Stebuklingos Lietuvos vietos - trokštantiems pinigų, laimės, meilės ar vaikų

Norint patirti nušvitimą ar įgyvendinti slaptus norus, nebūtina keliauti į Meką ar prie Raudų sienos – mistinių vietų netrūksta ir Lietuvoje.

Gal jos ir neatrodo taip intriguojamai, bet galių, sako, turi ne mažiau – juk savos! Kur užsukti keliaujant po Lietuvą, jei trokštate pinigų, laimės, meilės ar vaikų, sužinojome Vykinto Vaitkevičiaus ir Daivos Vaitkevičienės knygoje „Lietuva. 101 legendinė vieta“.

1. Jaunystės – į Laumės pėdą

Laumės pėdų Lietuvoje yra ne viena. Taip vadinami ir nedideli įspaudai akmenyse, ir didesni vandens telkiniai, savo forma primenantys neproporcingai ilgos pėdos paliktą pėdsaką. Toks lieka dar ir dėl to, kad laumės vaikšto vilkdamos kojas. Sako, kad vanduo šiose pėdose turi stebuklingų galių: padeda atjaunėti, juo dažniausiai prausiamas veidas ir akys – šios nustoja skaudėti, pagerėja regėjimas.

Laumės pėdoje randamas vanduo padeda atjaunėti.
Leidykla "Alma littera"
Kur? Vienas didžiausių ir žinomiausių – Telšių rajone, Biržuvėnų miško 23 kvartale, esantis 40x50 m dydžio upelyje susidaręs tvenkinys. Šalia yra aukšta dvišakė pušis, o joje įrengta koplytėlė. Magijai tinka ir šios pušies žievės gabaliukai.

2. Visažinystės – į Gyvačių karaliją

Pasakojama, kad Daubulių slėnyje gyvena milžiniška gyvatė, dar vadinama gyvačių karaliene. Ji yra balta arba raudona, didelė kaip rąstas, o kur prašliaužia, žolė neželia 7-erius metus. Gyvačių karalienė iš žemės išlenda kartą per 7-erius metus: per gandrines (kovo 25-ąją), Velykas, Sekmines ar Jonines. Atpažinti ją galima iš ant galvos žibančios karūnos – ši atrodo it aukso vainikas, šviesūs ragai arba gaidžio skiauterė. Karūnos galia prilygsta paparčio žiedo: radęs ją tapsi žiniuoniu, matysi, kokie lobiai slypi žemėje, mokėsi gydyti ligas ir suprasi visatos paslaptis. Tik imti karūną labai rizikinga – gyvatė gelia mirtinai, o jei kerta į medį, šis iškart nudžiūva. Pasak legendų, dažniausiai nuo šios baisūnės įkandimo išgelbėja Švenčiausioji Mergelė Marija, pasirodanti sapne ir pažadinanti gyvatės kelyje miegantį nelaimingąjį.

Daubulių slėnyje galima sutikti gyvačių karalienę: radusieji jos karūną tampa visažiniais
Leidykla "Alma littera"
Kur? Daubulių slėnis yra tarp Kernavės ir Kernavėlės kaimo šiauriniame Gojaus miško pakraštyje.

3. Santuokos palaiminimo – į Perkūno kalną

Jei tektų švęsti vestuves netoli Gruzdžių (Šiaulių raj.), verta su visa palyda užsukti į Luponių piliakalnį, dar vadinamą Perkūno kalnu. Pasakojama, kad Luponių raganos neleisdavusios Gruzdžių keliu pravažiuoti vestuvininkams, kol šie ką nors joms paaukodavo. Neatmestina, kad ant Perkūno kalno per krikštynas ir vestuves aukoti stuomenys, rankšluosčiai, kaspinai ir juostos meldžiant laimės ir sveikatos. Kokios aukos tiktų šiuolaikinėms raganoms, teks įspėti patiems.

Į Luponių (Perkūno) piliakalnį užkopę ir ką nors paaukoję jaunavedžiai gali tikėtis laimės ir sveikatos
Leidykla "Alma littera"
Kur? 10 m aukščio 33x40 m dydžio plokščias piliakalnis yra Šiaulių rajone, prie Luponių, kelio Gruzdžiai–Šiauliai pietų pusėje. 4. Sveikatos – į Narkūno piliakalnio versmę

Narkūno piliakalnio papėdėje yra Laimės slėnis, o jame trykšta Sveikatos versmė. Jos vanduo tinka įvairioms ligoms gydyti, kūdikiams pirmą kartą nuprausti. Kuo vanduo skaidresnis, tuo laimingesnis bus žmogus. Tik nepamirškite įmesti į šaltinį monetos – geriausiai sidabrinė (tiks ir panašiai atrodanti balto metalo). Pasakojama, kad vienas žmogus pabandė pasisavinti įmestus pinigus ir beregint apako. Semti vandenį irgi reikia atsargiai – jei jo išpilsi atgal, užpilsi Laimei akis, tad ims nesisekti.

