B. Tiškevič: o aš nenoriu būti mamelė savo vyrui

 (311)
Kartą su bendrakursiu per pertrauką tarp paskaitų, taupydami pinigus, nuėjome pas jį į namus pasigaminti pietų. Jis man prisakė papjaustyti daržovių, o pats ėmėsi virti ryžių.
© L. Stasiulionytės nuotr.

Skambutis į duris. Gyventojų surašymas. Bendrakursis nulėkė atsakinėti į klausimus, o aš likau prie puodų. VIENA. Trečias kursas, man kokie 22-eji, o aš... nemoku virti ryžių.

Apimta panikos, išjungiu viryklę, nupilu vandenį ir pastatau puodą atokiau. Toliau pjaustau daržoves. Po kurio laiko grįžta bendrakursis, klausia: „Beata, ką tu padarei ryžiams?“ Išmekenu: „Aš tiesiog... nemoku jų virti.“ Dar ilgai visi kartu juokėmės iš manęs, šios Beatos, kuri, būdama 22-ejų, nemoka virti ryžių.

Atsimenu, kaip kažkada draugės nejučiomis paklausiau: „O, klausyk, kas kiek laiko tu plauni namuose grindis?“. Ji man: „O kas? Kodėl klausi?“ Stengiuosi neišsiduoti: „Ne, man šiaip įdomu.“ Ji atsako. Toliau bandau gauti informacijos: „O... kuo plauni – skuduru, šepečiu? Įpili kokių nors priemonių?“ Ji jau juokiasi: „Kas tau yra?“ Prisipažįstu: „Nepyk, aš tiesiog... nemoku plauti grindų.“

Ir viskas ne dėl to, kad būčiau princesė, o dėl to, kad pasitikau suaugusiųjų gyvenimą nepasiruošusi. Nemokėjau savimi pasirūpinti, nes mama ir močiutė manimi rūpinosi taip, kad praleido akimirką pagalvoti, jog ateis diena, kai namai bus tušti, kai juose būsiu aš viena, ir skrandis burgs, dulkės kaupsis, grindys spindės purvu ir skalbinių kupinas krepšys man mos purvino megztinio rankove. Ir tada man teks akis į akį susidurti su gyvenimu. Su suaugusio žmogaus gyvenimo pasekmėmis.

Ir susidursiu aš iš pradžių su juo prisvilusiais puodais, uždažytais skalbiniais, sulaužytomis šluotomis ir ašarų kupinomis akimis iš bejėgiškumo. Bet tai taip brangu, nes tai – mano patirtis, mano nemokšiškumo pasekmės, kasdien mane skatinančios mokytis iš savo klaidų.
Panašiai ir mes, žmonos, darome savo vyrams. Vaikystėje jautusios švelnų mamos rūpestį, saugantį nuo aštrių kampų, duobių ir, mano atveju, buities – nuo visų nemalonių pasekmių, manome, kad taip ir reiškiama meilė, dėmesys bei rūpestis. Ką mes nutariame? Kad vyru reikia rūpintis kaip sūnumi.

Suspėti pasiūlyti valgyti dešimt minučių anksčiau, nei jis pasijus išalkęs, apuostyti, apžvelgti jo drabužius ir savo nuožiūra atidėti skalbti, kai pasijus negerai, užrašyti pas gydytoją, prisiminti dieną, laiką ir ten nuvesti, pagalvoti apie viską anksčiau, negu jis apie tai pagalvos, prisiminti jo draugų gimtadienius ir susitikimų laiką, būti jo asmeniniu buhalteriu, gydytoja, mama, kulinare ir darbo kalendoriumi, niekada neleisti pastebėti, kad baigėsi jo higienos priemonė, – nupirkti naują dar likus keliems mililitrams senosios.

Džiaugiuosi, kad aš labai laiku pastebėjau, jog man šios užduotys – šiek tiek daugiau nei neįmanomos. Tiesiog pavargau ir supratau, kad vis dėlto man pačiai reikia nemažai pastangų prisiminti SAVO draugų gimtadienius, SAVO susitikimus, SAVO mililitrus ir SAVO gydytojus, kad dvigubinti šios informacijos kiekį savo galvelėje būtų tiesiog pražūtinga.

Galiausiai nenoriu žiūrėti į savo vyrą kaip į sūnelį. Nenoriu regėti savęs kaip MAMELĖS anksčiau laiko. Noriu matyti stiprų, organizuotą ir veiklų vyrą šalia savęs – stiprios, organizuotos ir veiklios moters (na, čia labiau siekiamybė nei rezultatas). Todėl ką aš darau?

