Griežta Kopenhagos dieta – per 13 dienų atsikratysite iki 10 kg

 (79)
Laikydamiesi Kopenhagos dietos galite ne tik atsikratyti nepageidaujamų kilogramų (net iki 10 kg), bet ir pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti celiulitą.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kopenhagos, arba Danijos karališkosios ligoninės, dieta paremta itin griežtomis taisyklėmis ir apribojimais, tad ji labiausiai tiktų stiprią valią turintiems žmonėms.

Straipsnyje rasite išvardytus Kopenhagos dietos privalumus ir trūkumus, 12 dietos taisyklių ir išsamų 13 dienų meniu.

Kaip veikia Kopenhagos dieta?

Laikantis šios dietos svoris krenta gana greitai, nes gerokai sumažinamas riebalų ir angliavandenių kiekis, o per dieną suvartojamas kalorijų skaičius ‒ tik 600 kcal. Iš valgiaraščio išbraukiami tokie produktai kaip vaisiai, bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai. Kiaušinius, mėsą, salotas, žuvį ir kavą (nors ją galima gerti beveik kasdien) taip pat rekomenduojama vartoti saikingai. Taisyklingai laikantis Kopenhagos dietos per 13 dienų galima atsikratyti 5–10 kg. Ji ypač aktuali moterims, kurios nori sumažinti apatinės kūno dalies apimtis.

Beje, neapsigaukite dėl pavadinimo: nors Kopenhagos dieta kartais vadinama ir Danijos karališkosios ligoninės dieta, bet nėra įrodymų, kad šios dietos meniu buvo sudarytas būtent čia. Pasak medikų, tai nėra pati sveikiausia dieta. Tam tikrų produktų atsisakymas kasdienėje mityboje toli gražu nėra ir negali būti vadinamas subalansuota mityba.

Kopenhagos dietos pliusai ir minusai

Visos mažo kaloringumo dietos turi minusų. Pagrindinis tas, kad negauname visų reikalingų maistinių medžiagų, todėl:

* susilpnėja mūsų koncentracija ir dėmesingumas,
* jaučiamas silpnumas ir mieguistumas,
* tampame dirglesni,
* alkio jausmas, kurį rekomenduojama malšinti geriant vandenį ir įvairias arbatas, trukdo susikaupti.

Taigi žmonėms, dirbantiems aktyvų protinį ir fizinį darbą, laikytis tokios dietos sudėtinga ir net nepatariama. Kopenhagos dietos (ir apskritai visų dietų) laikytis nerekomenduojama ir sergantiesiems ar ką tik pasveikusiems žmonėms. Ligonių imuninė sistema būna nusilpusi, todėl padidėja tikimybė susirgti dar kartą. Mažo kaloringumo dietos taip pat gali būti inkstų ir žarnyno ligų pasekmė.

Nepaisant visų išvardintų trūkumų, Kopenhagos dietos besilaikiusių žmonių atsiliepimai ‒ puikūs, nes rezultatas akivaizdus. Be to, nustojus laikytis dietos dingę kilogramai nebegrįš (nėra „jo-jo“ efekto).

Dar vienas Kopenhagos dietos privalumas ‒ stipriai pagreitėja medžiagų apykaita, o ištirpę riebalai nesugrįžta du metus. Taigi po kurio laiko pakartotinis dietos laikymasis atneš dar geresnių rezultatų. O moterims aktualu ir tai, kad laikantis Kopenhagos dietos nyksta celiulitas.

Taisyklės, kurių būtina laikytis

* Kopenhagos dietos laikytis galima tik 13 dienų.
* Valgyti reikia tris kartus per dieną, visada tuo pačiu metu. Pusryčius rekomenduojama suvalgyti iki 9 val., pietus ‒ 12‒14 val., o vakarienę ‒ 17‒18 val.
* Būtina valgyti tik valgiaraštyje nurodytus produktus ir jų nekeisti kitais.
* Išgerti ne mažiau nei 2 l vandens per dieną.
* Nevartoti druskos ar kitų prieskonių.
* Griežtai draudžiama vartoti alkoholį, saldumynus ir kitus užkandžius.
* Keptas maistas taip pat griežtai draudžiamas.
* Jei po šešių dietos dienų suklupote, dietą būtina nutraukti. Kitą kartą jos laikytis galėsite pradėti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kitaip trokštamų rezultatų nepasieksite.
* Norint galima sukeisti pietų ir vakarienės valgiaraštį, tačiau nepainioti dienų.
* Rekomenduojama papildomai gerti vitaminų ir mineralų, kad organizmas nenusilptų.
* Sėkmingai įveikus dietą, ją kartoti galima tik po dviejų metų.
* Baigus laikytis dietos, suvartojamų kalorijų skaičių reikia didinti palaipsniui, kad organizmui nebūtų šoko, o nukritę kilogramai ‒ nesugrįžtų.

