Viena iš dešimties porų kartu gyvena tik dėl vaikų

Viena iš dešimties porų kartu gyvena tik dėl vaikų%
Kartu tik dėl vaikų. Nuotrauka „iStockphoto"




Nenoras traumuoti ar liūdinti vaikus yra viena iš priežasčių, kodėl jų tėvai vis atidėlioja jau seniai subrendusias skyrybas.

Viename anekdote pasakojama apie 100 metų sulaukusių sutuoktinių porą, kuri pagaliau nutarė išsiskirti. Pamatęs, kokia neapykanta vienas kitam jie spinduliuoja, teisėjas pasiteiravo, kodėl pora neišsiskyrė anksčiau. „Nenorėjom liūdinti vaikų, laukėm, kol jie numirs“, – atsakė šie.

Nors dauguma dabartinių šeimų nėra pasirengusios laukti taip ilgai, vis dėlto nenoras traumuoti vaikus verčia jų tėvus atidėlioti skyrybas, nors vilčių išgelbėti santuoką jau nebėra likę.

Svetainė „HealBee“ pastebėjusi, kad skyrybų itin padaugėja tam tikrais gyvenimo momentais – po atostogų, švenčių ar vaikams išėjus iš namų, nutarė išsiaiškinti, kodėl taip nutinka ir atliko tyrimą, apklausdama 2000 porų. Paaiškėjo, kad šventiniai konfliktai ar „tuščio lizdo“ jausmas nebūtinai yra svarbiausia skyrybų priežastis – tiesiog vieną dieną nebelieka būtinybės būti kartu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kas dešimta pora skyrybų procese skelbia laikinas paliaubas prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, vaikų gimtadienius, taip pat yra pasiryžę bent mėnesį kentėti vienas kito buvimą ir vaidinti laimingą šeimą per atostogas – nes nenori vaikams gadinti jų malonumo.

Priežasčių „kol kas dar pagyventi“ randama ir daugiau – vaiko liga, sunkumai mokantis, egzaminai, kai kurie netgi vaikams išėjus iš namų, yra pasiryžę laukti, kol šie baigs studijas ir susikurs savo gyvenimą.

Vaikų (neretai ir pačių sutuoktinių) viltys, kad šis trumpas taikos periodas virs ilgo susitaikymo pradžia, dažniausiai nepasiteisina – net 83 proc. tikino, kad nepaisant jų įdėtų pastangų palaikyti normalius santykius, viskas liko taip, kaip buvę.

Ar toks gyvenimas dėl vaikų yra prasmingas? Šis klausimas jau seniai neduoda psichologams ramybės. Vienareikšmio atsakymo nėra.

Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas ilgalaikis 18 tūkst. vaikų tyrimas. Palyginti trys šeimų tipai – nepilna šeima, susituokusių ir kohabitacijoje gyvenančių biologinių tėvų šeimos. Nustatyta, kad nepilnų šeimų vaikai turėjo maždaug du kartus daugiau psichikos sveikatos sutrikimų simptomų nei kitų dviejų šeimų tipų vaikai.

Kita vertus, niekas netyrė, kaip jaučiasi vaikai tokiose šeimose, kur tėvai gyvena kartu tik iš reikalo. Tyrimui vadovavęs Chadas Schofieldas mano, kad vaidinti šeimą galbūt labiau prasminga, kol vaikai yra maži, tačiau jiems sulaukus paauglystės apsimetinėjimas į gera neišeina. „Jei augate aplinkoje, kur visi kalba su akcentu, jūs to nė nepastebit, jums tai atrodo natūralu. Kad kalba buvo netaisyklinga, suprantat tik patekę į kitą aplinką. Lygiai taip pat vaikai natūraliai perima tėvų bendravimo modelį, laikydami jį natūraliu. Tačiau normaliose šeimose jis visiškai neprigyja, tad jiems gali kilti sunkumų bendraujant su savo partneriu“

Kad auka buvo beprasmė, mano ir dauguma tėvų – tyrimai parodė, kad 75 proc. taip gyvenusių sutuoktinių apgailestavo neišsiskyrę anksčiau ir net 90 proc prisipažino, kad tikrai būtų tai padarę, jei būtų sulaukę palaikymo iš aplinkinių.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Psichologija

Horoskopas: savaitė bus kaip niekad emocinga ir jausminga (1)

Astrologinė prognozė savaitei, vasario 20-26 dienoms.

