Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?

 (41)
Išsirinkus sveikatai palankius maisto produktus būtina ruošiant jų nesugadinti. Kepimas, skrudinimas, grilius tapo kasdienybe, nors žvelgiant šimtus metų atgal ši technologija buvo naudojama retai ir greičiausiai tik kepant duoną.
Ar žinote, kad lietuvių taip mėgstami bulviniai patiekalai gali būti vėžio šaukliai?
© Fotolia nuotr.

Kas atsitinka, kai sveikatai palankus maistas apkepinamas, apskrudinamas iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos? Perkepant maistą prarandama ne tik jo maistinė vertė – vitaminai, mineralinės medžiagos, susidaro kenksmingos medžiagos, bet iškyla vėžinių susirgimų rizika.

Krakmolingi – bulviniai ir miltiniai patiekalai

Apdorojant krakmolingus maisto produktus aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, juose esančios amino rūgštys (baltymų statybinė medžiaga) reaguoja su cukrumi, kuris natūraliai yra šiuose maisto produktuose arba papildomai pridedamas ir susidaro akrilamidai. Tai kancerogeninė, genotoksiška medžiaga kelianti rimtą pavojų žmonių sveikatai. Ši medžiaga sutinkama statybų pramonėje, plastiko, dažų gamyboje ar cigaretėse. Tačiau galima suvalgyti ir su maistu.

Pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti sveikatai nepalankų efektą dėl kepimo metu susidariusių akrilamidų. Rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos, jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje yra 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.

Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) – potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos. Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos natūralaus cukraus kiekio padidėjimui ir gali įtakoti didesnį akrilamidų kiekio susidarymą. Nuskutus bulves prieš gaminimą būtina pamirkyti vandenyje – taip sumažinsite cukraus kiekį ir gaminimo metu susidarys mažiau akrilamidų.

Sveikatai palanki morka iš mūsų daržo, kuri taip pat yra krakmolinga, gali prarasti maistines medžiagas ir tapti kancerogeniška, jei bus apskrudinta.

Sausainiai, bandelės, meduoliai, vafliai, blynai, picos padas ir kiti miltiniai gaminiai tampa dar kenksmingesni, jei jų tešla kildinama soda, naudojama daug cukraus, kepama aukštoje temperatūroje iki tamsiai rudos spalvos.

Kiti maisto produktai – trapučiai, sausi pusryčiai, kava, skrudinti riešutai ar sėklos – gali būti potencialus akrilamidų šaltinis. Rekomenduojama rinktis mažiau skrudintą kavą. Riešutus, sėklas, jei norima atskleisti jų skonį ir kvapą, apkepti žemesnėse temperatūrose ir trumpą laiką iki šviesiai rudos spalvos, bet būtina neprideginti.

Aukštesnė terminio apdorojimo temperatūra, ilgesnis laikas ir didesnis kiekis amino rūgščių bei cukraus įtakoja didesnį susidariusių akrilamidų kiekį maiste.

Skeptikai pasakytų, kad traškus, apskrudęs ir prikepęs maistas yra skanus. Tai įpročiai, kurie susiformavo per daugelį metų. Turint žinių, kad prikepęs ar pridegęs maistas nėra sveikatai palanku ir kelia rimtą pavojų, tikėtina, kad pamažu pakeisite valgymo įpročius.

Baltyminiai – mėsos ir žuvies patiekalai

Kitos kancerogeninės medžiagos susidaro kaitinant aukštose temperatūrose, pavyzdžiui, mėsą. Tai galioja jautienai, kiaulienai, vištienai ar net žvėrienai, taip pat žuviai.

HA (heterocikliniai aminai) ir PA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) – taip pat kenksmingos medžiagos. Jos formuojasi tuomet, kai baltymų turintys maisto produktai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant šašlykus. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos. Temperatūra, terminio apdorojimo trukmė yra svarbūs HA susidarymo veiksniai. Maiste, keptame žemesnėje negu 160 ºC temperatūroje, paprastai yra labai mažas arba neaptinkamas HA kiekis. Keliant apdorojimo temperatūrą, HA palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, mėsos, keptos 250 ºC temperatūroje, kenksmingų medžiagų susidarymo kiekis yra šešis kartus didesnis negu keptos 200 ºC temperatūroje. Kuo ilgiau maistas išlaikomas aukštoje temperatūroje, tuo daugiau susidaro HA.

