Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (42)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?
© Fotolia nuotr.

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Kaip apčiuopti krūtis, moko pirmasis edukacinis video klipas

Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinės krūties ligų asociacijos ir farmacijos kompanija „Roche Lietuva“ iniciatyva sukurtas pirmas originalus edukacinis filmukas apie krūtų savityrą, skirtas moterims, kurioms rūpi jų sveikata.

Po nuolat patiriamų galvos skausmų, peršalimų ir nemigos Jorūnę išgelbėjo aromaterapija. KONKURSAS (12)

Prieš susitikimą su aromaterapijos specialiste mintyse susidėlioju, ką teko anksčiau išgirsti apie aromaterapiją: lašelis levandų į vonią – atpalaiduoja, lašelis eukalipto –stiprina imunitetą, dar labai gerai energijai pakelti citrusiniai aromatai...

Mokslininkai nustatė, koks derinys efektyviai padeda mažinti svorį

Ne paslaptis, kad efektyviai deginti riebalus ir sureguliuoti svorį padeda ne tik sveika mityba bei sportas, tačiau ir tam tikri maisto produktai.

Ar žinojote, kad alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti ir papuošalai?

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, kad 2030 m. kas antras europietis sirgs viena ar kita alergine liga.

Šis receptas nuo kosulio padės pasveikti per dvi dienas! (29)

Kam pirkti brangis vaistus. Ši liaudiška priemonė per dieną padeda išsigydyti kosulį. O svarbiausia – tai toks paprastas būdas.

5 pratimai prieš venų varikozę, kuriuos galite atlikti biure (2)

Kas šiandien turi laiko sportui? Žinoma, beveik niekas. Artėja švenčių maratonas, o jam pasibaigus – pažadų sau metas, Naujųjų metų tikslų rašymas. Populiariausias pažadas, žinoma, - sveikiau gyventi ir daugiau judėti.

Kokios natūralios priemonės padės įveikti miego sutrikimus

Tyrimas rodo, kad miego sutrikimai vargina beveik kas antrą lietuvį.

Sisteminga veido odos priežiūra ir puikus Agnės rezultatas

Portale „Moteris.lt“ paskelbus konkursą moterims, norinčioms pagerinti savo odos būklę Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje „Sugihara“, sulaukėme be galo daug laiškų. Šiandien pristatome pirmąją dalyvę – Agnę, kuriai kosmetologė parekomendavo tinkamą veido priežiūros sistemą, o procedūros klinikoje padėjo pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aukštyn dubenį! Gerai ištreniruoti vidiniai raumenys sustiprina seksualinius pojūčius (2)

Stangrūs, po oda pūpsantys raumenukai gražu, bet ne mažiau svarbūs ir tie, kurių nematome. Kuo naudinga pastaruoju metu išpopuliarėjusi dubens dugno raumenų mankšta ir kaip reikėtų ją atlikti?

Maistas akims: kas tikrai padeda regėjimui?

Kasmet vis daugėja žmonių, turinčių regos sutrikimų ir didžiausią vaidmenį čia vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus: televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Kuo galime sau padėti? Vienas iš atsakymų: sveikai maitintis.

Auskarai intymiose kūno vietose – ar tai kenkia sveikatai? (5)

Auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas populiarus nuo senų laikų. Pirmą kartą istorijoje nosies pirsingas buvo užfiksuotas Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 4000 metų.

Vaistininkai įspėja: kai kurių vaistų deriniai gali būti labai pavojingi (3)

Susirgę visi norime greičiau pasveikti, todėl stengiamės išnaudoti visas įmanomas priemones. Tačiau ar kada susimąstėte, kad galbūt ne visi jūsų vartojami preparatai yra jums reikalingi ir naudingi?

Ką daryti, kai valgyti norisi nuolat (2)

Ar kada jautėtės beviltiškai? Ar jums pažįstamas bejėgiškumo jausmas, kai, rodos, išbandžiau viską po saule ir man niekas nepadeda sulieknėti?

Kaštonai padės išgydyti venas ir kosulį

Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius pradžiugina žmones kaip vaiką naujas žaislas.

Česnakas - vaistas ne tik nuo peršalimo (2)

Apie česnaką kuriamos legendos. Jam priskiriamos antgamtinės savybės: manyta, kad jis apsaugo nuo vampyrų, o jaunavedžiai, vestuvių išvakarėse išgėrę česnako su pienu, yra pasirengę išgyventi bendro gyvenimo vargus ir džiaugsmus.