Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (42)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
© Fotolia nuotr.

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Prof. dr. R. Stukas: 3 gudrybės, kaip valgyti daugiau daržovių

Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas.

20 kg netekusi Audronė: turiu receptą dailioms kūno linijoms (33)

Šarmu ir energija trykštanti vadybos specialistė dalijasi išskirtine lieknėjimo istorija.

Po ypatingo kino filmo moterys atvėrė savo sielas: „Mes visos vaikštome pernelyg plonu ledu“

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos salėse įvyko dokumentinio filmo „Tavo mylimas žmogus: ŽPV epidemija“ („Someone You Love: The HPV Epidemic“) premjera. Pasibaigus šiam stipriam ir daug emocijų sukeliančiam filmui kurį laiką vyraudavo tyla.

Eva Tombak: 21 patikrintas būdas, kaip valgyti ir nesigailėti (73)

Paradoksai valdo: kuo daugiau žinome apie sveiką maistą, tuo labiau plečiamės. Ne savo akiračiu, o pilvo apimtimi.

Atvira tuberkuliozė – tik ledkalnio viršūnė! Ką turėtų žinoti kiekviena būsimo pirmokėlio mama (3)

Besiruošiant pirmajai klasei, tenka ne tik išsirinkti mokyklą, bet ir atlikti profilaktinį būsimojo pirmokėlio sveikatos patikrinimą. Artėjant vasarai, tema apie šią „techninę apžiūrą“ mamų tarpe tampa vis aktualesnė.

Nepavyksta sulieknėti visam laikui? Turbūt darote šias 3 klaidas (1)

Ar ir Tau kyla klausimas: kodėl vis nepavyksta numesto svorio išlaikyti? Ar dažnai klausi savęs: kaip pagaliau sulieknėti kartą ir visiems laikams?

8 auksinės žuvų taukų savybės, gelbstinčios mūsų sveikatą

Nors kartais pasigirsta jokiais įrodymais nepagrįstų abejonių žuvų taukų nauda žmogaus organizmui, omega-3 riebalų rūgščių svarbą mūsų kūnui liudija įspūdingas mokslinių tyrimų ir straipsnių kiekis.

Ką turėtumėte žinoti apie alerginę slogą

Kol vieni ilgesingai skaičiuoja pirmuosius pavasario ženklus, kiti į šylančius orus žiūri kaip į grėsmę. Jiems tai reiškia nesustojamai bėgančią arba visiškai užgultą nosį, paraudusias, niežtinčias ir užtinusias akis, dusinantį kosulį ir pamirštą ramų miegą. Sunku tuo patikėti? Kaip sako liaudies išmintis, sotus alkano neatjaus, taip ir nealergiškiems žmonėms sunku suprasti, kaip bundantis grožis kitiems gali sukelti tokias reakcijas.

Kaip išsirinkti kremą, kokio tikrai reikia?

Net ir pats brangiausias veido kremas bus nieko vertas, jei netiks jūsų odai. Dar blogiau – netinkamas kremas gali suerzinti odą, ir ši paraus, perštės, šerpetos ar bus nusėta bėrimu.

Intymaus gyvenimo rizikos, kurių dažnai neįvertiname

Makštis yra svarbi moters organizmo dalis, tad svarbu ir ją prižiūrėti. Makšties problemos gali turėti įtakos jūsų vaisingumui, lytinių santykių poreikiui ir galimybei patirti orgazmą. Nemalonūs pojūčiai intymiomis akimirkomis gali sukelti stresą ar santykių krizes.

A. Pauliukevičius: moterims sunku patikėti, kad svorį galima sumažinti vien pradėjus maitintis 5-kart per dieną (3)

Sporto ir sveikatos specialistai primena, kad iš žiemos miego busti reikia pamažu.

Dieta be glitimo gali būti pavojinga (3)

Naujausi tyrimai rodo, kad populiarioji beglitimė dieta didina toksinių sunkiųjų metalų kiekį organizme.

Adelė Karaliūnaitė: papasakosiu istoriją apie menininką, kuriam buvo nustatytas skrandžio vėžys (64)

Šis straipsnis – apie kalankes. Kaip ir kur jį naudoti, kaip dauginti, pasakoja garsi žolinininkė Adelė Karaliūnaitė.

Kuo grasina negydomas sinusitas: galite ne tik apakti

Skauda galvą, vargina užgulta nosis ir nedidelė temperatūra, nors peršalimas, regis, praėjo prieš mėnesį? Medikai ragina į šiuos požymius nenumoti ranka ir išsitirti, ar sloga nepaliko savo „įpėdinio“ - sinusito.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: šie augalai turėtų būti kiekvienuose namuose (77)

Žolininkės Adelės Karaliūnaitės pristatyti nereikia. Natūralią mediciną praktikuojanti specialistė siūlo sunegalavus neskubėti į vaistinę, o atsigrežti į gamtos mums siūlomus vaistus. Pateikiame per 6 receptus, kuriuos galima naudoti inkstų, skrandžio ligoms, uždegimams, sudirgimams slopinti ir dar nuo daugelio bėdų.