Ši medicina padeda tiksliau suprasti, kodėl žmogus susirgo, prognozuoti ligos eigą ir parinkti gydymą

 (3)
Pasigirsta kalbų, kad dabartinė, į statistinį pacientą orientuota medicina tampa vis mažiau veiksminga, todėl reikalingas naujas požiūris į sveikatą, ligas ir jų gydymą. Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugėja medikų, besidominčiųjų individualizuota medicina, kai gydytojo atspirties tašku tampa ne paciento ligos, bet jo viso gyvenimo sveikatos istorija.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vienas žymiausių šios medicinos propaguotojų prancūzas bendrosios praktikos gydytojas Žanas Klodas Laprazas (Jean-Claude Lapraz) neseniai lankėsi mūsų šalyje. Jūsų dėmesiui – interviu su juo.

Kas yra individualizuota medicina?

Individualizuotos medicinos arba endobiogenikos pagrindas yra pažangus žmogaus fiziologijos suvokimas, pasitelkus šiuolaikinio mokslo atradimus. Mes kalbame apie žmogaus kūno kaip vienio gyvavimą, darnią visų organizmo funkcijų sąveiką. Juk žmogus yra įvairių sistemų – endokrininės, virškinimo, nervų, judėjimo – visuma. Siekiame suprasti, kaip kūnas funkcionuoja, o svarbiausia - kaip prabunda jo prigimtinis gebėjimas save išgydyti.

Mūsų išskirtinumas – individualizuota gydymo strategija, pritaikyta konkrečiam žmogui. Įprastos medicinos atstovui atspirties taškas – liga ir jos simptomai, o individualizuotos medicinos gydytojas tarsi detektyvas aiškinasi konkretaus žmogaus gilumines susirgimo priežastis, ligos „priešistorę“. Jis užduoda pacientui daugybę klausimų, iš pirmo žvilgsnio atrodytų net nesusijusių su negalavimu: apie vaikystės ligas, patirtas traumas, santykius su tėvais, šeimos narių persirgtas ligas, gyvenimo būdą, sveikatos pokyčius skirtingais metų laikais, ligos simptomus ir jų pasireiškimo pobūdį bėgant laikui.

Taigi, taikomi individualizuotos medicinos metodai leidžia įžvelgti ryšius tarp hormonų veiklos, įtampą keliančių įvykių, bendros žmogaus būklės, jo mąstymo ir emocijų. Šie metodai juos išmanančiam gydytojui padeda tiksliau įvertinti paciento sveikatos būklę, suprasti, kas susargdino jo organizmą, prognozuoti ligos eigą ir parinkti tinkamiausią individualizuotą gydymą.

Esate bendrosios praktikos gydytojas. Kodėl kilo poreikis ieškoti ko nors dar, kurti naujas teorijas?

Gavau išsilavinimą Paryžiuje, Medicinos fakultete. Dirbau didelėse ligoninėse, medicinos centruose, greitosios pagalbos skyriuose. Pradėjęs dirbti bendrosios medicinos praktikos gydytoju Paryžiuje supratau, kad tradicinė medicina, gebanti daryti stebuklus, nepajėgi susidoroti su kai kuriais iššūkiais. Pavyzdžiui, kai sergantis vaikas dėl infekcijos į gydytojo kabinetą grįžta penkis kartus per žiemą. Nenormalu, kad jis neišgyja. Taip pat nuolat galvojau, kodėl identiškas gydymas negali įveikti tos pačios ligos skirtingiems žmonėms.

Ieškodamas atsakymų supratau, kad į žmogų ir jo ligą reikia žiūrėti šiek tiek kitaip. Dabartinė medicina išskaidė žmogaus organizmą į daugybę organų, kiekvieną iš jų gydo vis kitos specializacijos gydytojas. Tačiau žmogaus organizmas juk yra visuma, kurioje viskas glaudžiai susiję. Tad ir gydytojai turėtų žiūrėti į organizmą kaip į visumą. Deja, jie to nedaro, nes to nebuvo mokomi universitetuose.

Gydytojas turi ne tik žinoti paciento būklę, išanalizuoti įvairių tyrimų rezultatus, bet taip pat suprasti, kaip atskiros organizmo sistemos susijusios tarpusavyje ir viena kitą veikia. Visoms šioms sąsajoms paaiškinti sukūrėme mokslinę sistemą – endobiogeniką. Tai naujas būdas iššifruoti ir suprasti, kaip veikia žmogaus organizmas ir kaip išlaikyti jo pusiausvyrą.

Tarkime, į Jus kreipiasi mama, kurios vaikui nuolat kartojasi tonzilių uždegimas. Mamai neramu, kad jos vaikui jau ne pirmą kartą skiriami antibiotikai, o liga atsitraukia tik laikinai. Kaip šią situaciją spręstumėte Jūs?

Jei jau kelintą kartą grįžtama dėl to paties negalavimo, pradėsiu ieškoti, kas vaiko organizme yra išsiderinę. Aišku, pirma, kaip ir visi gydytojai, apžiūrėsiu gerklę, tačiau tuo neapsiribosiu. Paklausiu mamos, kaip vaikas gyvena, ką jis valgo, kada prasideda anginos paūmėjimas – gal suvalgius daugiau saldumynų, keičiantis orui arba jam nepakankamai išsimiegojus.

Akivaizdu, kad minėtu atveju problema yra ne tik tonzilės. Aktuali įžvalga, kad jos yra svarbi imuninės sistemos dalis. O stiprus imunitetas priklauso nuo kitų sistemų, ypač nuo antikūnus gaminančių kepenų veiklos. Tad galima daryti prielaidą, kad kepenys infekcijos atveju atlieka reikšmingą vaidmenį. Kiekvienam medikui žinoma, kad uždegimo metu tonzilės sutinsta. Už tinimą, kaip apsauginę reakciją, atsakinga neurovegetacinė sistema, kuri yra parasimpatinės nervų sistemos dalis. Parasimpatinė nervų sistema atsakinga ne tik už tonzilių, bet ir už kepenų veiklos reguliavimą. Tada pradedame galvoti: galbūt vaiko, nuolat sergančio pasikartojančiomis anginomis, išsireguliavusi parasimpatinė nervų sistema?

Taigi, individualizuotos medicinos metodų taikymas šiuo atveju neapsiribotų tik gerklės apžiūra – būtų analizuojama nervų, imuninė sistema ir dar daug veiksnių, su kuriais gali būti susijęs ligos atsinaujinimas. Būtina suvokti, kad sutrikus organizmo pusiausvyrai, pirmiausia kenčia silpniausias organas. Norint žmogų pagydyti, būtina tą pusiausvyrą atkurti.

Kodėl individualizuota medicina pirmenybę teikia vaistiniams augalams, o ne sintetiniams vaistams?

Pakeitę požiūrį į žmogaus kūną ir jo būklės analizę, turėjome keisti ir patį gydymą – ėmėmės ieškoti švelnesnių, subtilesnių, bet ne mažiau veiksmingų priemonių. Tam puikiai tiko vaistiniai augalai – juk tai natūralūs cheminiai vaistai, tereikia išmokti tinkamai juos naudoti.

Sintetiniai vaistai dažnai yra labai stiprūs, tačiau jie veikia tiesiogiai ir nepritaikyti tam, ką norime pasiekti – subtiliai sureguliuoti viso organizmo funkcionavimą. Pažinodami vaistinius augalus ir mokėdami juos panaudoti, vietoj antibiotikų galime parinkti gydymą, padėsiantį sureguliuoti organizmo disbalansą tausojančiai, jam nepakenkiant.

Suprantu, sunku patikėti, kad augalai, kurių šiandien, deja, naudojama vis mažiau ir mažiau, gali išgydyti. Bet yra daugybė mokslinių įrodymų, konkrečių atvejų, kai sunkiai sergantys pacientai pasveiko, parinkus jiems tinkamą gydymą vaistiniais augalais.

Manau, kad sintetiniai vaistai turėtų būti skiriami tik būtinais atvejais. Be to, negalima skirti tų pačių vaistų visiems ta pačia liga sergantiems žmonėms, nes vienam jie gali padėti, kitam – net pakenkti.

Koks poveikio skirtumas vartojant sintetinį vaistą ir vaistinius augalus?

