Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Manoma, kad arbatą žmonės pradėjo gerti dar mūsų eros pradžioje. Pasak legendos, pirmieji šį gėrimą atrado piemenys, pamėgę ne tik malonų jo skonį, bet ir tonizuojantį poveikį. Per šimtmečius arbata apkeliavo visą pasaulį, o skirtinguose kraštuose susiformavo savita jos gėrimo kultūra.

Mitas, kad britai geria daugiausiai arbatos

Europoje arbatą pamėgo prancūzų aristokratija, o vėliau šią tradiciją perėmė ir britų salynas, kur šis gėrimas tapo nacionaliniu šalies simboliu. Tiesa, vis dar klaidingai manoma, jog Europoje daugiausiai arbatos išgeria britai. Jau kurį laiką pagal suvartojamus arbatos kiekius juos lenkia turkai, airiai, o pasaulyje pirmauja Pietų Amerikos šalių – Paragvajaus, Urugvajaus, Argentinos – gyventojai, liudija svetainės World Atlas, Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys.

Dar vienas mitas, jungiantis Didžiąją Britaniją ir arbatą, – tai arbatos pakelio istorija. Priešingai nei manoma, vienkartiniai arbatos maišeliai, kokie mums įprasti šiandien, buvo sugalvoti 1908 metais JAV ir yra siejami su Niujorko kavos ir arbatos prekybininko T. Sullivano asmenybe. Tiesa, tik šeštajame dešimtmetyje jie tapo įprasta, masinės gamybos ir vartojimo preke.

Pastaruoju metu taip pat nenutyla diskusijos dėl stimuliuojančio arbatos efekto. Manoma, jog juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino nei žaliojoje ar baltojoje arbatose. Tiesa ta, kad visos arbatos rūšys savo sudėtyje turi kofeino, kadangi visos jos yra gaminamos iš to paties arbatmedžio augalo.

Nuo ko priklauso kofeino kiekis jūsų arbatos puodelyje? Priežasčių yra daugybė – tai ir vietovė, kurioje augo arbatžolė, jos lapų dydis, kaip augalas buvo auginamas, prižiūrimas ir apdorojamas. Galiausiai, kofeino kiekis varijuoja ir nuo to, kaip jūs ruošiate arbatą. Beje, tonizuojantis žaliosios arbatos efektas gali būti lygiai toks pats, kaip ir juodosios, rašoma britų sveikos gyvensenos tinklaraščiuose.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo
© Adobe Stock

Gyvenimo būdo pokyčiai

Arbata daug kur yra vadinamas gėrimas, gaunamas plikant arbatžoles, ar įvairias vaistines, kvapnias žoleles, netgi vaisius. Pavyzdžiui, britų šefas Jamesas Oliveris savo „klasikinę“ žolelių arbatą gamina plikydamas imbierą, apelsiną (ir jo žievę), citriną, čiobrelius ir medų.

Pastaruoju metu pastebima sveikos gyvensenos tendencija, kuri skatina miestiečius kavą keisti arbata, ieškoti ypatingų jos poskonių bei rūšių, netgi atsigręžti į liaudies mediciną. Komunikacijos specialistė, kelių žurnalų redaktorė Inga Norkė pasakoja, jog nors mieste ji yra „kavos žmogus“, tačiau namuose daugiausia geria arbatą.

„Kadangi neturiu nei ypatingo kavos pasirinkimo, nei gero kavos aparato, ryte vietoj kavos pradėjau gerti japonišką matchą arbatą, kuri turi ne tik daug kofeino ir prikelia iš bet kokios tinginystės, bet ir daug mineralų, vitaminų ir antioksidantų“, – teigia pašnekovė.

Tuo tarpu ilgiems vakarams ji renkasi įvairius lietuviškų žolelių mišinius. „Mielai užsipilu turguje pas babytes pirktų žolelių – mėtų, čiobrelių arba liepžiedžių. Man patinka ne tik jų skonis, bet ir vaizdas pro stiklinį puodelį“, – su šypsena pasakoja I. Norkė.

J.Balvočiūtė: turime, kuo didžiuotis ir mes

Vienos žymiausių Lietuvos žolininkių bei vaistininkių Jadvygos Balvočiūtės teigimu, aromatinėmis ir gydomosiomis savybės pasižyminčias žoleles, tinkamas plikymui, liaudies medicina pažįsta ilgus metus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo
© Adobe Stock

„Lietuvoje yra virš 10 rūšių mėtų, kurias mūsų krašto žmonės naudoja jau seniai. Ypač populiari yra miškinė mėta, kurią galima naudoti ne vien arbatos gamybai, bet ir kulinariniais tikslais. Kuo mėta yra ypatinga? Tai toks pusiausvyros augalas – jis padės esant virškinimo sutrikimams, jeigu viduriuose yra spazmai. Taip pat palengvins galvos skausmus, apramins ir netgi pakels nuotaiką bei tonusą“, – pasakoja žolininkė.

Kartu ji pamini ir raudonėlį, melisą ir paprastąjį kietį kaip žoleles, kurias užplikę gausime arbatos gėrimą, pasižymintį ne tik maloniu aromatu, bet ir nervus raminančiu poveikiu. Tuo tarpu juozažolės ir vaistinis šalavijas gali pagelbėti nuo gerklės skausmo, užklumpančio šaltymečiu.

Tačiau Lietuvoje augančios žolelės gali pasitarnauti ne tik esant emociniam sudirgimui ar peršalimui, bet ir kur kas rimtesniems sutrikimams. „Liaudies medicina žino, jog miškinė sidabražolė yra nenatūralias ląsteles neutralizuojantis augalas. Ja nuo seno buvo gydomas vėžys – tiek gėrybiniai, tiek piktybiniai augliai“, – pasakoja vaistininkė.

„Kiekvienas augalas atlieka skirtingą funkciją, tad ir arbatas galima pasiruošti, priklausomai nuo to, ar norite gydyti, ar raminti, ar tonizuoti. Na, o tiems, kurie nori sukurti savo „firminę“ arbatą, rekomenduoju išmėginti tokių, nuo seno žinomų žolelių, derinius, kaip kalakutžolę, erškėčio, žemuogių lapus, gyslotį“, – vietoj išvadų patarimus dalija J. Balvočiūtė.

Arbatos gamintojai taip pat išnaudoja geriausias žolelių savybes. Ypač populiarėja arbatos, skirtos atlikti konkrečią funkciją – išvalyti organizmą, sulieknėti, nuraminti nervų sistemą, pagerinti virškinimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Apie ką jus įspėja tinstančios kojos?

Yra žmonių, kurie sulaukę vasaros karščių su malonumu prisimena žiemos šalčius. Ne tik lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms karščiai neretai kelia fizinį diskomfortą.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Sveikos gyvensenos propaguotoja Simona atskleidžia liekno ir sveiko kūno paslaptis (2)

Simona Pajaujienė (48 m.) sako, kad sveikata pirmiausia prasideda žmogaus viduje, mąstyme bei taikoje su savimi.

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (10)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.