Psichologė I. Bobinienė: ar bus vaikai atiminėjami iš šeimų?

 (2)
Kartais vis dar girdžiu klausiant: „argi tempimas už ausies, pliaukštelėjimas delnu vaikui čia jau smurtas?“
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar dar ilgai mušime savo vaikus?

Tiesioginį psichologo darbą su vaikais ir paaugliais dirbu beveik kasdien: matau, girdžiu vaikų sunkius išgyvenimus, kuriuose atsispindi ir kelias, atvedęs (o kartais „įmetęs“) vaiką į patiriamų sunkumų liūną.

Daugeliu atvejų smurtas – viena svarbiausių sudedamųjų, pakreipusių vaiko gyvenimą destrukcijos link. Vieni vaikai patiriamus sunkumus nukreipia į savo vidų: tuomet tampa uždari, prislėgti, neramūs, atsiranda įvairių baimių, menkėja savivertė, tampa sunku užmegzti santykius su aplinkiniais, randasi somatinių ligų, pradeda formuotis psichikos sutrikimai. Depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės rizikos atveju neretai stebimas vienos ar keleto iš smurto formų patyrimas vaikystėje. Kitais atvejais simptomai nukreipiami į išorę – seniai žinoma tiesa, jog „smurtas gimdo smurtą“ praktikoje veikia labai tiesiogiai – tokiu atveju smurtą patyrę vaikai linkę į agresyvų, taisykles laužantį ar net nusikalstamą elgesį.

Prie minėtų pasekmių galima pridėti ir priklausomybės ligų spektrą, kai paaugliams norisi pabėgti nuo sunkių patyrimų svaiginantis alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Pasekmių sąrašą būtų galima tęsti ilgai. Kiekvienu atveju jis savitas, tačiau nepriežiūra, fizinis smurtas ar bausmės, emocinis smurtas, seksualinė prievarta ar nepriežiūra – suvaidina itin reikšmingą ar net lemiamą vaidmenį.

Kartais girdžiu sakant, jog „patempus už ausies“ pasekmių nesimato. Galbūt ne visuomet matosi mėlynės, tačiau atliekant psichologinį įvertinimą labai gerai matomi sielos randai. Kiekvienas randas palieka savo žymę. Lengvesniu atveju atsiperkama vaiko nepasitikėjimu savimi, savęs nuvertinimu, menkesniais pasiekimais mokykloje. Kai randų pasidaro per daug, kai jie būna labai gilūs, pasekmės būna kur kas liūdnesnės, be laimingos pabaigos.

Kartais vis dar girdžiu klausiant: „argi tempimas už ausies, pliaukštelėjimas delnu vaikui čia jau smurtas?“, tuomet į klausimą atsakau klausimu: „o jeigu jums pro šalį einantis žmogus, kolega ar viršininkas temptų už ausies ar pliaukštelėtų delnu, laikytumėte tai smurtu?“. Dažniausiai pamatydavau priešais mane nuleistas akis ir pagalvodavau, kaip mūsų visuomenėje dar sunku matyti, vertinti žmogų kaip žmogų nuo pat jo gimimo. Tarsi vaikystė (o vėliau – ir senatvė) neįeitų į žmogaus sąvokos apibrėžimą.

Smurto sąvoka jau seniai apibrėžta ir vienodai suprantama visame pasaulyje psichikos sveikatos specialistų, tarptautinių organizacijų (PSO), tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Seime vis dar vyksta diskusijos, kaip išrasti dviratį, kai jis jau seniai išrastas. Didelė dalis Seimo narių balsavo už eilinį atidėjimą įstatymo pataisų, draudžiančių bet kokias smurto prieš vaikus formas. Didelėje dalyje (apie pusėje) Lietuvos šeimų smurtas prieš vaikus vis dar buvo ir yra naudojamas. Suprantama, kad tokiu atveju, kai pats esi patyręs vienokių ar kitokių smurto apraiškų iš savo tėvų, kai jį naudojai augindamas savo vaikus, sunku pripažinti, kad smurtas nėra tinkama auklėjimo priemonė. Tačiau geri valstybės vedliai privalo perlipti per asmeninę patirtį ir nuvesti tautą toliau nei buvo nuėję patys. Tik tokiu būdu galėsime augti ir tobulėti kaip tauta.

Dalis tėvų (taip pat ir Seimo narių) nerimauja, jog priėmus fizines bausmes draudžiančias įstatymo pataisas vaikai bus atiminėjami iš šeimų be pagrindo. Vertindama dabartinę situaciją Lietuvoje, galiu drąsiai prognozuoti, jog taip tikrai nebus. Priešingai, šiuo metu vykdoma deinstitucionalizacija, kurios pagrindinis siekis, kad vaikas augtų ne institucijoje, o šeimoje, plečiamas socialinių, psichologinių paslaugų vaikams ir tėvams spektras bei prieinamumas, siekiama, kad iškilus sunkumams, šeima sulauktų reikiamos pagalbos. Iš šeimos vaikas paimamas tik tuomet, kai kyla grėsmė jo sveikatai ar gyvybei.

Visi suprantame, iš kokio istorinio konteksto kilome, kokioje kultūroje augome, kaip patys buvome auginti ir kad pokyčiams reikia laiko. Tačiau kad jie įvyktų, sprendimus priimti reikia jau dabar. Belieka tikėtis, kad šįkart politikams užteks politinės valios uždrausti skriausti Lietuvos žmones, Lietuvos vaikus ir, kad žvakelė, kurią daugelis uždegė už šeimoje mirtinai sumuštą berniuką, bus paskutinė.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Ingrida Bobinienė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikas

Kaip turėtume reaguoti į nevaldomą vaikų pyktį?

Kaip pasikeistų jūsų šeimos gyvenimas, jeigu vaikai, būtų valdomi ne negatyvaus, o pozityvaus proto, išmoktų ne priešiškai, o palankiai reaguoti į kasdienes situacijas: ginčus su broliais ir seserimis, prašymus išjungti elektroninius prietaisus ir klausyti, raginimus ruošti namų darbus, vakarinius konfliktus rengiantis eiti miegoti?

Žaidimas, kuris padės vaikams išvengti seksualinės prievartos

Įvairaus amžiaus vaikai atostogaudami stovyklose, pas giminaičius, senelius ar draugus, neretai atsiduria situacijose, kai kyla grėsmė tapti seksualinės prievartos aukomis arba yra seksualiai išnaudojami. Kaip tėvams ir mokytojams pasikalbėti su vaikais, kad jie atpažintų pavojingas situacijas tiek internete, tiek realiame pasaulyje?

Psichologė: kaip vaiko neužslopinti, kad augtų pasitikintis savimi ir kitais

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Kaip per egzaminų sesiją įveikti stresą ir nepalūžti?

Kelis mėnesius truksiantis brandos egzaminų maratonas jau prasidėjo. Daugeliui abiturientų jis kelia didesnį ar mažesnį stresą. Nevaldomas jis gali sumenkinti mokymosi produktyvumą, o ypatingai rimtais atvejais netgi sukelti ir pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Kaip padėti vaikui atskleisti jo gabumus

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleidžiantis vienas jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

Lietuvos mamos: gimdyti renkasi vėliau ir vis dažniau - ne santuokoje

Kiekviena mama - nepakartojama, bet prieš Motinos dieną ELTA pasidomėjo, kokia buvo ir šiandien yra Lietuvos mama.

5 vunderkindų mama Foreli pataria, kaip užauginti talentingus bei gabius vaikus

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris! Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse.

Jūsų vaikas alergiškas? Nedrauskite jam purvinomis rankomis ragauti maisto (6)

Tėvai, auginantys alergišką ar astma sergantį vaiką, privalo ne tik tinkamai prižiūrėti namus, atsakingai rinkti maistą, bet ir išmokyti aplinkinius, ką daryti ištikus priepuoliui, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, priduria jis, reikia leisti vaikui ir išsitepti, ir purvinomis rankomis paragauti kokio maisto.

„Tėvų linijoje“ specialistai padeda nusiraminti ir surasti konkrečiai situacijai geriausią sprendimą

Daugiau nei pusmetį veikianti - „Tėvų linija“ - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais.

Garsios Lietuvos mamos pataria: žemuogės – nuo karščiavimo, levandos – nuo bakterijų

Šiais laikais apie vaikų priežiūrą tėvai gali rasti gausybę informacijos – kaip gydyti, kokius metodus taikyti ir kaip išvengti ligų. Tačiau, ar tradiciniai vaistai, kurie dažiausiai silpnina imunitetą ir nėra tinkami vaikų ir ypač kūdikių gydymui – tinkamiausias sprendimas?