Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai

Aš nesu emigrantė, bet vis labiau pavydžiu išdrįsusiems ir įsikūrusiems Europoje.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mano viešnagė svečioje šalyje truko 10 dienų (aš vis dar gyvenu Paryžiumi) – nuostabių dienų – ir liko laukti kitų metų kelionės. Aš nesu emigrantė, bet vis labiau pavydžiu išdrįsusiems ir įsikūrusiems Europoje. Dirbu Lietuvoje, moku mokesčius, suku galvą, kaip pragyventi bei išlaikyti studijuojančią dukrą, stengiuosi taip, kaip ir kiti likę sąžiningai dirbantys lietuviai. Per metus mums reikia gerokai pasistengti, kad galėtume atostogaudamos keliauti – gyventi užsienyje ir pabūti laimingomis.

Visuomet, kuomet aš keliauju, jaučiu, kad gyvenu. Gyvenu – plačiąja šio žodžio prasme. Tuomet daug pamatau, praplatėja pasaulis ir suvokimas, atrandu daug grožio, spalvų, pasineriu į žmonijos sukauptas kultūros gelmes ir džiaugiuosi, kad galiu paliesti Koliziejų, Eifelio bokštą, Big Beną, plaukti Temze ar žavėtis Senos vingiu Paryžiuje.

Pasaulyje yra daug puikių miestų ir šalių, bet šia vasarą aš įsimylėjau Paryžių ir buvau labai laiminga gyvendama mažame prancūziškame butuke, labai arti Marso laukų, iš vienos pusės - Eifelio žavesys, iš kitos – Napoleono didybe šviečiantis Dome bažnyčios auksinis kupolas.

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lėktuvas, pavėlavęs išskristi valandą iš Vilniaus, nusileido beveik vidurnaktį ir staiga aplink nebeliko kitom kalbom kalbančių žmonių – mane apgaubė prancūzų kalba, kurios visai nemoku. Užvaldė nuostabus jausmas: pulkelis vienuolių kalbėjo prancūziškai, perkantieji bilietus į autobusą kalbėjo prancūziškai, vairuotojas, tikrinantis bilietus ir besirūpinantis bagažu, pasisveikino „Bonsoir Madame“, o autobuse, vežančiame iš oro uosto, tyliai skambėjo iš radijo sklindančios prancūziškos melodijos – aš Prancūzijoj! Dabar visam laikui atsiminimas apie Paryžių bus susijęs su šia gražia kalba, žvaigždėtu dangumi ir kelyje vis išnyrančiu žaižaruojančiu Eifelio bokštu – širdis pilna laimės – aš Paryžiuje!

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvienoj pasakoj žmogus, iškeliavęs iš namų, sutinka atsiskyrėlį, kuris padeda. Taip nutiko ir mums su dukra, - mūsų sutiktoji buvo kartu skridusi nepažįstama lietuvė, mano bendravardė Rita. Tai jai esame dėkingos už tai, kad spėjom įšokti į užsidarantį nakčiai metro ir nuvažiuoti iki Eifelio bokšto kvartalo. Su dardančiais lagaminėliais ieškome savo Rue Bosquet gatvelės ir 30 numerio namo. Šeimininkas, negalėdamas mūsų vėluojančių laukti, žinute atsiuntė laiptinės kodą, truputį nerimavome, bet viskas buvo gerai. Ir štai, mums, kaip filmuose, atsiveria durys, pasitinka senas ornamentuotom plytelėm grįstas koridorius, net suklegam iš džiaugsmo – į butuką kopsim siaurais sraigtiniais laiptais, daugybė filmų siužetų prabėga atmintyje. Su nerimu ieškom šeimininko laiptinėje paslėpto rakto, spyna trakšteli ir mes - jau kambaryje su gražiom baltom užuolaidėlėm ir kvepiančiom žvakėm. Aš Paryžiuje, naktis Paryžiuje – aš laiminga... Užmigdama žinau, laukia nuostabios dienos, neužmirštamos akimirkos.

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmas rytas – „Ila de la Cite“ kavinukėje ant kampo geriame juodą kavą su kruasanu, o priešais - Sainte-Chapelle. Pirmas skonis Paryžiuje ir nuostabus vasaros rytas. Žavingi romantiški išsvajoti vaizdai, rankose - stora kelionių vadovo knyga ir spragsintis fotoaparatas. Mūsų kelionė prasideda.

Smalsiems ir daug norintiems pamatyti turistams verta nusipirkti Paryžiaus muziejų pasą, nereiks stovėti ilgose eilėse prie kasų, - aš taip ir dariau. O Europos sąjungos piliečiams iki 26 metų už vizitą į muziejų mokėti nereikia, nuostabi šalis – jauniems žmonėms sudarytos sąlygos viską pažinti. Užburtos Sainte-Chapelle vitražų grožiu keliaujame link Notre-Dame katedros – nuostabūs bokštai, grakštūs arkiniai kontraforsai, vitražų rožės, ilgas kopimas sraigtiniais laiptais ir atsiverianti iš paukščio skrydžio Paryžiaus panorama. Žiūri į šį miestą kartu su chimeromis ir džiaugiesi: kaip gerai, kad jos vis saugo šį nuostabų miestą, į kurį žvelgiam mes, į kurį žvelgė daugybė žmonių prieš mus ir dar daug žavėsis ateityje.

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Besigrožėdamos Sena, pereinam tiltą ir nardom po nuostabias Lotynų ir Liuksemburgo kvartalų gatveles: Sorbonos universitetas, Panteono didybė, Liuksemburgo rūmai ir parkas su žavingais gėlynais ir fontane amžinai plaukiojančiais laiveliais, kuriuos laido vis naujos vaikų kartos – amžinybės žavesys, džiaugiesi, kad yra kažkas pastovaus, nekintančio amžino.