Kad būtų lengviau suprasti, palyginkime: ligą sukėlus mikrobams, įprasta skirti vaistą, kuris tuos mikrobus nužudys. Pasiekiame rezultatą, bet priežasties, kodėl organizmas neatsilaikė prieš ligos sukėlėjus, nepanaikiname. Priežastis lieka ir vėliau gali sukelti ligos recidyvą. O kur dar vaisto šalutiniai poveikiai, toksiškumas. Tačiau priklausomai nuo situacijos yra galimi nuosaikesni kovos su mikrobais būdai, pasitelkiant į pagalbą kad ir levandų eterinį aliejų. Jame yra daugiau nei pusantro šimto cheminių ingredientų, jis turi puikių priešinfekcinių savybių, galinčių sunaikinti tuos mikrobus. Be to, levandos gali pagerinti kepenų veiklą, susilpninti alfasimpatinę sistemą, o tai labai svarbu norint sureguliuoti organizmo veiklą.

Supraskite mane teisingai - tikrai nesiekiu pakeisti antibiotikų eteriniu aliejumi, bet renkuosi jį dėl to, kad jis tuo pat metu gali veikti visame organizme ir pagerinti viso organizmo būklę. Kadangi endobiogenikos esmė yra kompleksinė analizė, domėjimosi objektas – atskirų kūno sistemų sąveika, tai ir vaistiniai augalai parenkami atitinkamai – taip, kad veiktų ir simptomus, ir ligos priežastis. Augalus sudaro įvairios cheminės medžiagos, todėl vienas vaistinis augalas gali gydyti daug dalykų. Tinkamai suderinus kelis iš jų įmanoma atkurti organizmo pusiausvyrą įvairiais lygmenimis.

Tiesa, augalai, kaip ir sintetiniai vaistai, gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Augalai – tai tie patys vaistai, todėl su jais reikia elgtis atsargiai. Reikia žinoti jų poveikį kūnui, kaip jie sąveikauja su kitais vaistais, ar yra kokybiški. Tad gydytojai turi išmokti, kaip skirti vaistinius augalus pacientams ir kaip juos naudoti. O žmonėms savo nuožiūra vartoti vaistinius augalus patarčiau tik ribotą laiką ir tik tuos, dėl kurių poveikio ir kokybės neabejojate. Pavyzdžiui, toks augalas kaip levanda nepakenks, bet yra eterinių aliejų, pavojingų net įkvėpti. Vaikai gali būti labai jautrūs kokiam nors konkrečiam eteriniam aliejui: štai juozažolė gali jiems sukelti hiperaktyvumą.

Kiek metų jau taikote individualizuotos medicinos žinias savo praktikoje?

Septynerius metus dirbau Paryžiaus onkologinių ligų ligoninėje, todėl puikiai žinau dabartinės medicinos metodus. Ir jau keturiasdešimt trejus metus savo praktikoje naudoju vaistinius augalus, nors tai nereiškia, kad neskiriu sintetinių vaistų. Tik anksčiau, dirbdamas bendrosios praktikos gydytoju, priimdavau apie dvidešimt pacientų per dieną (apie dešimt iš jų būdavo vaikai, grįžtantys dėl atsinaujinančių ligų) ir išrašydavau apie dešimt receptų antibiotikams. Dabar, kai išmokau naudoti vaistinius augalus, matau tuos pačius ligonius, bet antibiotikų išrašau ne dešimt receptų per dieną, o vos vieną per metus.

Dabartinė medicina susiduria su problema: yra daug infekcinių ligų, kurių antibiotikai nebeveikia. Keliamas klausimas, ką darysime ateityje.

Patarkite mūsų skaitytojoms, kaip jos pačios gali sau padėti jaustis gerai?

Neatlikus konkretaus žmogaus organizmo būklės diagnostikos, patarti gana sudėtinga, tačiau galiu pasidalinti keletu patarimų.

