Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose

 (77)
Žolininkės Adelės Karaliūnaitės pristatyti nereikia. Natūralią mediciną praktikuojanti specialistė siūlo sunegalavus neskubėti į vaistinę, o atsigrežti į gamtos mums siūlomus vaistus. Pateikiame per 6 receptus, kuriuos galima naudoti inkstų, skrandžio ligoms, uždegimams, sudirgimams slopinti ir dar nuo daugelio bėdų.
Adelė Karaliūnaitė
© Ramūnas Guiga

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

I. Skeletui, sąnariams

Uodeguotoji paukštpienė (jūros svogūnas) – Ornithogalum caudatum

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Naudojami lapai. Mažina sąnarių, galvos skausmus. Tinka odai nuo įvairių nudegimų. Galima paruošti lapų košelę ir naudoti iš karto, dėti kompresiukus. Svogūnėlių košelė nuramina sąnarių uždegimą, geriausia naudoti šviežiai sumaltą.

Svogūnėlį nuplaukite, sumalkite smulkintuvu, galite pridėti vištos, o dar geriau anties kiaušinio trynį ir dar pasmulkinti. Gauta košele patepkite aplink sąnarį plonu sluoksneliu, uždėkite šiltesnį tvarstį ir palaikykite porą valandų. Reikia naudoti bent 30 dienų iš eilės, geriau prieš naktį. Einant miegoti, tvarstį nuimkite ir odą nuplaukite šiltu vandeniu.

II. Kraujotakai, širdies veiklai

Auksinis ūsas – Callisia fragrans

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Norėdami turėti pakankamai vaistinės žaliavos, auginkite keletą augalų. Labai gerai vasarą auga šiltnamyje, galima užsiauginti visiems metams.
Arbata iš augalo lapų tinka nuo hipertenzijos, insulto pasekmių, esant cukriniam diabetui, limfotakai pagerinti. Arbatą iš auksinio ūso lapų teks gerti bent keletą mėnesių. Du augalo lapus užplikykite stikline verdančio vandens. Paruoštą kiekį gerkite 3 kartus po 1/3 stiklinės prieš valgį.

Tepalas tropinėms opoms, sumušimams, esant venų varikozei: 100 gramų augalo lapų ir stiebų sumalkite smulkintuvu, pridėkite pusę stiklinės bulvių krakmolo ir gerai sumaišykite. Gautą košelę sušaldykite į ledukų kubelius. Kubelį sutraiškykite ant sterilaus tvarsčio ir pridėkite prie tropinės opos. Aptvarstykite elastiniu bintu arba tinkleliu keletai valandų. Nuėmę kompresiuką, opą apiplaukite dezinfekuojančiu tirpalu. Galite aptvarstyti naudodami mano gaminamą „Kaštonų tepalą“. Juo patepus tvarstį, jis neprilips prie žaizdos.

III. Kvėpavimui

Jaronimas - Pelargonia graveolens

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Malonus kvapas prisodrina kambario orą priešvirusinių ir antibakterinių savybių turinčiais fitoncidais. Veikia atpalaiduojančiai ypač bronchų spazmus. Sulčių galima įlašinti į skaudančią ausį.

Tris kubelius sulčių įdėkite į 3 litrus karšto vandens ir pasidarykite inhaliacijas keletą dienų iš eilės, geriau vakarais po 15–20 minučių.

IV. Virškinimui

Medėjantis alavijas – Aloe arborescens

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Vadinamas šimtamečiu. Suaugusio augalo apatinius lapus nuskinti, nuplauti šaltu vandeniu ir suvynioti į popierių. 7 dienas laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje, tada sumalti mėsmale ir supilti per sietelį į medų santykiu 1:5. Kai medus suskystės, gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio niekuo neužgeriant, patartina vieną kartą gerti nakčiai.

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant užsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais.

V. Inkstams

Karpažolė - euphorbia

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Vaistinė karpažolė buvo pirmoji aprašytoji karpažolė. 1 a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auganti Šiaurės Afrikoje, užima nemažus plotus. Kambaryje auginami mėsingi melsvai žali stiebai taip pat gali tankiai išsišakoti. Gėlės žiedai sunkiai pastebimi. Šią nekeliančią rūpesčių karpažolę auginkite plačiame, negiliame vazone ar inde su molinga žeme, į kurią primaišykite smėlio ir žvyro.

Sultyse yra kaučiukinės dervos, kuri skatina inkstų veiklą, pagerina šlapimo išsiskyrimą.

100 ml mėsmale sumaltų karpažolės lapų sulčių sumaišykite su 200 g valgomosios druskos. Laikykite stikliniame inde šaldytuve. 1 arbatinį šaukštelį mišinio išmaišykite stiklinėje geriamojo vandens ir gerkite 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Padeda pasišalinti druskoms ir akmenims iš inkstų, pagerina inkstų veiklą, tinka esant ascitui.

VI. Imuniteto stiprinimui

Storalapis – Crasulla ovatum

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose
© Fotolia

Mielas ir gražus augalas vadinamas pinigų medžiu. Jo lapų forma primena monetas. Augalas užauga iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti sunkus ir tvirtas. Storalapį lengva prižiūrėti, jis puikiai jaučiasi tiek kambaryje, tiek šiltuoju metų laiku išneštas į balkoną, kiemą ar sodą.