Skaudama širdimi, klibančia kantrybe stebiu, kaip jis susiduria su pasekmėmis. Kaip pamiršta svarbaus susitikimo laiką ir nuvilia draugą pavėlavęs į jo gimtadienį. Kaip praleidžia vizitą pas gydytoją, o kitas vizitas – tik po mėnesio. Kaip pramiega laiką, kai turėjo tvarkytis dokumentus. Kaip nebeturi švarių kojinių, nes jos savaime nenuėjo iki skalbinių krepšio ir neišsiskalbė. Tada matau, kaip jis tūno nuliūdęs ir nusivylęs dėl to, kad vėl kažką pamiršo ar kažko nepadarė, ir graužiu save, šlykštynę, juk ne taip mus mokė savo vyrus mylėti, bet...

Ryte mane pažadina skubrūs žingsniai po kambarius. Pramerkiu akis, – aštuonios! Mes niekada nesikeldavome tokiu metu. Jis užlekia į kambarį, tarstelėja: „Iki, mieloji, aš bėgu į susitikimą“, ir išlekia. Vakare stebiu, kaip tvarkingai į kalendorių rašo kitos dienos planus. Nueina pas gydytoją pats prieš tai užsirašęs, sutvarko begales reikalų ir dar paprašytas padeda man. Kas šis organizuotas ir veiklus vyras mano namuose?..
Tai vis dar tas pats mano vyras.

Kadaise vienas labai protingas žmogus pasakė didžiausią klaidą, kurią daro alkoholikų artimieji. Šie, nors ir besąlygiškai norėdami, kad artimasis išgytų, dažnai saugo jį nuo pasekmių: plauna kažkur purve išvoliotus rūbus, užtaria prieš darbdavius, įpila „nedidelį“ stikliuką arba duoda pinigų alkoholiui, kad tik tas „nedaug“ išgertų, meluoja pažįstamiems slėpdami alkoholiko pagirias ir taip, visiškai to nesuvokdami ir nenorėdami, patys stumia jį gilyn į alkoholizmo kaklelį.

Ką reikėtų daryti? – paklausite. Leisti alkoholikui pagyventi gyvenimą, kokį kuriasi pats. Gyvenimą, kai su juo nenori bendrauti vaikai, nes jis visada neblaivus ir nesurezga sakinio. Gyvenimą, kai jį išmeta iš darbo, nes jis geria darbe arba apskritai ten nepasirodo, kai jo ima nebegerbti kolegos ir draugai, nes mato, kad šiuo žmogumi negalima pasikliauti, kai netenka būsto, nes nesugeba už jį sumokėti... Tokiu atveju žmogus arba nusiris giliai į dugną, arba, pamatęs, kaip nėra saldu šitaip gyventi, išplauks ir susitvarkys. Pasekmės gydo net nuo alkoholizmo.

Taigi kiekvienam žmogui – savos pasekmės. Aštrūs kampai, nudegimai, gumbai, kitų žmonių pyktis, kai kažką pamirštame, moko mus gyventi. Verčia tobulėti.

Kai myli, norisi viską už tą žmogų padaryti, nuspręsti, apsaugoti jį nuo viso pasaulio, išspręsti visas jo bėdas ir dar padaryti taip, kad niekada nejaustų nusivylimo.

Daug sunkiau yra mylėti, rūpintis ir tyliai stebėti, kaip žmogus daužosi į pasekmes. Bet kai nėra pasekmių – nėra ir naujų „aš“.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

VDU profesorius Liudas Mažylis: tai labai džiugus momentas visai Lietuvai

Istorinis įvykis Lietuvai – šiandien, kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.

Daugybė C. Bruni veidų: modelis, dainininkė, pirmoji Prancūzijos ponia (9)

Carla Bruni-Sarkozy (49 m.) yra žinoma nuo pat ankstyvos jaunystės. Pirmiausiai kaip supermodelis, po to – kaip dainininkė, dar vėliau – kaip pirmoji Prancūzijos ponia. Nors kiekvienas gyvenimo laikotarpis moterį spraudė į tam tikrus rėmus, kėlė visuomenės susidomėjimą, ji išliko savimi – laisva siela, spindinčia vidine elegancija.

Dramaturgė V. Rimkaitė: gyvenimas yra įdomesnis, kai nėra patogus (1)

„Jeigu tu nevartoji, suvartos tave“ – tokia yra pagrindinė talentingos dramaturgės Virginijos Rimkaitės (25 m.) pjesės „Virimo temperatūra 5425“ mintis. Kūrinys, kuriame dabartinio žmogaus problemos analizuojamos Kafkai būdingu stiliumi, nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pripažintas geriausiu.

Balandžio mėnesio „Moteryje“ – apie vyrų ir moterų savivertę

Balandžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidai – aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Arūnas Sakalauskas. Viršelis – iš žurnalo „Moteris“ archyvo (nuotrauka – Monikos Požerskytės („Pix studija“), stilius – Justės Kubilinskaitės, makiažas, grimas ir šukuosenos – Tanios Popovos).

