A. Grigaliūnienė: visada sulaukiu priekaištų, kad neva esu per stambi

 (154)
Mielos moterys, kada paskutinį kartą galvojote apie tai, ko norite jūs, o ne ką jums reikia daryti? Apie tai, kad esate ne tik mama, bet ir moteris, graži, įdomi, savimi pasitikinti?
A. Grigaliūnienė: visada sulaukiu priekaištų, kad neva esu per stambi
© Organizatorių archyvo nuotr.

Kalbamės su dviejų vaikų mama, komunikacijos agentūros „Olive“ bendraturte, „Children Vilnius City“ žaislų parduotuvės vaikams įkūrėja Agne Grigaliūniene.

Agne, kokia Jūs esate moteris, mama?

Moteris skirstau į ramesnes ir greitesnes. Ramesnės, mano manymu, yra tos, kurios mielai atsiduoda šeimai, vaikams, rūpinasi namų jaukumu ir gerove, atsisakiusios karjeros, ir visa kita palieka vyro rankose. Bet aš ne tokia. Matyt, savyje turiu tiek energijos, kad jos išlieti vien namuose neužtektų, todėl aš dar turiu darbą, karjerą, kitaip tariant, esu dirbanti mama. Tiesą pasakius, aš visada skatinu moteris turėti savo užsiėmimų: jei tai ne konkretus darbas ar verslas, projektas, užtektų turėti bent jau savo sritį, kurioje moteris galėtų tobulėti. Taip mąstau dėl kelių priežasčių: norisi, kad moterys būtų įdomios ne tik savo vaikams, bet ir vyrams, nes vėliau vaikai užauga, išeina ir moteris bei vyras lieka dviese, todėl turi būti įdomūs vienas kitam. O aš pati stengiuosi būti ne tik gera mama, žmona, bet ir tobulėti savo karjeros srityje.

Bet tikriausiai ir Jums pačiai teko nedirbti, kol laukėtės vaikelio ir po jo gimimo?

Tikrai taip, kai laukiausi Jonės Adelės nebedirbau du paskutiniuosius nėštumo mėnesius ir du mėnesius po gimdymo ir, tenka pripažinti, net ir turėdama nemenką iškalbą, drąsą, patirtį, pirmajai prezentacijai po tos ilgos pertraukos ruošiausi prieš veidrodį drebančiu balsu. Manau, kad moterų noras atsiduoti vien tik namams su ateities perspektyva po ketverių ar daugiau metų grįžti į darbus kartais yra nebeįgyvendinamas, nes viskas taip greitai kinta, kad nė nepastebi, kaip esi nebereikalinga darbo rinkoje. Aš jokiu būdu nesakau, kad mano pavyzdys yra tobuliausias, juk nėra vienos taisyklės pagal kurią moteris turėtų gyventi, tiesiog aš linkėčiau būti bent šiek tiek savarankiškoms, nes kaip pasisuks gyvenimas niekada nežinai.

Kalbant apie pogimdyvinį laikotarpį, sakykite, ar pačiai teko laikytis dietų, save riboti? Kaip grįžote vėl į buvusias kūno formas?

Aš nuolatos turiu save riboti, ypač maisto klausimu, nes visko, ką aš mėgstu man negalima (juokiasi). Aš kartais pasiskaitau komentarus interneto portaluose, tai visada sulaukiu priekaištų, kad neva esu per stambi. Taip, aš esu iš tų moterų, kuri yra šiek tiek „didesnė“ ir gal galėčiau būti šiek tiek „mažesnė“, bet tai reikštų, jog turėčiau save dar labiau riboti, o šiandien man yra svarbiausia būti laimingai ir gerai nusiteikusiai. Su antruoju nėštumu priaugau daugiau nei 25 kilogramus ir štai per metus su trupučiu aš atsisveikinau su 22 kilogramais ir dabar turiu dar vieną tikslą, grįžti tokias kūno formas ir svorį, kaip buvau per vestuves, taigi trūksta dar 5-6 kilogramų. Žinote, visoje šitoje lieknų ir kūdų moterų liaupsinimo chaose norėčiau pridurti tai, jog svarbiausia jaustis sveikai, laimingai ir energingai, o ne bandyti kažkam įtikti.

Agnė Grigaliūnienė su šeima
Agnė Grigaliūnienė su šeima
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Be visų veiklų, kurias jau išvardinote, įkūrėte ir „Children Vilnius City“. Kas paskatino užsiimti vaikiškais žaislais?

Kai laukiausi Jonės Adelės, supratau, jog Vilniuje nėra vietos vaikams, kur būtų toks tikras jų pasaulis. Kiekviena žaislų parduotuvė yra tokia pati kaip ir kita, kur žaislai sukrauti kaip eilinės prekės, kurias tiesiog vienaip ar kitaip supakuoja, o tada parduoda, tačiau aš negalėjau suvokti, kaip galima vaikui taip paprastai be fantazijos pasiūlyti žaislą, neleisti jo pačiupinėti, paliesti, pažaisti, dar būnant parduotuvėje. Todėl ėmiau svarstyti kitokio pobūdžio parduotuvės modelį. Daugelį metų siūliau idėjas, komunikacijos žinias kitiems, tačiau labai norėjosi sukurti kažką apčiuopiamo, taip ir gimė šis projektas.

Ar sportas, jūsų manymu, yra svarbu?

Aš nuolatos sportuoju. Turiu savo trenerį, kuriuo labai pasitikiu. Viskas vyksta lėtai nėra staigių svorio pasikeitimų, o treniruotės, kurias aš darau vadinasi daugiafunkcinės kryžminės, man jos tinka. Tinka ir tai, jog trunka 40 minučių, o man, žmogui skaičiuojančiam savo laiką, tai labai patogu. Daug judu ir darbo metu, nes jis labai kūrybinis ir tai nėra vien tik sėdėjimas prie kompiuterio. Tos moterys, kurios nuo ryto iki vakaro sėdi biure prie kompiuterio turėtų daugiau pagalvoti apie judėjimą, kad būtų sveikos ir žvalios, bei pasitikinčios savimi.

Ką manote apie idėją sportą apjungti su mitybos priežiūra, su auklėmis, kurios treniruočių metu prižiūri vaikučius.

Man labai patinka idėjos, kurios sprendžia konkrečią problemą. Tai ir bandoma daryti - belieka patikrinti, ar idėja gali sklandžiai veikti.

Kalbėjosi treniruočių bei sveikos ir pozityvios gyvensenos programos „FitMom“ atstovė Kamilė Šulcaitė

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Dalia Ibelhauptaitė: mano gyvenimą pakeitusios kelionės (2)

Būna kelionių, kuriose nuo adrenalino kaista kraujas, pamatyti vaizdai ir sutikti žmonės tampa brangiausiais gyvenimo prisiminimais. Būna kelionių, per kurias išbandai save, dirbi, patikrini fizines jėgas ir įsitikini vidine stiprybe.

Rašytoja B. Jakučionytė: skaudu, kad pilnavertiškumo kaip moteris pasiekiau tik emigravusi (83)

Rašytoja, daugybės socialinių projektų ir renginių organizatorė, keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė (42 m.) per savo gyvenimą patyrė tiek, kad galėtų prirašyti visą lentyną knygų, nors kol kas joje stovi tik dvi. Vienus jos atvirumas žavi, kitus šokiruoja, bet abejingų jai nelieka.

50-ies sulaukęs Arūnas Valinskas gyvenime neturėjo vienintelio dalyko (2)

Žvarbus lapkričio pabaigos vakaras. Prie sostinės centre esančios pokylių salės stoja automobiliai, iš kurių lipa pasipuošę, gėlėmis ir dovanomis nešini žmonės. Tai – pramogų pasaulio banginiu tituluojamo Arūno Valinsko 50-ojo jubiliejaus šventės svečiai: dainininkai, verslininkai, politikai. Nė vieno, pasak jubiliato, pakviesto „iš reikalo“.

