą Vilniuje vykusioje „Veikli“ konferencijoje veikliausia 2016 metų Lietuvos moterimi išrinkta – 7 vaikų mama, tinklaraščio 7taskai.lt autorė, reklamos agentūros adcacao įkūrėja ir kūrybos vadovė Sabina Daukantaitė.

Kelias į operacinę. Arba Atsisveikinimas (10)

Turiu tradiciją vasaros pabaigoje pabėgti nuo visų į Veneciją kelioms dienoms. Ir kasmet stebiu tą pati ritualą, kuris kažkiek susijęs ir su manimi, ir su mumis visomis, moterimis...

Charlie Chaplinas: nors itin jaunas partneres mėgęs artistas buvo vedęs 4 kartus, ypatingus jausmus puoselėjo vienai moteriai (13)

Apie Charlie Chaplino ir Paulette Goddard santuoką žurnalistai sužinojo tik po jų skyrybų. Pora stengėsi neafišuoti savo sąjungos – saugojo santykius nuo pašalinių akių.
Kt rgs. 29d.
11°...18°
Pn rgs. 30d.
13°...19°
Št spa. 01d.
11°...17°
Sk spa. 02d.
8°...20°
Pr spa. 03d.
10°...16°