KOPENHAGOS DIETOS MENIU

1 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, 1 pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

2 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 200 g jautienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

3 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir 150 g salotų.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

4 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka, 250 g (rekomenduojama olandiško).

5 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

6 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: 300 g vištienos ir 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

7 diena

Pusryčiai: arbatos puodelis be cukraus.
Pietūs: tik vanduo.
Vakarienė: 200 g ėrienos ir obuolys.

8 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir 400 g virtų špinatų, pomidoras.
Vakarienė: 200 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

9 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus.
Pietūs: 250 g kumpio ir natūralaus jogurto indelis.
Vakarienė: 250 g jautienos, 150 g salotų su citrinos sulčių ir aliejaus užpilu.

10 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g lieso kumpio ir salotos.
Vakarienė: pomidoras, virtas salieras ir vaisius (pasirinktinai: obuolys, apelsinas ar kriaušė).

11 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: natūralaus jogurto indelis ir 200 ml apelsinų sulčių.
Vakarienė: vienas kietai virtas kiaušinis, tarkuota morka ir 250 g sūrio (rekomenduojama olandiško).

12 diena

Pusryčiai: tarkuota morka.
Pietūs: 200 g virtos žuvies su šaukštu sviesto ir citrinos sultimis.
Vakarienė: 250 g jautienos su trintu salieru.

13 diena

Pusryčiai: kavos puodelis su šaukšteliu cukraus ir riekelė skrudintos baltos duonos.
Pietūs: 2 kietai virti kiaušiniai ir tarkuota morka.
Vakarienė: nieko.

Taigi, žinote griežtas Kopenhagos dietos taisykles, jos privalumus ir trūkumus, gana kuklų valgiaraštį, todėl belieka palinkėti valios, stiprybės ir gerų rezultatų ryžtingiesiems. Sėkmės!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko daugiau žuvys teikia – naudos ar žalos, atsako mokslininkai

Ilgai užtruko, kol lietuviai, ieškodami sveikesnių alternatyvų, įprato bent retkarčiais mėsą keisti žuvimi. Ir štai užgriuvo kita naujiena – pasirodo, žuvis gali būti dar prastesnis pasirinkimas dėl didelio jūrų užterštumo gyvsidabriu.

Kokius pieno produktus rinktis, o kokių vengti?

Pieną skatiname gerti nuo pat vaikystės, sakoma, kad tai kalcio šaltinis. Be pieno produktų neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad pienas ne tik, kad nereikalingas mūsų organizmui, bet dar ir kenkia. Ką mano „Sveikatai palankus“ ekspertai?

Angelinos Jolie pavyzdys užkrėtė ir Lietuvos moteris

Moterys, kurioms nustatoma itin didelė genetinė rizika susirgti krūties vėžiu, vis dažniau renkasi jų šalinimą – mastektomiją.

Ar gali nuo gripo skiepytis nėščiosios?

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad penktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 299 asmenys.

Hormoninis sutrikimas, kuris dažniausiai išsivysto 30-40 metų moterims

Dėl padidėjusio kortizolio kiekio organizme žmogui gali išsivystyti hormoninis sutrikimas - Kušingo sindromas.

Po gimdymo: ką moteris turi žinoti apie negrįžtamus organizmo pokyčius

Po gimdymo – nauji išbandymai: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis ir nuotaikų kaita.

Maisto saugos specialistės pataria, kaip išsirinkti mėsą

Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems, tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsa valgyti ne dažniau nei 2-3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo vėžio skaičius padidės daugiau nei trečdaliu

Trejus metus vykdoma Pasaulinės kovos su vėžiu dienos kampanija „Mes galime. Aš galiu“ kelia klausimą, kaip mes visi kartu ir kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie vėžio sukeliamos naštos mažinimo.

Epidemijoms NE: šis grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam

Kol Lietuvoje siaučia virusai, mokyklose skelbiami karantinai, Lietuvos sveikuolių sąjunga skatina grūdintis. Organizacija jau prieš daugelį metų vasarį paskelbė sveikatingumo mėnesiu. Mat būtent dabar lauke – visos sąlygos grūdintis. Štai, pavyzdžiui, sniegas ir ledinės eketės daro stebuklus.

Žiemą puola „skrandžio gripas“. Kas jis ir kaip jo išvengti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.