Vieni mėgaujasi saule, kiti pavėsyje žaidžia šachmatais ar grožisi gėlėmis – tiesiog nuostabus impresionisto teptuko vertas vaizdas ir aš pasijuntu laiminga šio paveikslo dalimi. Vakarėjantis miestas veda namo, kur mūsų laukia jau meiliai vadinamas Eifeliukas, visas pasipuošęs ir spindintis vakaro šviesom – esu užsienyje ir esu laiminga, nes prieš akis dar pilna nuostabių akimirkų savaitė.

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Luvro meno lobiai, impresionistų paveikslai Orsay muziejuje, rymanti Mąstytojo skulptūra Rodeno muziejuje, Versalio grožis, Dome bažnyčia su didingiausiu Napoleono kapu, Paryžiaus operos puošnumas, Triumfo arka, Eliziejaus laukai, Monmartro gatvelės su baltuojančia ant kalno bažnyčia, įspūdingas pakilimas Eifelio bokšte su atsiveriančia naktine miesto panorama ir dar daug kitų nuostabių Paryžiaus vietų, kuriose lankėmės, - žinau, kad vėl noriu ten grįžti. Noriu vėl žavėtis bundančiu Paryžiaus rytu, jaukiais vakarais, dienomis narstyti po muziejus, klaidžioti gatvelėmis, ilsėtis parke ant žolės, romantiškoje kavinukėje skanauti rožinį vyną ar mėgautis kvepiančia kava.

Paryžiaus dienos ir naktys - impresionisto teptuko verti vaizdai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip akimirka prabėgo išsvajotos dienos Paryžiuje, o viduje paliko labai daug. Skrendant namo abiems atrodė, jog ten nugyvenom didelę dalį gyvenimo – tiek daug pamatėm, tiek daug sugėrėm į save. Atmintyje, tarsi impresionistų paveiksluose, užfiksuotos nuostabios akimirkos. Gyvenau Prancūzijoj ir buvau labai laiminga, taip, kaip laimingi buvo kurį laiką Paryžiuje apsigyvendavę ir ta pačia Senos pakrante vaikščiodavę Ficdžeraldai, Hemingvėjus, Dali ir kiti laimingi žmonės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

53–asis Valstybinio jaunimo teatro sezonas: atverti žmogų

53-ojo Valstybinio jaunimo teatro sezono pirmoji premjera - instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Artėjant premjerai, spaudos konferencijoje ją pristatė režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik ir teatro vadovas Audronis Liuga.

„Sirenos“ kviečia kalbėti(s) ne komentaruose

Šiemet Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“, deja, ir vėl tenka susidurti su menininko ir valdžios nesutarimais.

Dokumentikos festivalį atidarys filmas apie armėnų kino genijų

Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., „Skalvijos“ kino centre įvyks Tarptautinio Vilniaus dokumentinio filmų festivalio atidarymas.

Merūnas Vitulskis: senieji draugai tarsi savaime išnyra tuomet, kai tau sunkiausia

Giacomo Puccini opera „Bohema“ pasakoja apie draugystę ir pasiaukojimą. Ką tai reiškia, puikiai supranta tenoras Merūnas Vitulskis, šeštadienį, rugsėjo 23 dieną, šioje operoje atliksiantis Rudolfo partiją.

4 priežastys apsilankyti operoje „Kapulečiai ir Montekiai“

Jas vardija operos solistės Milda Tubelytė ir Viktorija Miškūnaitė – pagrindinių Romeo ir Džuljetos vaidmenų atlikėjos. Vincenzo Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“ Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiandien pradeda naują spektaklių sezoną.

R. Šilinio filmų retrospektyva žiūrovams žada atradimų

Kartais kino festivalių pristatomos retrospektyvos tampa nauja pažintimi ne tik žiūrovams, bet ir patiems festivalių programų sudarytojams. Taip nutiko ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalio organizatoriams, kurie ėmėsi rengti jubiliejinę dokumentininko Rimtauto Šilinio (g. 1937 m.) filmų retrospektyvą.

Kino ir teatro uraganai – Macaigne‘as ir Mundruczó – atvyksta į Vilnių

Nesustabdomam įniršiui, desperatiškam klyksmui besikeičiant vietomis su poetine tyla ir pauzėmis iškalbinga sumaištimi, nuskambės finaliniai šiemetinio festivalio „Sirenos“ akordai: spalio 12, 13 dienomis aidės prancūziškai brutalios grožio paieškos Vincento Macaigne‘o spektaklyje „Troškimas (en manque)“, o spalio 13 d. smilkiniuose nerimu spingsės vengriškoji „Gyvenimo imitacija“, režisuota Kornélio Mundruczó.

Augalinio maisto festivalis Kaune vilios maisto naujienomis ir nuolaidomis

Veganiški patiekalai ir pusfabrikačiai, neįprasti maisto produktai, receptų knygos, natūrali kosmetika ir sveikatingumui skirti gaminiai – tai tik dalis gėrybių, kurių bus galima įsigyti šį šeštadienį Kaune rengiamame augalinio maisto festivalyje „Vegfest LT Kaunas“.

Menininkų pora: kurti iš stiklo – tarsi groti keturiomis ar šešiomis rankomis

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko kelias į Senąjį arsenalą - Taikomosios dailės ir dizaino muziejų Vilniuje, buvo ilgas – per Suomiją, Ukrainą, Rusiją ir Šiaurės Bohemijos muziejų Čekijoje.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis kviečia vaikus žiūrėti neišgalvotų istorijų

Dokumentinis kinas skinasi kelią į vaikų širdis. Taip teigia 14-ojo Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) rengėjai, įsitikinę, kad dokumentiką mėgstančių vaikų karta jau užaugo.