Tikrąjį lapelių grožį atskleidžia tik gaudamas pakankamai saulės spindulių. Storalapis žydi nuo rudens iki pavasario. Jis gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. Vainiką galima formuoti nuskabant lapelius ir stiebelius, kurie pasodinti greitai prigyja. Laistyti saikingai. Sausra augalui nebaisi, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose.

Storalapis yra augalas-filtras – jis sugeba valyti orą jūsų kambaryje ir užtikrina gerą žmogaus savijautą. Jis sugeria blogas mintis ir nuotaikas, sukurdamas linksmą ir jaukią aplinką.

Pastebėta, kad storalapis stipriai reaguoja į jo aplinkoje gyvenančių žmonių savijautą: jeigu kas suserga, augalo būklė blogėja – jis vysta, meta lapus, lyg traukdamas neigiamą energiją į save. O kada žmogus pasveiksta, storalapis atsigauna.

Todėl labai tinka auginti darbo vietoje prie kompiuterio. Tačiau neprižiūrėtas, dulkinais lapais storalapis negalės jums padėti. Įsigiję storalapį, dažnai pasigrožėkite juo, nuvalykite nuo lapelių dulkes, kartais išmaudykite augalą po šiltu dušu. Jeigu jūsų storalapis pražys, – ruoškite maišą pinigams.

Storalapio lapai naudingi antinksčių ir inkstų negalavimo atvejais. Silpstant imunitetui ar pablogėjus inkstų veiklai, galima gerti storalapio lapų ir stiebų nuoviro, kuris paruošiamas taip:

Susmulkinti šviežius lapelius. 1 arbatinį šaukštelį smulkintų lapelių užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti apie 10 minučių. Leisti nusistovėti ir nukošti. Papildyti nuovirą virintu vandeniu iki 200 ml, kad gautųsi 1 stiklinė. Patariama gerti po 1 šaukštą nuoviro prieš kiekvieną valgymą – 4 kartus per dieną, kol negalavimas praeis.

Įkandus vabzdžiui, susimušus, kylant pūlingai vočiai, patariama pridėti lapų košelės prie pažeistos vietos ir apibintuoti. Keisti kai išdžiūsta (kas 2-3 valandas).

Ką tik nuskintas ir švariai nuplautas storalapio lapas yra tobula globulė, tinkanti įdėti į išangę, makštį, šnervę, ausį.

Daugiau apie tradicinę ir netradicinę mediciną bei sveiką gyvenseną sužinosite apsilankę parodoje "Sveikata 2017". Jūsų laukiame jau kovo 17-19 d. "Švyturio arenoje", Klaipėdoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Pažangios technologijos leis susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje

Nevaisingumo gydymo srityje – revoliucingas proveržis.

Po mokslininkų tyrimų: ar tikrai mėsos vartojimas didina ankstyvos mirties riziką?

Daugelis neįsivaizduojame pietų lėkštės be mėsos. Valgome ir graužiame save: „Vegetaru tapčiau, sveikesnis būčiau“. Vis dėlto valgyti mėsą ar ne? Ką pataria mokslininkai?

Žarnyno infekcinės ligos: kaip nuo jų apsisaugoti vasarą?

Atšilus orams, ypač vasarą, kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento (NVSC Panevėžio departamentas) specialistai šiltuoju metų laikotarpiu ragina ypač atsakingai rinktis maisto produktus ir nepamiršti higienos reikalavimų.

Žolininkė Nijolė Degutienė: pirmuosius ligos simptomus įveikti galima ir teisingai parinktomis žolelėmis

Anot žolininkės ir knygų autorės Njolės Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus.

Grikių dieta: per savaitę atsikratykite iki 10 kg (10)

Laikantis grikių dietos per savaitę galima atsikratyti iki 10 kg svorio, tačiau visi, pasiruošę išbandyti šią dietą, turi žinoti, kad tai itin griežta ir valios pastangų reikalaujanti dieta. Tačiau tiksliai jos laikantis kiekvieną rytą lipti ant svarstyklių bus tikras malonumas. Taigi, kas tai per dieta ir kaip jos laikytis?

Gydytoja kardiologė: kaip karštymečiu sumažinti infarkto ir insulto riziką

Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui.

Priemonės, skirtos „sutepti“ sąnarius iš vidaus, jau stebina rezultatais (3)

Maudžia, traška ar tempia sąnarius? O gal vargina dažnai patiriamos sportinės traumos? Ar žinote, kad šie nemalonūs potyriai susiję su tuo, jog nuo 25-erių metų organizmas gamina vis mažiau kolageno ir sąnario kremzlė ima dilti? Dar visai neseniai nebuvo priemonių, galinčių atstatyti negrįžtamus kremzlės irimo procesus.

Mėsos atsisakiusi Neringa Nekrašiūtė: man labai padėjo mylimas vyras

Prieš septynerius metus gyvulinės kilmės produktų atsisakiusi žinoma teatro ir kino aktorė, grupės „La forza“ narė Neringa Nekrašiūtė neslepia – visuomenė vis dar jautriai reaguoja išgirdusi frazę „veganiška mityba“. Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.

Gydytojai įspėja, kam karštis – itin pavojingas

Medikai teigia, kad per karščius apie save primena visos chroniškos ligos. Todėl tokiems ligoniams reikia būti ypač atsargiems.

Patarimai stovyklautojams: ką daryti su greitai gendančiais produktais

Atšilus orams dažnas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad stovyklautojams atidarius iškylų sezoną, pagausėja per maistą plintančių infekcinių ligų, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jo laikymu ir apdorojimu.