Naudinga žinoti, kad levandų eterinis aliejus, naudojamas neilgais periodais ir pagal griežtai nustatytas normas, gali būti labai veiksmingas norint išvengti gana dažnos moterų ligos – cistito. Išvengti jo padeda ir mėlynių lapų bei levandų arbata. Mamos, kurių vaikai dažnai serga laringitu, turėtų levandų ir eukalipto eterinį aliejų naudoti namuose: tiesiog įlašinkite kelis jų lašus į garintuvą ar ant audinio skiautės, kad eteriniai aliejai pasklistų patalpose. Skundžiantis išsiplėtusiomis venomis ar kraujotakos sutrikimais rekomenduoju gerti vynuogių lapų nuovirą. Kankinantis priešmenstruacinis sindromas rodo per mažą progesterono kiekį. Tokiu atveju labai padėtų kraujažolė, veikianti panašiai kaip progesteronas. Tos, kurios jaučiasi mieguistos prieš mėnesines arba blogai miega naktį, vakare turėtų gerti levandų arba melisų arbatą.

Amžina moterų problema – antsvoris. Dažna norėdama atsikratyti svorio griebiasi griežtos dietos. Ar toks elgesys protingas?

Griežtos dietos nėra tinkamas sprendimas. Pirmiausia, reikėtų suprasti, kodėl yra storėjama. Nutukimas gali būti susijęs su sutrikusia estrogenų reguliacija ar skydliaukės veikla, kitais organizmo veiklos sutrikimais. Deja, nėra stebuklingos dietos, tinkančios kiekvienai moteriai. Reikia asmeniškai pritaikyti tiek gydymą, tiek mitybą. Tik taip galime padėti organizmui atkurti pusiausvyrą.

Kokiose šalyse šiuo metu taikomos individualizuotos medicinos žinios?

Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Tunise, JAV, Meksikoje. Na, ir po truputį pradedama praktikuoti Lietuvoje, kur šiuo metu daugiau kaip šimtas Lietuvos gydytojų, farmacininkų dalyvauja dvimetėje individualizuotos medicinos taikymo metodų studijų programoje.

Dėkoju už pokalbį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Veido odos senėjimas – ką svarbu žinoti, norint tinkamai pasirūpinti savo veidu

Nuolat besikeičiantį veidą matome veidrodyje kasdien, tačiau dažnai kyla klausimų kaip tą vaizdą interpretuoti, kada griebtis kremų, pažymėtų „Anti-age“ fraze, o kada nepatinkančias raukšleles jau patikėti plastikos chirurgui.

Psichologė A. Mockienė: yra 4 būdai, padėsiantys išbristi iš depresijos be vaistų (9)

Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros“.

Atsisakius vos vieno produkto ėmė tirpti kilogramai (11)

"Šiandien bus aštunta diena, kai gyvenu nesaldų gyvenimą", - sako Viktorija, kuri nusprendė imtis eksperimento - 30 dienų nevartoti pridėtinio cukraus ir dienoraštyje aprašyti visus potyrius (pirma dalis, antra dalis).

(Ne)saldus dienoraštis: galvos skausmas ir kiti keisti organizmo signalai (8)

„Dabar yra ketvirtoji mano diena be pridėtinio cukraus ir 4 val. ryto. Kai pagalvoji, labai simboliška. Atsikėliau su „žvyrine“ galva ir kažkokiu keistu tempimo skausmu pilve. Panašu, kad ne skrandis, nes kažkur žemiau,“ – sako 34-erių Viktorija, pradėjusi eksperimentą, kuris vadinasi „30 dienų be pridėtinio cukraus“.

Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta jas saugoti?

Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie naujagimių virkštelės kamienines ląsteles, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei mokslininkų diskusijas apie tai, kas dar kol kas nežinoma.

3 vaikų mama Orinta: gražų kūną gali turėti kiekviena moteris (10)

Orinta Donėlė, namie prižiūrinti tris judrius mažus berniukus, neslepia – būna, ir jai stinga laiko suplanuotiems reikalams. Tačiau moteris tikina, kad susikoncentravus tik į tikrai būtinus darbus, laiko lieka ir vaikams, ir sportui, ir darbui.

(Ne)saldus dienoraštis: 30 dienų be pridėtinio cukraus (I dalis) (3)

Sveiki, mano vardas Viktorija, man 34-eri ir aš esu priklausoma nuo cukraus.

Žolininkė J. Balvočiūtė: žolelių arbatos ir nervus ramina, ir nuo vėžio gydo

Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.

Sąnarių ligos vis labiau jaunėja: kaip jų išvengti?

Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.