Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (42)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
© Fotolia nuotr.

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Trys arbatos nuo peršalimo. Išbandžiusiųjų atsiliepimai

Peršalus gydytojai siūlo neskubėti į vaistinę, o vos tik pajutus pirmuosius simptomus išgerti natūralios, imunitetą stiprinančios arbatos, kuri maloniai sušildys ir užtikrins gerą savijautą.

Žymus mitybos ir antisenėjimo specialistas: žinau, kaip atsukti laiką atgal maždaug 20 metų (53)

Žymus prancūzų mitybos ir senėjimo prevencijos medicinos specialistas, septyniolikos šių sričių knygų autorius Claude'as Chauchard'as (71 m.) žino, kaip atsukti laiką atgal mažiausiai dvidešimčia metų.

Lieknėti padės arbata su cinamonu ir lauro lapais

Arbata su cinamonu ir lauro lapais spartina lieknėjimo procesą. Pasirodo, šie du prieskoniai teigiamai veikia virškinimo sistemą.

Išgirsta diagnozė sukrėtė 40-metį Žilviną, bet dar labiau pribloškė pažįstamųjų elgesys (5)

Prieš porą metų įkurta Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ per trumpą laiką tapo aktyvia, gausų būrį sergančiųjų ir jų artimųjų, vienijančia organizacija. Draugijos vykdomas projektas „IS Gyvenimo mokykla“ leido vilniečiams dalyvauti paskaitose, susitikimuose, įvairiuose reabilitacijos bei meno terapijos užsiėmimuose.

Pavyzdys, kaip netinkama odos priežiūra gali sukurti gausybę problemų

Trečioji portalo Moteris.lt ir Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ projekto dalyvė Ilona - puikus pavyzdys visoms moterims, kaip netinkama odos priežiūra, nors ir skiriant jai daug dėmesio, gali sukurti visą gausybę problemų.

Kaip turėtume keisti mitybos įpročius, kad gyventume iš tiesų sveikiau? PARSISIŲSK KNYGĄ (2)

Atsisiųskite knygą apie sveiką mitybą ir saugokite savo bei artimųjų sveikatą.

Tik vienas patarimas, kad šiais metais būtum liekna, sveika ir laiminga

Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad galite sulieknėti, tapti sveikesnėmis ir laimingesnėmis, vadovaudamosis tik vienu vieninteliu patarimu? Taip taip, perskaitėte visiškai teisingai.

Kietas riešutėlis: kaip kosmetologė per mėnesį padarė tai, ko kiti nesugebėjo per metus (5)

Trečioji portalo Moteris.lt ir Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ projekto dalyvė Ilona buvo tikrai kietas riešutėlis grožio specialistams. Ne vienerius metus mynusi kelius į įvairius kosmetologijos kabinetus, moteris niekaip negalėjo išspręsti savo odos problemų. O jų buvo nemažai: pavargusi ir papilkėjusi oda su labai ryškia hiperpigmentacija ir užsikimšusiomis poromis. Vietomis buvo bėrimų ir potrauminių darinių.

Apie kamienines ląsteles ir vėžio gydymą, naujus organus bei sugrąžintą jaunystę

Apie tai, kad kamieninės ląstelės yra naujasis medicinos mokslo stebuklas, prabilta prieš beveik porą dešimtmečių. Neva jos padės pratęsti jaunystę, atauginti organus, atims darbą iš terapeutų bei chirurgų ir galbūt padarys žmogų beveik nemirtingą. Ar šios viltys nėra bergždžios?

Pratimai šlaunims ir sėdmenims stiprinti (2)

Po ilgų ir daugeliui tingių švenčių sveika pajudėti!

Dvigubas smūgis raukšlėms: plastikos chirurgas pristatė naują ginklą ir įvardijo, kaip neprašauti pro šalį (14)

Susitikęs su paciente, kuri demonstruos pokyčius prieš grožio injekcijas ir po jų, plastikos chirurgas Darius Radzevičius įvardijo klaidas, kurias daro siekiantys bet kokia kaina atjaunėti, ir pristatė naujieną – dvigubą smūgį raukšlėms.

Didžiausios klaidos, kurias daro trisdešimtmetės, prižiūrėdamos odą (2)

„Nuo 30 metų mūsų oda ne tik pradeda senti, vysti, praranda tonusą, bet labai dažnai moteris vargina bėrimai, aknė. Neretai klaidingai manoma, kad ji būdinga tik paaugliams, tačiau išties gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje, o kartais trunka ir visą gyvenimą“,- sako grožio klinikos „Sugihara“ kosmetologė Odeta, komentuodama portalo „Moteris.lt“ ir Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ projekto dalyvės Agnės odos būklės pokyčius.

Iš kuklumo rausta skruostai? Pasitikrinkite, ar jie nepraneša apie rimtą ligą

Nedingstantis veido raudonis, išsiplėtusių kapiliarų tinklas, bėrimai ir pūlinukai – visa tai vienos nemaloniausių odos ligų ženklai. Rožinė – lėtinė uždegiminė odos liga, kurios pirmuosius simptomus nesunku supainioti su akne ar paprastu odos jautrumu.

Ką rodo per didelis hemoglobino kiekis kraujyje? (3)

Atlikus kraujo tyrimą paaiškėjo, jog per didelis geležies kiekis mano kraujyje. Kas negerai? Ar būtina šeimos gydytojos konsultacija?

Medikai šią dažną ligą vadina "tyliąja epidemija" (1)

Dauguma osteoporoze susirgusių žmonių kurį laiką ligos simptomų nejaučia. Osteoporozė pasireiškia kaulinio audinio nykimu, struktūros pažeidimais ir lūžiais. Ši liga dažnai vadinama „tyliąja epidemija", nes kaulų masės netekimas yra neskausmingas ir besimptomis.