Žavinga prancūzė juvelyrė Charlotte: šis pasaulis magiškas, – jei įbrendi į šią upę, išlipti iš jos neįmanoma

Yra žmonių, kurie gimsta po laiminga žvaigžde, atsiduria tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir be didelių pastangų įgyvendina savo svajones bei siekius. Vienas tokių – žavinga prancūzė juvelyrė Charlotte Chesnais (32 m.). Ji dirbo „Balenciaga“ mados namuose, tuomet jiems pradėjo kurti juvelyriką, o dabar sėkmingai vysto savo vardo juvelyrikos ženklą.

Didžioji legendinio Prince'o svajonė taip ir neišsipildė (3)

Likus vos kelioms savaitėms iki muzikos žvaigždės Prince mirties metinių, jo buvusi žmona Mayte Garcia išleido savo atsiminimų knygą „The Most Beautiful: My Life with Prince“, kurioje atvirai pasakoja apie jųdviejų santuoką ir skausmingą patirtį netekus sūnaus.

Batų kūrėja: kokių avalynės tendencijų galime tikėtis šiais metais (3)

„Kartais man atrodo, kad aš tik piešiu batus“, – prasitaria latvių avalynės kūrėja Elīna Dobele (36 m.). Prieš kelerius metus ši moteris iškeitė architektūrą į batus ir dabar jaučiasi laiminga projektuodama namus pėdoms.

Debiutuojanti režisierė Elžbieta: labai savotiškas jausmas susitikti tėvą po ilgų metų – mudu buvome visai kiti žmonės (7)

Režisierė Elžbieta Noemi Josadė (26 m.) pirmąjį dokumentinį filmą „Dialogas su Josefu“ sukūrė apie savo tėvą ir jo tapatybės paieškas. Pasak Elžbietos, suvokti, kas ir kodėl esi, svarbu kiekvienam žmogui. Gal todėl jaunosios režisierės debiutas buvo puikiai įvertintas Lietuvos ir užsienio festivaliuose.

Karalienė Letizia – moderni monarchė, karjerą iškeitusi į karūną (9)

Ispanijos karalienė Letizia (44 m.) yra viena populiariausių Europos monarchių. Vis dėlto, ji nėra tradicinė karalienė: yra kilusi iš darbininkų klasės šeimos, kartą išsiskyrusi, o prieš santuoką aktyviai kopė karjeros laiptais. Dabar ji, kartu su vyru, karaliumi Filipe'u, keliauja po pasaulį, rūpinasi labdaringomis iniciatyvomis ir stebina elegantišku stiliaus pojūčiu.

3 vaikus namie pagimdžiusi Jūratė: kartu priimdama naują narį, šeima tvirtėja (10)

Prieš 20 metų gimdymas namie sukeldavo itin daug audringų reakcijų, bet dabar tai nieko nestebina. Destigmatizuoti jį padėjo garsių moterų pasakojimai apie šią patirtį. Vis dėlto diskusijos, ar tai turėtų būti legalizuota, nerimsta.

Sau pažadėjau: niekada neatleisiu mamai (17)

Man buvo treji, kai mama į išnuomotą mašiną įsimetė mane, vienerių metų sesę ir dvi nedideles kartonines dėžes. Ji mus išvežė į kalnus už Filadelfijos ir paliko našlaičių namuose.

Operos solistė Jurgita Adamonytė: dukra man sako „mama, per garsiai rėki“ (3)

Atrodytų, jau mažai kam į galvą gali šauti, jog šiandienos operos solistės vis dar vaikšto pasidabinusios prabangiomis suknelėmis, paskui jas seka ne tik gerbėjų, bet ir išskirtinių kvepalų bei mistikos šleifas, o jų persirengimo kambariai – perpildyti gėlių puokščių.

Prancūziškame vakare – grožio, mados naujienos ir dovanos (3)

Kaip ir kasmet vieną ankstyvo pavasario vakarą „Kristiana“ sukvietė savo klientes į VIP vakarą viliojančia tema „Paryžius“.

Kas sužlugdė sėkmingus J. Y. Cousteau planus įkurti gyvenvietę vandenyno dugne (16)

Jacques'as Yves'as Cousteau tikrai buvo genijus. Pirmiausia jis padovanojo pasauliui akvalangą, paskui pašventė savo gyvenimą jūrai, jo dėka vandenynų tyrinėjimai pasiekė naują lygį. Tačiau jam neužteko tiesiog plaukioti ir filmuoti jūrų gyvūniją.

Kas pakeis Angeliną? Bradas Pittas jau nebe vienišas (10)

Holivude vis garsiau kalbama apie naują romaną ir aktorių Brado Pitto bei Kate Hudson besiskleidžiančius jausmus. Pora neskubina įvykių ir nekomentuoja savo santykių, tačiau jiems artimi šaltiniai teigia, kad aktoriai tampa vis artimesni.