Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (42)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?
© Fotolia nuotr.

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

5 maisto produktai, kurie sustiprins širdį

Kiekvienais metais artėjant paskutiniam rugsėjo sekmadieniui, kuomet minima Pasaulinė širdies diena, įvairios sveikatos organizacijos kviečia atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, aktyvesnį gyvenimo būdą.

Širdies ligų simptomai, į kuriuos mes neatkreipiame dėmesio (1)

Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Koks peršalimo gydymas saugiausias?

Nors peršalimo ligos tokiu metu yra įprastas reiškinys, jų išvengti vis dėlto galima, o tinkamas organizmo paruošimas gali padėti greičiau pasveikti susirgus bei apsaugoti nuo pavojingų sveikatai komplikacijų.

Kaip neapsinuodyti gydantis vėžį? (2)

Piktybiniai navikai – dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja.

Krūties vėžio prevencija. Ką privalo žinoti kiekviena Lietuvos moteris?

Krūties vėžys – skaudi diagnozė, dažniausia moterų onkologinė liga, mažulytė pakitusi ląstelė, kuri dėl nepaaiškinamų priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų.

Idėją natūraliems gaminiams pakišo Sibiro tremtinių atradimas (3)

„Liaudies medicina galima tikėti arba netikėti – tai kiekvieno iš mūsų pasirinkimo laisvė. Tačiau sunku paneigti, kad tradicinė medicina vis dažniau atsigręžia į laiko patikrintas vertybes“, - teigia Mindaugas Vyskupaitis, ekologinio ūkio „Mėta“ įkūrėjas.

Dėl vėžio bus tiriama ir atokiausiose Lietuvos vietose (2)

Sveikas, skanus maistas ir gera nuotaika gali padėti išvengti prostatos vėžio, o susirgusiems vėžiu visa tai kartu su moderniu efektyviu gydymu – gerokai pailginti gyvenimą ir pagerinti būklę.

Gydymas fiziniu krūviu ir kraujospūdį sureguliuoja, ir antsvorį sumažina

Paliesiaus dvaro sodybą iš griuvėsių antram gyvenimui prikėlęs medicinos konsultantas, biomedicinos mokslų daktaras bei Rygos Stradinso universiteto vizituojantis hemostazeologijos profesorius Julius Ptašekas čia įkurdino fizinio krūvio terapijos kliniką.

Mitybos principai, padėsiantys ir sulieknėti, ir išlaikyti norimą svorį (2)

Įrašą šia tema buvau žadėjusi parašyti dar vasaros pradžioje, tačiau vis neradau laiko. Bet, kaip sakant, geriau vėliau nei niekada. Tad, nors ir šiek tiek pavėluotai, pažadą tęsiu.

Gerklės skausmas gali signalizuoti apie ypač rimtas ligas (1)

Ruduo skaičiuoja dar tik pirmąsias dienas, tačiau peršalimo ligos pradeda savo plitimo sezoną. Permainingas rudeninis oras bei nepakankamas rūpinimasis savo ir šeimos narių sveikata dažnai nulemia vieną nemaloniausių bei sunkiausiai prognozuojamų sveikatos sutrikimų – gerklės skausmą.

6 būdai, kaip citrina pagelbės jūsų sveikatai

Norint sau padėti, ne visada būtina skubėti į vaistinę.

Ką dar, be malonumo ir sveikatos, galima atrasti pirtyje? (2)

Ko reikia gyvenimui, kad jame neliktų vietos vidinei įtampai, nuovargiui, ligų maratonams, o laimę žmogus rastų pamildamas savo kūną?

Visa tiesa apie ekologiją ir kitas sveiko maisto religijas (6)

Interviu su ekologinio ūkio veteranais Lietuvoje.

Dantų šepetėlis: kaip ir kokį išsirinkti? (2)

Šiandien retas suabejos, kad dantų valymas šepetėliu yra svarbi asmeninės burnos higienos dalis.

Kūno svoris – kaip sugrįžti į vėžes po vasaros atostogų?

Prieš porą dienų savo Facebook'o grupėje paklausiau ar dar kam nors be manęs aktualus šis klausimas. Sulaukusi teigiamos reakcijos, sėdau rašyti šio įrašo.