Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose

 (77)
Žolininkės Adelės Karaliūnaitės pristatyti nereikia. Natūralią mediciną praktikuojanti specialistė siūlo sunegalavus neskubėti į vaistinę, o atsigrežti į gamtos mums siūlomus vaistus. Pateikiame per 6 receptus, kuriuos galima naudoti inkstų, skrandžio ligoms, uždegimams, sudirgimams slopinti ir dar nuo daugelio bėdų.
Adelė Karaliūnaitė
© Ramūnas Guiga

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

I. Skeletui, sąnariams

Uodeguotoji paukštpienė (jūros svogūnas) – Ornithogalum caudatum

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Naudojami lapai. Mažina sąnarių, galvos skausmus. Tinka odai nuo įvairių nudegimų. Galima paruošti lapų košelę ir naudoti iš karto, dėti kompresiukus. Svogūnėlių košelė nuramina sąnarių uždegimą, geriausia naudoti šviežiai sumaltą.

Svogūnėlį nuplaukite, sumalkite smulkintuvu, galite pridėti vištos, o dar geriau anties kiaušinio trynį ir dar pasmulkinti. Gauta košele patepkite aplink sąnarį plonu sluoksneliu, uždėkite šiltesnį tvarstį ir palaikykite porą valandų. Reikia naudoti bent 30 dienų iš eilės, geriau prieš naktį. Einant miegoti, tvarstį nuimkite ir odą nuplaukite šiltu vandeniu.

II. Kraujotakai, širdies veiklai

Auksinis ūsas – Callisia fragrans

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Norėdami turėti pakankamai vaistinės žaliavos, auginkite keletą augalų. Labai gerai vasarą auga šiltnamyje, galima užsiauginti visiems metams.
Arbata iš augalo lapų tinka nuo hipertenzijos, insulto pasekmių, esant cukriniam diabetui, limfotakai pagerinti. Arbatą iš auksinio ūso lapų teks gerti bent keletą mėnesių. Du augalo lapus užplikykite stikline verdančio vandens. Paruoštą kiekį gerkite 3 kartus po 1/3 stiklinės prieš valgį.

Tepalas tropinėms opoms, sumušimams, esant venų varikozei: 100 gramų augalo lapų ir stiebų sumalkite smulkintuvu, pridėkite pusę stiklinės bulvių krakmolo ir gerai sumaišykite. Gautą košelę sušaldykite į ledukų kubelius. Kubelį sutraiškykite ant sterilaus tvarsčio ir pridėkite prie tropinės opos. Aptvarstykite elastiniu bintu arba tinkleliu keletai valandų. Nuėmę kompresiuką, opą apiplaukite dezinfekuojančiu tirpalu. Galite aptvarstyti naudodami mano gaminamą „Kaštonų tepalą“. Juo patepus tvarstį, jis neprilips prie žaizdos.

III. Kvėpavimui

Jaronimas - Pelargonia graveolens

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Malonus kvapas prisodrina kambario orą priešvirusinių ir antibakterinių savybių turinčiais fitoncidais. Veikia atpalaiduojančiai ypač bronchų spazmus. Sulčių galima įlašinti į skaudančią ausį.

Tris kubelius sulčių įdėkite į 3 litrus karšto vandens ir pasidarykite inhaliacijas keletą dienų iš eilės, geriau vakarais po 15–20 minučių.

IV. Virškinimui

Medėjantis alavijas – Aloe arborescens

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Vadinamas šimtamečiu. Suaugusio augalo apatinius lapus nuskinti, nuplauti šaltu vandeniu ir suvynioti į popierių. 7 dienas laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje, tada sumalti mėsmale ir supilti per sietelį į medų santykiu 1:5. Kai medus suskystės, gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio niekuo neužgeriant, patartina vieną kartą gerti nakčiai.

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant užsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais.