Jei vis gi kepate

Pagal galimybes sumažinkite temperatūrą tam, kad pagamintas produktas būtų kiek įmanoma mažiau apskrudęs. Nepatartina mėsos apvolioti tešloje ir kepti gausioje aliejaus keptuvėje, ne tik dėl to, kad patiekalas bus kaloringesnis, įsigėrus riebalams į maisto produktą, bet apskrudinus susidarys kenksmingos mūsų organizmui medžiagos.

Kepant vištieną orkaitėje idealiausia rinktis 165–180° C temperatūrą. Tuomet vištiena išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių. Tačiau visą viščiuką patariama kepti mažiausiai 45 min. Kepant orkaitėje mėsą grilio režimu, būtina nepamiršti po apačia padėti padėklą sultims nuvarvėti, į jį pripilti vandens – taip pavojingos organizmui smalkės neįsiskverbs į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, ir šalina riebalus iš pačios mėsos. Žuvies ir mėsos kepimui orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius.

Bulves kepkite ne didesnėje nei 170° C temperatūroje, kol bulvės taps šviesios aukso spalvos. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė – degėsiai, nevalgykite! Tai nėra maistas.

Išeitis – tausojantis gamybos būdas, koks jis?

Pirmenybę teikime tausojantiems patiekalams, t.y., šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtoms vandenyje ar garuose, troškintoms, pagamintoms konvekcinėje krosnelėje.

Daržoves reikia virti apie 90° C vandenyje, uždengus dangtį, nustatytą laiką priklausomai nuo daržovės. Daržovės negali būti košės konsistencijos, jos turi būti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl puikiai galima panaudoti šį skystį padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupena.
Virimo laikas: nepjaustytos morkos 10-15 min., pjaustytos 5-10 min.

Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios – apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant askleisti kuo daugiau natūralaus produktų skonio, virti ir troškinti reikia ne ilgiau nei būtina. Ypač tai svarbu gaminant daržoves. Teisingas virimo laikas leidžia išsaugoti maksimalų kiekį daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų.

Verdant garuose daržovės būna skanesnės, nes skoninės medžiagos išlieka, o ne patenka į vandenį. Geriausia daržoves dėti į jau verdantį vandenį, kurio pilti labai ne daug, kad neapsemtų daržovių, o sudarytų garavimo efektą arba dar geriau – virkite garuose. Sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių, mėsos, žuvies virimas garuose. Ir kuo trumpesnis virimas garuose – tuo geriau. Verdant garuose produktai išlaiko sultingumą, struktūrą, skonį, kvapą ir spalvą, išlieka daugiau vitaminų.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikata

Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas ir kaip jį pašalinti? (8)

Halitozė – tai nemalonus kvapas iš burnos, dėl kurio patiriamas diskomfortas bendraujant. Tokiu sutrikimu „JAV skundžiasi 10-30 proc., o kitų tyrimų duomenimis 20-40 proc. visų gyventojų. 80-85 proc. atvejų blogą burnos kvapą sukelia baltymų ir kitų organinių medžiagų skilimas burnoje, kurio skilimo produktai yra lakieji sieros turintys junginiai.“

Sveiko maisto šventėje – desertų mūšis!

Sveiko maisto šventė – tai daugiau nei 25-erius metus trunkanti Lietuvos sveikuolių sąjungos tradicija, skatinanti žmones domėtis valgymo kultūra, sveiku maistu ir jo įtaka sveikatai.

Sveikatos specialistė apie sausus pusryčius: pirkėjai dažnai suklaidinami (1)

Teisingai subalansuoti, padeda sumažinti cholesterolio kiekį, mažiau cukraus, riebalų, be gliuteno, dailinantys figūrą - tokių ir panašių užrašų galima atrasti ant dribsnių bei sausų pusryčių pakuočių. Dažnai tai - tik reklaminiai šūkiai, skirti suvilioti pirkėjus.