Mane mušė, arba kodėl aš nepasirašiau peticijos prieš smurtą (14)

Ar paversdami daugiau nei pusę Lietuvos tėvų nusikaltėliais, tikrai sustabdysime smurto bangą?

Horoskopas: kurios dienos bus jums palankios (1)

Astrologinė prognozė kitai savaitei, vasario 13-19 dienoms.

Ar daug per pasimatymą lemia krūtinės dydis ir kojų ilgis? (3)

Psichologas Michailas Labkovskis tikina, kad išvaizda nėra tokia reikšminga, kaip įsivaizduojame.

Žaidimai miegamajame: seksas prancūziškai, ispaniškai, o gal arabiškai? (62)

Laikas praturtinti savo seksualinį žodyną geografiniais terminais.

Savaitės horoskopas: laukia nedidelės, bet svarbios permainos

Astrologinė prognozė savaitei, vasario 6-12 dienoms.

Pažiūrėkite į akis – jose rasite daug informacijos apie žmogų

Akys – sielos veidrodis. Ne paslaptis, kad susipažinę pirmiausia pastebime vienas kito akis. Akys gali būti iškalbingos, atviros ir draugiškos, mažos ir įtarios arba nerimastingai judančios. Žmonės, kurių akys spindi, yra atviresni, draugiškesni, malonesni. Tie, kurių akys šaltos, skvarbios, skrodžia, tarsi skenuoja kitą žmogų kiaurai, nėra tokie malonūs.

Astrologė N. G. Wolmer: 2017 metų prognozės ir horoskopas kiekvienam Zodiako ženklui (15)

Manau, 2017-ieji bus ryškūs, dinamiški, ugningi, gausūs staigių pokyčių, aistros, kūrybiškumo, bet ir kovingumo, skandalų, konfliktiškumo.

15 požymių, bylojančių, kad ilgai būsite kartu

Galbūt esate beprotiškai įsimylėję, bet vis dar abejojate, ar jums skirta būti kartu. Taip, dabar viskas atrodo idealu, bet kaip žinoti, ar tą patį jausite po metų, po dešimties, visą gyvenimą?

Etiketas. Kaip rašyti elektroninius laiškus? (3)

Dauguma mūsų per dieną parašome dešimtis elektroninių laiškų, bet ar tikrai mokame tai daryti tinkamai?

Astrologė: šis vasario mėnuo – išskirtinis ir kažkam jis taps lemtingu (7)

Vasario mėnesio horoskopas visiems zodiako ženklams.

Horoskopas: tokios savaitės nelabai laukėte

Astrologinė prognozė savaitei, sausio 30 - vasario 5 dienoms.

Koks jūsų charakteris pagal kinų horoskopą?

Švenčiame kinų naujuosius metus!

Kvapų namų šeimininkė: mes parduodame emociją ir negalime sau leisti, kad ji būtų bloga (4)

Prisiminimais, vaikyste, Kalėdomis ar tabaku kvepiantys namai - tokia Kristinos ir Povilo Strolių, „Krispo“ kvapų namų šeimininkų, kasdienė duona. Jie šeimomis bendrauja su svarbiausių pasaulyje kvapų namų savininkais, per mylią uodžia kokybišką kvapą, tačiau kantriai moko kvapų pradžiamokslio pradedančiuosius.

Kaip mane pakeitė 850 kilometrų Santjago kelias ir tyla (6)

Žiema mums dovanoja tylą. Nutildo paukščių balsus, užkloja baltumu rėkiančias spalvas ir kviečia pasinerti į save. Tik mums kažkodėl vietoj palaimos tai kelia depresiją. Virginija Rimkuvienė bando išsiaiškinti, kodėl nebemokame mėgautis tyla.