Žmonės neįtaria, kaip greitai gali apsinuodyti ne tik maistu, bet ir vaistais

Netrukus prasidėsiantis švenčių maratonas daliai mūsų greičiausiai vėl neapsieis be didesnių ar mažesnių sveikatos sutrikdymų.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gausus vaišių stalas, kai visko norisi paragauti, per mažas fizinis aktyvumas ir rezultato ilgai laukti nereikia – pradeda varginti nemalonus pilnumo jausmas. Skrandis atsisako virškinti, spaudžia pilvą, o kartais netgi pykina, svaigsta galva, darosi silpna. Dauguma taip besijaučiančių skuba vartoti virškinimą gerinančių preparatų. Ir tabletes kartais geria vieną po kitos, pernelyg net nesigilindami į pakuotės lapelio informaciją. Kuo tai gali baigtis?

Pažadina įsisenėjusias bėdas

Kaip teigia gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė, žmonės persivalgymą dažnai sieja tik su skrandžio perpildymu. „Tačiau dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia kur kas daugiau fermentų, tad organizmas tam tikra prasme patiria nemenką stresą: smarkiau turi dirbti ne tik skrandis, bet ir kasa, kepenys, tulžies pūslė. Jei šie organai silpnesni, dėl persivalgymo sutrikęs virškinimas gali išprovokuoti įvairius jų negalavimus. Paprasčiau kalbant, gali pabusti įsisenėjusios ligos“, - pastebi gydytoja.

Anot jos, prie šventinio stalo atsipalaiduoti reikia, bet tai, kas dedama į lėkšte, matyti būtina. Sergantiems lėtinėmis tulžies pūslės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis reiktų vengti didelio maisto kiekio, rinktis su mažai ar visai be riebalų ruoštus patiekalus.

Tie, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, skanaudami silkę, turėtų būti įsitikinę, kad ji ne per sūri, o kitų sūdytų patiekalų – atsisakyti, mat nuo didelio kiekio druskos padidėja kraujo spaudimas.

Tuo tarpu turintiems jautrų visą virškinamąjį traktą, atsargiau reikėtų valgyti aliejuje ruoštus patiekalus, patiekalus su grybais, kadangi grybai labai ilgai virškinami, taip pat vengti per didelės maisto gausos.

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė doc. dr. Edita Gavelienė.
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė doc. dr. Edita Gavelienė.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Valgyti derėtų išmaniai

Taip pataria dietologė doc. dr. Edita Gavelienė. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad net ir per šventes pravartu laikytis įprasto valgymo režimo, nepamiršti pusryčių ir pietų, mat ilgesni nei 5-6 valandų tarpai tarp valgymų gali išderinti alkio ir sotumo pojūčius. Vaišintis geriausia pradėti nuo skaidulomis ir baltymais turtingų patiekalų: pupų, žirnių, javų grūdų gaminių. Valgyti reikėtų lėtai, gerai sukramtant maistą, mat tuomet jis bus geriau sumaišomas su seilėmis, jį bus lengviau suvirškinti, o ir persivalgyti bus sudėtingiau, nes greičiau atsiras sotumo jausmas.

Patartina saikingai vartoti alkoholį bei vengti saldžių gazuotų gėrimų, kadangi jie ne tik suteikia „tuščias“ kalorijas, bet ir didina apetitą. Riebius saldumynus geriausia keisti į saldėsius su vaisiais, riebius grietinės, grietinėlės ar majonezo padažus – jogurtu, o prieskonių mišinius ruošiant vaišes – įvairiomis žolelėmis. Į lėkštę maisto patartina dėti po nedaug. Patiekalų geriausia ragauti, o ne valgyti jų po didelę porciją“, - patarimų negaili gydytoja.

Jei atsispirti gausaus šventinio stalo vilionėms visgi nepavyko, kitą dieną valgyti reikėtų mažiau. Tačiau būtina gerti kuo daugiau skysčių: vandens, nestiprios arbatos. Vandenį labai sveika paskaninti citrinos sultimis. Kitą dieną po persivalgymo patartina atsisakyti gausaus ir sunkiai virškinamo maisto, jį geriausia keisti vaisiais, daržovėmis, košėmis.

Savigyda gali turėti rimtų pasekmių

Taip tvirtina gydytojai. Tą kartoja vaistininkai. Tą iš dalies žino ir patys žmonės. Nepaisant to persivalgę, jausdami kitokius nemalonius simptomus, dauguma vis tiek labai dažnai kliaujasi draugų, kolegų, kaimynų, interneto patirtimi ir perka bei gydosi tais vaistais, kurie kažkam kažkada padėjo. Rezultatas? Vaistai, būna, ne tik neužtikrina reikiamo gydymo, maža to, jie gali sukelti ir nepageidaujamų poveikių.

„Jei žmogų persivalgius pykina, jei jis vemia, kenčia skausmą ar karščiuoja, reikia kreiptis į medikus, konsultuotis su jais, o ne užsiimti savigyda. Vaistai – tai ne koks nors įprastas maisto produktas, kurį galima vartoti bet kada, bet kokiais kiekiais ir nesvarbu kokį laiko tarpą. Nesilaikant esminių vaistų pasirinkimo, skyrimo ir vartojimo taisyklių, pasekmės gali būti labai skaudžios, - pastebi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Nacionalinės procedūros skyriaus vyresnioji patarėja gydytoja Rugilė Pilvinienė.

Anot jos, dažniausiai žmonės yra linkę patys gydyti šiuos sveikatos sutrikimus: dantų ir galvos, taip pat artritinius skausmus, alerginį konjunktyvitą, peršalimą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą bei kitas virškinimo bėdas, kosulį, slogą, gerklės skausmą, dermatitą, karščiavimą, nemigą, smulkias traumas, priešmenstruacinio sindromo simptomus ir dar keletą kitų negalavimų.

„Dauguma tvirtina žinantys, kaip sau padėti, kad nieko čia tokio blogo, negi dėl kiekvieno menkniekio reikia skubėti pas gydytoją. Problema ta, kad šiandien ypač didelė nereceptinių vaistų pasiūla. Žmogus, nusprendęs gydytis savarankiškai, privalo turėti pakankamai informacijos apie vartojamą vaistinį preparatą, o iškilus nors menkiausiai dvejonei (pavyzdžiui, suabejojus, ar pasirinktas vaistas išties jam tinka, galbūt yra gydymosi alternatyvų, kaip ir kiek laiko reikės vartoti vaistą, koks bus gydymosi rezultatas ir pan.), būtina kreiptis į gydytoją“, - tvirtina R. Pilvinienė.

Dažniausios klaidos, kurias daro savarankiškai besigydantys pacientai

Anot VVKT atstovės, tai neteisinga diagnozė bei netinkamai pasirinktas vaistas, netinkama jo dozė.

„Pavyzdžiui, jei žmogus pernelyg didelėmis dozėmis vartoja paracetamolį, jam gali sutrikti kepenų veikla. Netgi gali ištikti vadinamoji kepenų koma. Besaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas gali sukelti sunkių virškinimo trakto sutrikimų, pvz., opų, kraujavimą iš virškinimo trakto, virškinimo trakto prakiurimą, pažeisti inkstus. Žmonės dažnai linkę manyti, kad visi vaistai nuo skausmo turi būti lengvai prieinami, parduodami be recepto. Tačiau mažai kas žino, kad ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (t.y. vaistų nuo skausmo) vartojimas yra rizikingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, širdies nepakankamumu), taip pat turintiems šių ligų rizikos veiksnių.

Minėti vaistiniai preparatai gali sukelti sunkiai numalšinamus galvos skausmus, nors gali būti vartojami būtent dėl galvos skausmo. Jei žmogus išgėręs tabletę, dar vartojo ir alkoholio, padaugėja nepageidaujamų poveikių, ypač virškinimo traktui. Nepageidaujamam šių vaistų poveikiui itin jautrūs senyvi žmonės”, - aiškina Rugilė Pilvinienė.