Narkūnų Sveikatos versmės vanduo srūva ir žiemą, ir vasarą
Leidykla "Alma littera"
Kur? Netoli Utenos, pietrytinėje Narkūno piliakalnio papėdėje, kairiajame Vyžuonos upelio krante, yra net kelios tokios versmės. Jei nerasite, nieko tokio – Laimės vandens galių turi beveik kiekvienas Lietuvoje esantis šaltinis.

5. Įgyti dieviškų galių – prie Pakriaunio akmens

Akmenys su jose paliktomis pėdomis visame pasaulyje laikomi turinčiais magiškų galių. Kalbama, kad viena iš trijų ant Pakriaunio akmens įspaustų pėdų yra Dievo, kita – angelo, o trečia – velnio. Akmenyse įmintos pėdos rodo dievų ir mirusiųjų keliones iš vieno pasaulio į kitą, tai laiptelis iš dangaus nužengiančiam Dievui, slenkstis – į pragarą besileidžiančiam velniui, tarsi užuomina, kaip arti vienas kito yra gėrio ir blogio pasauliai. Tokiose pėdose randamas vanduo padeda pakeisti pavidalą, atjaunėti, įgyti žmogui reikalingų dalykų – laimės, sveikatos ar grožio. Kita vertus, už norų išpildymą rizikuosi sumokėti savo siela, nes niekas nežino, kuri pėda yra kieno. Gal ir ne veltui sakoma, kad gerais norais pragaras grįstas?

Atspėkite, kuri iš šių trijų pėdų, įspausta Pakriauno akmenyje, yra Dievo, kuri - angelo, kuri - velnio?
Leidykla "Alma littera"
Kur? Akmuo yra prie Pakriaunio, salelėje dešiniajame Kriaunos upės krante. Tiesa, rasti jį – beveik loterija, mat akmuo yra vos 0,8x1,5 m dydžio, 0,2 m aukščio.

6. Susitikti su vėlėmis – į Švėkšnos bažnyčią

Norint susitikti su vėlėmis, nebūtina rengti spiritizmo seansų – tereikia nueiti į vėlių mišias. Sako, tris kartus per metus – Vėlinių vidurnaktį, Didįjį ketvirtadienį ir Kalėdų naktį – Dievas išleidžia vėles iš skaistyklos į bažnyčią pasimelsti. Labiausiai jos yra pamėgusios Švėkšnoje esančią Šv. apaštalo Jokūbo bažnytėlę – ten traukia būriais. Vėlės tų artimųjų, kurie pernelyg daug ir gailiai verkė, atrodo nusiminusios, sušlapusios, sunkiai velka ašaromis permirkusius drabužius, o kartais rankose neša puodelius ašarų. Tiesa, vėlės nelabai nori būti pamatytos, o gyvą žmogų užuodžia iš tolo – joms kūnas labai smirdi, bet skriausti neskriaudžia – tik išveja iš bažnyčios.

Švėkšnos bažnyčioje Vėlinių, Didžiojo ketvirtadienio ir Kūčių naktį galite susitikti su vėlėmis
Leidykla "Alma littera"
Kur? Šilutės rajone, Švėkšnoje.

7. Paslėpto lobio – į Satkūnmiškį, Pinigų kalną

Daug lobių yra Lietuvos žemėje, ir visi jie turi vieną savybę – mėgsta rodytis žmonėms pačiais keisčiausiais pavidalais: gyvūnų, karietos, raitelio, bobos ar pamėklės. Prašo jie irgi labai keistų dalykų: pabučiuoti, nušluostyti nosį ar net nusukti galvą. Jei žmogus išdrįsta tai padaryti, keistasis pavidalas pabyra pinigais. Satkūnmiškio lobis paskutinį kartą rodėsi jaunos dailios mergelės pavidalu ir prašė viso labo perkirpti kaspiną, bet žmogus jos kelyje pasitaikė kvailas ar bailus ir to nepadarė. Taip pasmerkė 100 metų po žeme išgulėjusią mergelę atgulti dar 100 metų. Kokiu pavidalu pasirodys vėl, reikės atspėti. Kodėl pinigai taip trokšta būti paimti? Manoma, paslėptas lobis neleidžia nurimti ir išsilaisvinti jo mirusio šeimininko sielai, todėl paėmęs pinigus padarai jam didelę paslaugą.

Jei Satkūnų miške netoli šio akmens sutiksite kokį padarą, darykite viską, ką jis lieps, - tuomet jis pavirs pinigais
Leidykla "Alma littera"
Kur? Akmuo, po kuriuo paslėptas lobis, yra Satkūnų miško 22 kvartale, Pinigų kalnu vadinamoje vietovėje. Jei neturite laiko laukti, kol lobis pasirodys kokiu nors keistu pavidalu, bandykite atsikasti patys.

8. Vaikučių – į Margionis, Bobos daržą

Ar žinote, kur gandrai vaikelių ieško? Ogi Margionyse esančiame Bobos daržo šaltinyje! Tikima, kad čia tekantis vanduo padeda susilaukti atžalų, tereikia jo iki soties atsigerti. Margionių kaimo moterys iki šiol pasakoja tikėjusios, kad jų broliukai ir sesutės buvo pagauti būtent šiame šaltinyje. Kai kurie vaikai eidavo su krepšiais vildamiesi išsemti kokį kūdikėlį arba jiems pamaitinti įmesdavo duonos gabalėlių, kiti priešingai – bandė užritinti šaltinį akmeniu, kad nereikėtų mažųjų sesučių ir broliukų supti bei prižiūrėti.

Apžvalginis takas Margionyse atves į Bobos daržo šaltinį, - sako, jo vanduo padeda susilaukti vaikų
Leidykla "Alma littera"
Kur? Dzūkijos nacionaliniame parke, rytiniame Margionių kaimo gale. Į šią vietą veda pažintinis takas, bet jei šaltinis būtų pernelyg apaugęs ir nepavyktų rasti, nenusiminkite – tokių pat galių turi ir Skroblaus upelio vanduo, į kurį jis įteka.

9. Duoti įžadų – į Pakapius, Sterblės kalnelį

Tradicija ko nors prašant duoti įžadus ypač gaji buvo Žemaitijoje. Apžadai gali būti daromi ir namie, bet daugiau galios įgyja, jei aukos dedamos specialiose vietose. Jas atpažinti nesunku pagal kryželių, koplytėlių, žvakių, suneštų akmenų, gėlių ir kitokių keistų relikvijų gausą. Viena populiaresnių – Sterblės (arba Garbės) kalnelis. XX a. pirmoje pusėje iš žmonių suneštų akmenų čia sumūryta metro aukščio tvora, viduje pastatyta koplytėlė. Prašyta čia daug ko, dažniausiai – šeiminės laimės, lengvo gimdymo ir vaikų. Iš čia – ir pavadinimas Sterblė, jis siejamas ne tik su prijuostėse nešamais akmenimis, bet ir su gimda, vaisingumu.

Sterblės kalnelyje duoti įžadai lengviau pildysis, jei juos duodami pastatysite kryželį
Leidykla "Alma littera"
Kur? Tarp senojo ir naujojo kelio Viešvėnai–Luokė, važiuojant iš Luokės Telšių link, prieš kelio į Ruišėnus atsišakojimą.

10. Gražios odos – Vištyčio akmens link

Vienas iš penkių didžiausių Lietuvos riedulių Vištyčio akmuo viršuje turi gilią (40 cm) įdubą, kurioje, kalbama, niekada neišdžiūva vanduo. Šis vadinamas ir velnio, ir Mergelės Marijos ašaromis, ir akmens krauju, o pats akmuo dar vadinamas stebuklingu ar Švenčiausiosios Trejybės akmeniu. Žmonės šį vandenį naudoja įvairioms odos ligoms – karpoms, pleiskanoms, dedervinei, rožei – gydyti ir netgi strazdanoms šalinti. Teigiama, kad akis juo praplovę aklieji praregėdavo. Tiesa, kai kurie sako, kad nuo tada, kai vienas ponas šiuo vandeniu pagydė savo aklą šunytį, vanduo nustojo galios. Nepabandęs nesužinosi.

Sako, kad neišdžiūvantis vanduo ant Vištyčio akmens gydo odos ir akių ligas
Leidykla "Alma littera"
Kur? Vilkaviškio rajono vakaruose, 1,8 km į šiaurę nuo Vištyčio ežero, rytinėje kelio į Kybartus pusėje. Akmuo yra 4,7x7,1 dydžio, 4 m aukščio, tad pastebėti jį nesunku.

Nuotraukų autoriai - V. vaitkevičius, V. Valužis, A. Strazdas, V. Kielaitis

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis