Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai

Lapkritį į specialų 30-ies metų jubiliejinį koncertą kviečia šiandien jau legendine vadinama grupė „Sekmadienis“. Ta proga grupės lyderė Jūratė Miliauskaitė prisimena auksinius grupės laikus.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pokalbio metu atlikėja mena laikus, kai galėjo džiaugtis 24-iais koncertais per mėnesį, taip pat atvirai papasakojo apie daugybę užkulisinių detalių, kurios šiandienos atlikėjams ir grupėms mažai pažįstamos.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Organizatorių nuotr.

Muzikos grupė palengva pradėjo formuotis dar tuomet, kai būsimi jos nariai mokėsi vidurinėje mokykloje, kurioje muzikos mokytoju dirbo grupės įkūrėjas A. Dargis. „Sekmadienio“ debiutas – 1987-aisiais festivalyje „Baltijos jaunystė” Palangoje. Tuomet jos nariai sulaukė pirmųjų aplodismentų, pirmųjų gerbėjų gėlių ir klausytojų laiškų.

Pirmąją grupės programą „Namai" režisavo prodiuseris, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas. Jo padedami muzikantai savo grupę prieš tris dešimtmečius pavadino „Sekmadieniu“.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

„Renginys bus nostalgiškas, bet ir linksmas. Koncerte pasirodys tie patys nariai, kurie drauge ir debiutavo 1987-ais – Antanas Dargis (klavišiniai), Jonas Šopa (klavišiniai), Raimundas Armalas (gitara), Asta Pilypaitė (solistė), Jūratė Miliauskaitė (solistė) ir kviestinis muzikantas Vytautas Mundinas (mušamieji). Nors „Sekmadienyje“ yra dainavę ir Tomas Augulis, ir Gintarė Karaliūnaitė, ir Ingrida Bondzinskaitė, tačiau jie prie grupės veiklos prisidėjo gana trumpai. Bandysim prisiminti tuos auksinius „Sekmadienio“ laikus, kai per mėnesį turėdavome ir 24 koncertus”, - pasakojo J. Miliauskaitė.

Ką jums reiškia „Sekmadienis“?

Tai yra mano gyvenimo mokykla, mano kelias, mano profesijos apsprendimas, sentimentai pirmai kūrybai ir linksmam gastroliniam gyvenimui.

Papasakokite, kur drauge su „Sekmadieniu“ esate koncertavę už Lietuvos ribų? O kur dažniauiai pasirodydavote Lietuvoje?

Toliausiai, kur buvome nuvykę su grupe, yra JAV. Esame koncertavę ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Be abejo, daugiausia mūsų koncertų yra vykę Lietuvos miestuose ir miesteliuose, šiandien būtų sunku atsijoti, kur dažniausiai. Turbūt dar ir šiandien atvykusi į daugelį miestelių galėčiau pasakyti, kurioje vietoje yra bažnyčia ir kultūros namai. O tai liudija, kad tikrai esame išmaišę visą Lietuvą.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ar pavyktų prisiminti, kokių planų turėjote tuomet, kai kūrėte grupę? Ar galvojote, kad ji gali gyvuoti tiek metų? Ar bent galėjote tai įsivaizduoti?

Labai aktyvi grupės veikla truko pirmuosius dešimt metų, kai koncertuodavome įvairiose koncertų salėse. Antrasis „Sekmadienio“ dešimtmetis buvo nebe toks intensyvus, grupės sudėtis keitėsi. 1987-aisiais Lietuvai pristatėme autorinę kūrybą, o iš tiesų groti pradėjome gerokai anksčiau – kaip Mažeikių kultūros namų ansamblis.

Mus užgriuvo populiarumas, kokio nesitikėjome. Tikrai neplanavome, kad turėsime tiek koncertų, kad bus pilnos salės žmonių. Muzikanto tikslas yra būtent toks, kad jį išgirstų kuo daugiau žmonių. Visa tai ir vyko. Buvome ant bangos ir tuo labai džiaugėmės. Buvome grupė iš mažo miestelio, Mažeikių, ir tai, kad į mūsų koncertus susirinkdavo pilnutėlė Palangos estrada, mums darė didelį įspūdį ir suteikė nemažai drąsos judėti pirmyn.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie anuomet buvo jūsų gerbėjai, koks jų dėmesys? Ar dar prisimenate?

Tuometinis jaunimas dabar yra jau pabuvęs jaunimas (juokiasi). Tuo metu žmonės, klausydavę muzikos, nedėliojo jos į jokias lentynas pagal tai, ar ji gera, ar bloga. Tiesiog tai buvo tam tikras jų gyvenimo tarpsnis. Tie patys žmonės, klausydami mūsų muzikos šiandien, prisimena savo jaunystę. Mūsų muzika kėlė geras emocijas, o koncertai buvo tiesiog gerai, linksmai praleistas laikas. Mūsų koncertuose anais laikais dalyvaudavę žmonės, šiandien išgirdę tas pačias dainas, patys save perkelia į jaunystę ir prisiminimus. Jie perkelia save į tą laiką, kai eidavo į šokius, tuokėsi, gimdė savo vaikus.