V. Inkstams

Karpažolė - euphorbia

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Vaistinė karpažolė buvo pirmoji aprašytoji karpažolė. 1 a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auganti Šiaurės Afrikoje, užima nemažus plotus. Kambaryje auginami mėsingi melsvai žali stiebai taip pat gali tankiai išsišakoti. Gėlės žiedai sunkiai pastebimi. Šią nekeliančią rūpesčių karpažolę auginkite plačiame, negiliame vazone ar inde su molinga žeme, į kurią primaišykite smėlio ir žvyro.

Sultyse yra kaučiukinės dervos, kuri skatina inkstų veiklą, pagerina šlapimo išsiskyrimą.

100 ml mėsmale sumaltų karpažolės lapų sulčių sumaišykite su 200 g valgomosios druskos. Laikykite stikliniame inde šaldytuve. 1 arbatinį šaukštelį mišinio išmaišykite stiklinėje geriamojo vandens ir gerkite 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Padeda pasišalinti druskoms ir akmenims iš inkstų, pagerina inkstų veiklą, tinka esant ascitui.

VI. Imuniteto stiprinimui

Storalapis – Crasulla ovatum

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Mielas ir gražus augalas vadinamas pinigų medžiu. Jo lapų forma primena monetas. Augalas užauga iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti sunkus ir tvirtas. Storalapį lengva prižiūrėti, jis puikiai jaučiasi tiek kambaryje, tiek šiltuoju metų laiku išneštas į balkoną, kiemą ar sodą.

Tikrąjį lapelių grožį atskleidžia tik gaudamas pakankamai saulės spindulių. Storalapis žydi nuo rudens iki pavasario. Jis gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. Vainiką galima formuoti nuskabant lapelius ir stiebelius, kurie pasodinti greitai prigyja. Laistyti saikingai. Sausra augalui nebaisi, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose.

Storalapis yra augalas-filtras – jis sugeba valyti orą jūsų kambaryje ir užtikrina gerą žmogaus savijautą. Jis sugeria blogas mintis ir nuotaikas, sukurdamas linksmą ir jaukią aplinką.

Pastebėta, kad storalapis stipriai reaguoja į jo aplinkoje gyvenančių žmonių savijautą: jeigu kas suserga, augalo būklė blogėja – jis vysta, meta lapus, lyg traukdamas neigiamą energiją į save. O kada žmogus pasveiksta, storalapis atsigauna.

Todėl labai tinka auginti darbo vietoje prie kompiuterio. Tačiau neprižiūrėtas, dulkinais lapais storalapis negalės jums padėti. Įsigiję storalapį, dažnai pasigrožėkite juo, nuvalykite nuo lapelių dulkes, kartais išmaudykite augalą po šiltu dušu. Jeigu jūsų storalapis pražys, – ruoškite maišą pinigams.

Storalapio lapai naudingi antinksčių ir inkstų negalavimo atvejais. Silpstant imunitetui ar pablogėjus inkstų veiklai, galima gerti storalapio lapų ir stiebų nuoviro, kuris paruošiamas taip:

Susmulkinti šviežius lapelius. 1 arbatinį šaukštelį smulkintų lapelių užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti apie 10 minučių. Leisti nusistovėti ir nukošti. Papildyti nuovirą virintu vandeniu iki 200 ml, kad gautųsi 1 stiklinė. Patariama gerti po 1 šaukštą nuoviro prieš kiekvieną valgymą – 4 kartus per dieną, kol negalavimas praeis.

Įkandus vabzdžiui, susimušus, kylant pūlingai vočiai, patariama pridėti lapų košelės prie pažeistos vietos ir apibintuoti. Keisti kai išdžiūsta (kas 2-3 valandas).

Ką tik nuskintas ir švariai nuplautas storalapio lapas yra tobula globulė, tinkanti įdėti į išangę, makštį, šnervę, ausį.

Daugiau apie tradicinę ir netradicinę mediciną bei sveiką gyvenseną sužinosite apsilankę parodoje "Sveikata 2017". Jūsų laukiame jau kovo 17-19 d. "Švyturio arenoje", Klaipėdoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.