Pragaro pasiuntinės Žemėje: koncentracijos stovyklų prižiūrėtojos žiaurumu lenkdavo vyrus (77)

Iki 1942 m. Adolfo Hitlerio kurtos imperijos teritorijoje veikusiose koncentracijos stovyklose prižiūrėtojais dirbo vyrai. Vis tik 1942 m. situacija pasikeitė, kad Aušvico ir Majdaneko koncentracijos stovyklose pradėjo dirbti pirmosios moteriškos lyties prižiūrėtojos. Galiausiai jų buvo jau daugiau nei 3500, o iš viso tuo metu stovyklose dirbo beveik 55 tūkst. prižiūrėtojų.

G. Žickytė: kuriant santykius, kaip ir kiną, svarbiausia yra išlaukti (89)

Viena ryškiausių dokumentinio kino kūrėjų Giedrė Žickytė (36 m.) mūsų žurnalo viršelį ir puslapius puošė lygiai prieš metus. Paklausta, kas per tą laiką pasikeitė, akimirką mintyse ji tarsi bando paskirus kadrus sujungti į visumą – kaip viena temoka.

Ką Inga Valinskienė patartų moterims, norinčioms išlaikyti vyrą (44)

Viena žinomiausių pramogų pasaulio pora Inga ir Arūnas Valinskai santuokoje gyvena jau 29-erius metus. Jie vadina save nestandartine pora.

Kaip aš žurnalistės profesiją iškeičiau į padavėjos (6)

60 saulėlydžių. Tiek žurnalistė Asta Lipštaitė palydėjo pamario krašte nusprendusi laikinai pakeisti profesiją.

I. Stonkuvienė: norėčiau po daugelio metų būti „kieta“ ir truputį išprotėjusia senute (5)

Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus.

Iš realybės šou į kosmetologiją pasukęs Robertas: nesupratau, ką su tuo savo populiarumu daryti (7)

Medicininės kosmetologijos ir masažo specialistas Robertas Kantauskas (36 m.), būdamas aštuoniolikos, atvyko iš mažo kaimelio į Vilnių ragauti laisvės skonio, patirti didelio miesto teikiamų malonumų ir iššūkių. Susikūręs įdomų įvaizdį, jis netrukus tapo žinomas, bet, neišmanydamas, ką su populiarumu daryti, ėmėsi rimtų darbų.

Garsiausią Lietuvos masažuotoją užgrūdino vaikystėje patirti sukrečiantys išgyvenimai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės talismanu vadinamas masažuotojas Juozas Petkevičius-Juozukas aikštelės milžinų pagarbą pelnė ne tik dėl profesionalumo.

Toma Vaškevičiūtė: pokyčiai, kai jų lauki, visada ateina (20)

Su teatro, kino ir televizijos aktore Toma Vaškevičiūte (30 m.) susitikome pasikalbėti apie meilę – darbui, gyvenimui, sau. Jaunos moters įžvalgas apie vaidmenis scenoje ir kasdienybėje darniai papildė svarstymai apie tai, kas palepina kūną ir sielą išjungus kameras ar nusileidus spektaklio uždangai.

Dainininkė Donalda pamažu atsigauna po patirtos nelaimės šeimoje (3)

Dainininkė Donalda Meiželytė atsiribojo nuo visuomenės ir žurnalistų – su niekuo nebendravo, nedalyvavo filmavimuose, dienų dienas leido namuose.

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų šeimoje moterys visada buvo laikomos lygiavertėmis

Gruodžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (nuotrauka – Pauliaus Gasiūno).

Boni ir Klaidas. Tikroji Didžiosios depresijos laikų nusikaltėlių istorija – kraujas, purvas ir sugriauti likimai (4)

Žurnalistai ir Holivudas sukūrė gražią, romantišką istoriją, o realybėje ta istorija buvo pilna kraujo, purvo ir sugriautų žmonių likimų.

Visi žinojo, kad galiu padėti subalansuoti energinius laukus, panaikinti nemalonius pojūčius, galvos skausmą (59)

Ji visą gyvenimą sportavo, vadovavo vyrų kolektyvams ir... niekada nepersivalgydavo. Vilnietė inžinierė Irena Kazakauskaitė (70 m.) – aktyvi pensininkė, sveikos gyvensenos ir netradicinės medicinos propaguotoja, dukros sodyboje dirba žemę, šeimai užaugina ekologiškų daržovių, renka miško gėrybes, o grįžusi į miestą bobutauja – prižiūri draugų vaikučius.