Pasak jos, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ligos simptomus slopinant vaistais savarankiškai, gali būti per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos. Tad gydytis nepasikonsultavus su gydytoju galima tik trumpai. Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt net atlikti tam tikrus tyrimus“, - teigia R. Pilvinienė. Tai ypač svarbu sunegalavus šventiniu laikotarpiu, kai dėl gausaus maisto ar alkoholio vartojimo sutrinka virškinimo trakto veikla.

Sutrikus virškinimui būtent dėl šios priežasties, žmonės linkę griebtis virškinimą gerinančių vaistų, taip vadinamųjų virškinimo fermentų, tarsi tai būtų vaistai nuo persivalgymo. Retai kas atkreipia dėmesį į tai, kad šie vaistai vartotini tik tada, kai kasa gamina ir išskiria nepakankamai virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Žinotina ir tai, kad šie vaistai taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui.

Taigi, tiek maistas, tiek vaistai šventiniu laikotarpiu turi būti vartojami atsakingai. Tada per šventes ar po švenčių nereikės varstyti gydymo įstaigos durų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip gaminti, kad nesugadintume sveikų maisto produktų?

Dar namuose, sudarinėdami pirkinių sąrašą, mintyse dėliojame planus, kokį patiekalą rinksimės pietums ar vakarienei. Žuvį, mėsą ar daržoves? Kokį gaminimo būdą pasirinksime - virsime, troškinsime ar kepsime?

Kaip atskirti gripą nuo peršalimo? 9 požymiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo - vystosi lėtai.

Krūtis didinti yra pigiau, nei mažinti – ko dar nežinojote apie plastines operacijas? (1)

Geriau jaustis ir būti patrauklesniam kitiems – šis noras žinomas visiems. Jei gamta neapdovanojo tokia išvaizda, kad būtum ja patenkintas, dažnai gali padėti plastinės chirurgijos specialistai.

Į kalnus tūkstančius išvedęs 75-erių keliautojas: senatvės gyvenime nėra

Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, sporto renginių organizatorius Algimantas Jucevičius (75 m.) dažnai kartoja, kad senatvės žmogaus gyvenime nėra.

Mitybos specialistė: vegetarai saugo sveikatą ar žaloja? (3)

Kasmet vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, nuolat girdime apie naujas dietas, mitybos planus. Daugėja žmonių propaguojančių vegetarizmą ne tik dėl etinių sumetimų, bet teigia, kad tai sveikiau. Ar visuomet taip ir yra?

Jaučiate tingulį? Tai gali būti rimtų ligų požymis

Apėmusi tinginystė ir nenoras ką veikti – kai kada šie simptomai reiškia ne charakterio ydą, o tikrų tikriausią ligą.

Norite išvengti gripo? Vos vieno įpročio atsisakymas gerokai sumažins šią riziką

Aštuonias iš dešimties infekcinių ligų perduodame per nešvarias rankas.

4 diplomus turinti Toma Kumžienė: tik tapusi kuksando mokytoja supratau, kad į darbą galima keltis su džiaugsmu

Grafikos dizainerė, komunikacijų specialistė, ambasadoriaus žmona, generalinė mados namų direktorė... Keturis aukštojo mokslo diplomus turinti Toma Kumžienė (37 m.) per savo gyvenimą išbandė daug įvairių vaidmenų ir profesijų, bet tik tapusi kuksando mokytoja suprato, kad į darbą galima kas rytą keltis su džiaugsmu ir dirbti be jokio streso.

Alergija šalčiui – kas tai ir kaip nuo jos apsisaugoti?

Trindami šaltyje įraudusius skruostus ir nuo žvarbos patinusias rankas nejučia imame svarstyti – gal tai alergija šalčiui? Kuo skiriasi alergija nuo dilgėlinės, o dilgėlinė – nuo paprasto jautrumo?

Mitai apie riebalus arba kodėl reikia liautis skaičiuoti kalorijas

Šiame tekste rasite visą informaciją, kurią būtina žinoti apie produktus, kurių sudėtyje gausu riebalų. Nors dar prieš kelerius metus mokslininkai ir dietologai iš esmės reabilitavo riebalus, daugelis vis dar nepatikliai žvelgia į šį maisto komponentą.