Niežti odą? Kaip palengvinti nemalonius simptomus (1)

Niežulys tėra ligos simptomas. Būtent todėl esant niežėjimui gydytojas pirmiausia atlieka kruopštų patikrinimą, nustato diagnozę ir skiria medikamentų.

15 kg atsikračiusiai Rimai labai padėjo ir šiuolaikinės technologijos (14)

Norite numesti svorio? Rinkitės ne dietą, o keiskite gyvenimo būdą.

10 patarimų, kaip maitintis, norint sumažinti cholesterolio kiekį (1)

Ar jūsų cholesterolio kiekis yra aukštas ir jūs norite jį sumažinti? Nenuostabu, šiais laikais daug žmonių turi per aukštą cholesterolio kiekį. Tam, kad sumažintumėte šį cholesterolio kiekį - štai jums 10 patarimų, kurių galite pradėti laikytis jau šiandien.

Tad kokį pieną rinktis? (2)

Šis klausimas dažniausiai yra keliamas tų, kurie yra alergiški karvės pienui arba dar rečiau tų, kurie ieško naujovių ir nori savo mitybos racioną paįvairinti.

Šaltibarščiai iš miltelių? Ir net sveikesni! (2)

Vilniuje, Saulėtekio slėnyje, gimsta sveikas prekių ženklo „Urban Food“ maistas skubantiems miestiečiams. Saulė Serafinienė (45 m.) praėjusią vasarą užsidegė neaukštoje temperatūroje, kad nežūtų vitaminai ir mineralai, džiovinti daržoves, uogas, sėklas ir iš jų gaminti miltelius kasdieniam racionui papildyti.

Kraujo grupių dieta – sveikatos stiprinimas natūraliu būdu

Kai XX a. pabaigoje mokslininkai atrado 4 kraujo grupes, pradėta ieškoti su jomis susijusių dėsningumų. Nors skeptikai abejoja, bet rasta sąsajų tarp kraujo grupės ir charakterio, dažniausiai sergamų ligų, imuniteto, maisto toleravimo ir t. t. Remiantis dėsningumais sudaryta kraujo grupių dieta – natūralus būdas sveikai maitintis, stiprinti imunitetą ir atsikratyti nepageidaujamų kilogramų.

Gydytojas ginekologas: kokias dažniausiai klaidas daro net ir suaugusios moterys

Nors vis daugiau yra kalbama apie reguliarių apsilankymų pas gydytojus bei tyrimų naudą, pacientai vis dar vengia kreiptis pas kai kuriuos specialistus.

Sporto degustatorės dienoraštis: manote, kad joga – sielai? Klystate! (1)

Kai kuris nors mano draugas pareiškia, kad nepatinka joga, žinau tik viena − tas žmogus apie ją nieko neišmano. Anksčiau būčiau puolusi aiškinti. Dabar jau žinau, kad nieko žmogui nepasakysi, todėl… rašau.

Sveikatos specialistė apie tai, kaip ir kiek suvalgyti (11)

Svarbu ne tik kokį maisto produktą išsirenkame, pagaminame ir suvalgome, bet daug svarbiau kaip valgome ir kiek suvalgome. Visi tai, regis, žinoma, tačiau kaip suprasti, kur yra riba?

Kokie požymiai rodo, kad maistas tau žalingas?

Liepos 8 diena minima Tarptautinė alergijos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šių dienų vieną dažniausių civilizacijos ligų – alergiją. Dažnu atveju nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiškas tam tikram maisto produktui?

Vėžio institute filmuojanti menininkė: niekas net neįsivaizduoja, kaip čia viskas vyksta iš tikrųjų (18)

Kalbamės su viešnia iš Maskvos dokumentinio kino ir teatro režisiere Marija Turčininova, Nacionaliniame vėžio institute kuriančia dokumentinį filmą.