Gal yra likę gerbejų iš tų laikų, iš pirmojo dešimtmečio, su kuriais palaikote ryšį dar ir šiandien?

Turėjom prisiekusių „Sekmadienio“ gerbėjų. Vienas jų ir šiandien turi tokių mūsų įrašų, kurių mes patys turbūt nebeturime. Kita gerbėja jau daug metų gyvena Londone, tačiau mes palaikome ryšius ir tikrai žinome, kad atskris į mūsų jubiliejinį koncertą. Galbūt jie mūsų klausyti pradėjo ne 1987-ais, galbūt kiek vėliau, tačiau jie dar ir dabar klauso mūsų muzikos.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokia gerbėjų dovana jus yra labiausiai nustebinusi? Apie kokią dovaną dar ir šiandien galite prisiminti?

Puikiai prisimenu radijo laidą „Jaunimo estrada“. Kažkada dalyvaudama joje pakviečiau kūrėjus atsiųsti mums savo eiles, o mes, grupė, siūlėme sukurti muziką. Interneto tuomet nebuvo kaip ir „Google“, susirasti atlikėją, kuris patiko, nebuvo taip paprasta kaip šiandien. „Jaunimo estrada“ buvo tas langas, per kurį gerbėjai mus ar kurį nors kitą atlikėją galėdavo pasiekti. Žmonės mus taip užvertė laiškais su įvairiais tekstais... Ir su eilėmis, ir su prisipažinimais meilėje, kad šiandien tą net įsivaizduoti sunku.

Net „Kalėdų naktį tylią“, kurią sukūrėme kartu su Tomu Auguliu, ir daug kitų mūsų žinomų dainų gimė būtent iš šių laiškų.

Šią vasarą viešėjau pas mamą Mažeikiuose, jos namų palėpėje radau nemažą maišą laiškų iš tų laikų, dalis jų – asmeniniai. Buvo labai smagu prisiminti visą tai. Laiškų etapas man šiandien atrodo kaip viena svarbiausių dovanų.

O Asta (Asta Pilypaitė – aut. past.) buvo mūsų grupės metraštininkė. Ji stengdavosi atsakyti gerbėjams į kuo daugiau laiškų. Ji net buvo užvedusi nuotraukų albumą, į jį įdėdavo po keletą nuotraukų iš įvairių koncertų. Dabar nuotraukos neturi tokios vertės, kai be jokių suvaržymų jų galima pasidaryti kiek širdis geidžia ir visiems pademonstruoti „Facebooke“, pavyzdžiui, kaip kepi kiaušinienę. Anuomet džiugindavo vos kelios nuotraukos, kurios likdavo prisiminimui.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

Kas „Sekmadieniui“ kurdavo įvaizdį? Ar pasikliaudavote savo sugebėjimais, ar turėjote žmonių, kurie pasirūpindavo scenos drabužiais?

Ir patys, ir kas nors padėdavo. Pamenu, pirmiesiems pasirodymams, pirmai programai mus aprengė dizainerė Ramutė Stakėnienė. Apavė mane aukštakulniais, o tai buvo klaikiai nepatogu scenoje. Astai buvo daromas ir specialus makiažas. Menas reikalauja aukų (juokiasi). Šiandien toks įvaizdis galbūt gali kelti šypseną, bet tuomet tai buvo kažkas įdomaus, nematyto, o turint galvoje, kokie buvo laikai ir kaip gyvenome, tai atrodė įspūdingai. Specialiai pasirodymams buvo kuriama ir scenografija, ir dekoracijos.

Papasakokite, kaip įrašinėdavote dainas? Ar daug darbo tekdavo įdėti? Kaip viskas vykdavo?

Šiandien dažniausiai viskas programuojama, įrašinėjama skaitmenine technika. Gali sugroti, o tuomet koreguoti, dailinti, taisyti kiekvieną natą. Tą pačią dainą galima įrašinėti visą dieną ar net savaitę, o tuomet stabtelėti ir pagalvoti: ar čia viskas gerai. Mūsų auksiniais laikais, kai norėdavome įrašyti dainą, atvykdavome į Kauną ir apsigyvendavome savaitei. Privalėdavome visi į studiją atvykti taip gerai viską išmokę ir surepetavę, kad įrašo metu maksimaliai gerai viską padarytume, kad nereikėtų kartoti. Mes save labai disciplinuodavome. Net ir koncertuose nebuvo jokių programavimų, mūsų visi pasirodymai buvo gyvi. Nors daugelis grupės narių buvo baigę mokslus, vis dėlto pagridinė praktika buvo grupės repeticijos.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai
© Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl jubiliejinį koncertą nusprendėte surengti Mažeikiuose?

Mažeikiuose atsiradome, juos išgarsinome, ten buvo mūsų pradžia. Nors Kaune gyvenu jau 27-erius metus, daug kolegų dar ir šiandien klausia pasisveikinę, kaip gyvena Mažeikiai (juokiasi). Galbūt, jei sulauksime didelio susidomėjimo, šis koncertas galės virsti ir į nedidelį jubiliejinį turą – svarstysime jau po jubiliejaus

Ko palinkėtumėt sau ir kolegoms?

Palinkėčiau, kad „Sekmadienio“ muzikantai, susirinkę į jubiliejaus šventę, smagiai sugrįžtų į praeitį ir su jau turima patirtimi pažvelgtų į šį kelią. „Sekmadienis“ visada turėjo savo muzikos spalvą, savo stilių. Jubiliejiniame koncerte visi kartu su klausytojais pasistengsime tai prisiminti.

Ačiū už pokalbį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Rašytojos, kunigo ir fotografo kelionė – išskirtinė likimo dovana (1)

„Man reikėjo išeiti į Kelionę, kad visas, ne vien saulėtas savo dienas pradėčiau vertinti kaip dovaną,“ – prisipažįsta rašytoja Lina Ever.

5 vaikus auginantis kunigaikštis Radvila: žmonės, turintys didelę šeimą, labai turtingi (5)

Varšuvoje gyvenantis verslininkas, kolekcininkas garsiausių Lietuvos didikų Radvilų palikuonis kunigaikštis Maciejus Leonas Radziwiłłas mielai sutiko duoti interviu „Moters“ žurnalui. „Esu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, taigi – įpareigotas“, – sakė jis.

Indrė Stonkuvienė: supratusi, kad prarandu ryšį su vyru, puoliau į depresiją (22)

Darbo televizijoje atsisakęs Mantas Stonkus prisipažino: tapau namų šeimininke.

Žymios moterys, pamilusios jaunesnius vyrus (9)

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas yra tarp partnerių, tuo daugiau galimybių, kad santykiai bus ilgalaikiai. Statistiką vis bando paneigti žinomų žmonių poros, čia didelis amžiaus skirtumas visai nėra keistas dalykas. Kiek labiau suklūstama tik tada, kai poroje vyresnis yra ne vyras, bet moteris.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai

Lapkritį į specialų 30-ies metų jubiliejinį koncertą kviečia šiandien jau legendine vadinama grupė „Sekmadienis“. Ta proga grupės lyderė Jūratė Miliauskaitė prisimena auksinius grupės laikus.

Balerina M. Simonova: su nacionalizmu dažniau susidurdavau Lietuvoje nei Lenkijoje (18)

Balerina Margarita Simonova (28 m.) save vadina kosmopolite ir tiki, kad menas neturi sienų. Iš Lietuvos kilusi rusų tautybės mergina jau 7-erius metus sėkmingai šoka Varšuvos didžiajame teatre, o jos neseniai atliktas pagrindinis vaidmuo rusų režisieriaus Valerijaus Todorovskio filme „Didysis baletas“ sujaudino ne tik šio šokio gerbėjus.

N. Marčėnaitė – apie itin skaudžiai išgyventas skyrybas: bandėme gelbėti santuoką, bet buvo kita moteris (48)

Dažnai stebint savo mėgstamas žvaigždes susidaro įspūdis, kad jie idealūs, o jų gyvenimai – tobuli. Todėl pasigirdus kalboms apie Nomedos skyrybas su nuo penktos klasės pažįstamu Mariumi Jonučiu, buvo sunku patikėti, kad tai tiesa.

Saptos garsaus rašytojo Romaino Gary vedybos, paženklintos dviem savižudybėmis

Prancūzų žurnalistė Ariane Chemin savo knygoje „Mariage en Douce“ („Santuoka slapčiomis“) aprašo slaptas garsios amerikiečių aktorės ir rašytojo vestuves 1963 m.

Romano apie emigraciją autorė: ten labai gerai atsiskleidžia slepiama asmenybės pusė

Rasa Sagė - 39 metų rašytoja, sociologijos magistrė, dviejų mažamečių - ketverių dukters ir dvejų metų sūnaus – mama. Leidykla „Alma littera“ tik ką pristatė Rasos Sagės knygą „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Knyga, kurioje itin aktuali emigracijos tema, – ne iš piršto laužta, rašytoja pati krimto emigrantės duoną.

Grace Kelly anūkė stebina panašumu į gražiąją princesę (3)

Grace Kelly anūkė Camille Gottlieb tikrai laimėjo genų loterijoje... Kalbama, kad jei jos senelė gyventų šiais laikais, jų socialinio tinklo „Instagram“ anketos atrodytų labai panašiai.