Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (42)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Dietologės patarimai, kaip sulieknėti nesilaikant drastiškų dietų

Artėjant vasarai nemaža dalis mūsų susirūpina dėl savo figūros – o kaipgi reiks išsirengti paplūdimyje, jei šen bei ten karo koks lašinukas. Neretai tai paskatina griebtis drastiškų dietų. Tačiau gal galima reikšmingų rezultatų pasiekti ir nepuolant į kraštutinumus? Specialistai sako – tikrai taip.

Agnė Gilytė: stilinga sportinė apranga gali suteikti pasitikėjimo savimi ir jėgų

Dažnai moteriai sportas šiandien jau yra tapęs privaloma dienotvarkės dalimi, o sporto klubas neretai tampa ne tik treniruočių, bet ir susitikimų su draugėmis vieta – juk sportuoti drauge kur kas smagiau!

Vėžys, apie kurį mažai kalbama

Lietuvoje kasmet maždaug 350 žmonių nustatomas burnos ertmės ir ryklės vėžys, apie kurį kalbama palyginus mažai. Ir nors vėžys užklumpa 50-70 metų žmones, pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja ir jaunesnių žmonių, kurie suserga šia liga.

Kiaulpienės – salotoms, medui ir vaistams (4)

Kiaulpienės ne tik džiugina mūsų akis vaiskiu geltoniu, bet tinka ir maistui, ir vaistams. Suskubkime pasinaudoti, kol dar neperžydėjo.

Gydytoja įspėja: su šiuo kojų grožio priešu susiduria daugelis moterų

Artėjant šiltajam sezonui, moterys labiau susirūpina ne tik savo kūno formomis, tačiau ir kojų grožiu. Jokia paslaptis, kad daugelį, tvyrant karštam orui, pradeda kankinti nemaloni problema – išsiplėtusios venos. Jos ne tik sukelia diskomfortą, nepatogumą, sunkumo jausmą ar net skausmą, bet ir atrodo nepatraukliai.

Mitai apie cholesterolį – ar tikrai reikia mažinti jo kiekį? (5)

Sveikatos specialistai neslepia – cholesterolis vis labiau apauga mitais ir nepagrįstomis nuostatomis. Nors per didelis cholesterolio kiekis organizme tikrai yra svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, gydytojai ir vaistininkai pataria pirmiausia atlikti reikalingus tyrimus ir įsivertinti asmeninę riziką.

Netinkama higiena – didžiausias kirtis intymiai moters sveikatai

Intymi moters sveikata ir higiena - temos, apie kurias garsiai kalbėti ne visuomet drąsu.

Ženklai, kurie parodo, kad Tau ir vėl nepavyks sulieknėti visam laikui

Perskaičiusi šį pavadinimą galbūt pamanei, kad esu tikra akiplėša – kaip aš, Tavęs nė karto nesutikusi, galiu žinoti apie tai, kas Tau pavyks, o kas ne?!

Vaistai nuo visų ligų, arba kokiomis magijos priemonėmis gydėsi senovės Lietuvoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje stiprią poziciją užėmusi Katalikų bažnyčia griežtai draudė bet kokią magiją, kuri buvo aiškinama kaip priešinimasis Dievo valiai ar net bandymas ją pakeisti. Bet viduramžių LDK gyventojai, susidūrę su neišsprendžiamomis problemomis, mėgindami susilaukti palikuonių ar liūdėdami dėl nelaimingos meilės, neretai griebdavosi įvairių magijos priemonių.

Kaip lepinosi Lietuvos didikai: nuo pirčių iki kurortų romanų

LDK visuomenės valdovai, diduomenė, pasiturinti bajorija ir miestietijos elitas galėjo to meto sąlygomis tinkamai rūpintis savo sveikata. Vienas gydymo būdų buvo sveikatos taisymas balneologinėmis priemonėmis, pasitelkiant mineralinius šaltinius, purvą, saulės spindulius, klimato poveikį.

Asmeninis treneris Mantas Petrulis: sportas dabar yra tapęs ir mados reikalu (6)

Asmeninis treneris Mantas Petrulis (31 m.) moko be kančių nušlifuoti figūrą.

Individualizuotos medicinos pradininkas: ką gydysim – žmogų ar ligą? (1)

Medicina į priekį žengia septynmyliais žingsniais, bet ligonių kažkodėl nemažėja, netgi – priešingai. Individualizuotos medicinos pradininkas Jean'as Claude'as Lapraz'as žino, kodėl taip yra ir kaip tai ištaisyti.

Vasara ant nosies, o motyvacijos lieknėti – nė kvapo? Sužinokite, ką daryti (2)

Pavasaris jau visai įsibėgėjo, netruks ir vasara atskrieti, o Tu ne tik kad nesijauti gerai savo kūne, bet ir visai nejauti motyvacijos ką nors dėl to keisti? Jei tai apie Tave, esi ten, kur reikia. Šį straipsnį parašiau galvodama kaip tik apie Tave.

Sėkmingai sulieknėti – misija įmanoma! (10)

Lauke – pavasaris, parduotuvių lentynos vilioja naujomis drabužių kolekcijomis, tačiau vaizdas veidrodyje po žiemos tikrai nedžiugina? Nesikrimskite - laiko padailinti kūno formas iki maudymosi kostiumėlių sezono dar turite.

Profesorius atskleidė, kodėl turėtume rūpintis savo organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyra

Profesorius iš Vokietijos atskleidė, kodėl turėtume rūpintis savo organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyra