Šių dienų skaitomiausi:
- Joms 50+, 60+, 70+, tačiau laikas jų neveikia (FOTO)
- Įvairius lieknėjimo būdus išbandžiusi Rūta rado, kaip atsikratyti nemenko viršsvorio + DIETA
- Pratimai gražiam užpakaliukui suformuoti ir celiulitui panaikinti
- Madingiausia nagų forma ir populiariausios nagų lako spalvos šią vasarą
- 9 dalykai, kurių vyrai trokšta lovoje
- 5 tikros istorijos, įkvėpusios garsiausius siaubo filmus
Visos mados arba numiršta, arba prigyja. Prieš keliolika metų ekologija paremtas gyvenimo būdas Berlyne buvo tikras mados šauksmas, o dabar tapo tiesiog būtina kasdienybės dalimi. Visoje Europoje nėra kito tokio miesto, kurio gyventojai nupirktų ir suvartotų tiek daug prekių, pažymėtų ženklu „bio“. Daugiau nei 70 procentų miesto gyventojų prisipažino maistą dažniau ar rečiau perkantys ekologiniuose turgeliuose ar ženklu „bio“ pažymėtuose prekybos centruose. Per metus Berlyne ekologiškų prekių nuperkama už 350 mln. eurų (per 1,2 mlrd. litų), kasmet šis skaičius padidėja 5–7 proc.
Pažintį su ekosostine pradedu nuo ekologinių prekybos centrų. Didžiausi ir populiariausi – „Alnatura“, „Bio Company“, „LPG“. Dydžiu jie nenusileidžia įprastiems, vakarais čia irgi – žmonių knibždėlynas. Atrodo, niekam nė motais, kad daugelis prekių kainuoja pusantro, du, o kai kurios ir tris kartus brangiau nei įprastos. Akys raibsta nuo jų gausos – pradedant sūriu, uogiene, mėsa ir jos, taip pat duonos, pieno gaminiais, ryžiais, kruopomis, makaronais, daržovėmis, baigiant ekologiškais saldainiais, sausainiais, šaldytais pusgaminiais ir netgi mineraliniu vandeniu ar degtine. Viskas atgabenta iš ekologinių ūkių arba sertifikatus turinčių tiekėjų.
Specializuotų ekologinių parduotuvių daugėja, jų apyvarta auga nepaisant to, kad ir didžiųjų prekybos tinklų, pavyzdžiui, „Kaisers“, „Edeka“ ar „Rewe“, parduotuvėse vis daugiau vietos skiriama bioproduktams. Ne mažiau populiarios ir nedidelės ekologiškų prekių krautuvėlės (vok. Bioladen), jose mielai apsiperka šalia gyvenantys žmonės. Na, o labai užsiėmę gali užsisakyti produktų internetu iš keliolikos tiekėjų. Beje, pastaruoju metu Berlyne labai populiaru užsisakyti internetu vadinamąjį vakarienės krepšelį – išsirenki patiekalą, parašai, kiek žmonių jį valgys, ir tau pristato dėžutę su visomis reikiamomis sudėtinėmis dalimis. Visai nesunku paruošti tobulą vakarienę.
Nuotaikos ekologiniame turguje
Berlyne reguliariai veikia daugiau nei dešimt ekologinių turgelių. Norėdamas prekiauti maistu, žaislais, drabužiais ar kitomis prekėmis, turi pateikti sertifikatą, kad jos tikrai ekologiškos. Apgauti nepavyks, nes ekologinių ūkių produkcija nuolat tikrinama.
Užkalbinu vyruką, perkantį pakuotę kiaušinių, kilogramą bulvių, ryšelį svogūnų laiškų, gūžę salotų, du apelsinus ir mažą indelį medaus už tiek, už kiek vienas žmogus galėtų maitintis visą savaitę. Tai Frankas, 43-ejų metų reklamos projektų vadovas. Jis sako, kad ekologišką maistą perka ne tik šiame turgelyje, bet ir prie namų esančioje bioparduotuvėje. Vyriškio šaldytuve – tik ekologiški produktai: sūris, dešra, uogienė, vaisiai. Jis perka ir ekologiškus prieskonius, nors gamina retai. Taip pat renkasi ekologiškas namų valymo prekes, stengiasi pirkti iš ekologiškų audinių pasiūtus drabužius. Į klausimą, ar taip daro, nes nori numirti sveikas, atsako juokdamasis: jei to siektų, tai pirmiausia jam reikėtų mesti rūkyti ir gerti alų. Frankas paprasčiausiai gerai jaučiasi gyvendamas ekologiškai ir atsakingai. Pirkti ekologiškas daržoves šiam vyrui smagu tik todėl, kad jos auginamos neteršiant gamtos, neišnaudojant žmonių ir nekenkiant gyvūnams. Frankas sako, kad dabar gamtai draugiško gyvenimo būdo gerbėjams neužtenka, kad daržovės būtų netręštos nitratais, o vištos pabėgiojusios gryname ore – reikia, kad ūkininkas ar kitų ekologiškų prekių gamintojas gyventų suvokdamas savo atsakomybę gamtai ir tausotų ją plėtodamas savo veiklą.
Visiškai atsidėti ekologiškam gyvenimo būdui Berlyne turbūt net lengviau nei kaime. Gali ne tik valgyti ekologišką maistą, rengtis ekologiškais drabužiais, bet ir namus apstatyti ekologiškais baldais, patiesti ekologiškų kilimų, įsukti elektrą taupančias lemputes, rūšiuoti atliekas, važinėti į darbą tik dviračiu arba visuomeniniu transportu, o kai labai reikia, išsinuomoti elektrinį automobiliuką. Gali namie vartoti tik ekologišką kosmetiką, o veido odą palepinti tik ekologiškame grožio salone, kuriame visos priemonės, visi baldai ir vadovavimo filosofija draugiška gamtai. Berlyne yra ir „nuo galvos iki kojų“ ekologiškas seminarų viešbutis, ir ekologiškas sporto klubas. Ką ir kalbėti apie gausybę restoranų, kavinių ir net greitojo maisto užkandinių, kuriose siūlomi patiekalai pagaminti tik iš bioproduktų. Šalia namų galite suvalgyti biomėsainį, o į namus užsisakyti biopicą. Beje, biopatiekalai nebūtinai kainuos brangiau už įprastus – čia viską lemia virėjo kvalifikacija ir restorano lygis.
Kaip auga ekovaikai
Labiausiai hipsterišku laikomame Prenclauerbergo (Prenzlauer Berg) rajone daugiausia kavinių, restoranų, parduotuvių ir prekybos centrų, ant kurių durų puikuojasi lipdukai su ženklu „bio“. Šiame rajone – ir daugiausia supermamyčių, kurios neskaičiuoja pinigų pirkdamos vaikams ekologiškus drabužius ir maistą. Aplink mažylių pamėgtą Helmholzo aikštę – trys vaikiškų ekologiškų drabužių ir žaislų parduotuvės, viena – skirta mamoms, keturios kavinės, du restoranai, viena ledainė, viena kepykla ir dvi ekologiško maisto parduotuvės. Tokiose vietose nusipirkti paprastą produktą, regis, gerokai sunkiau nei ekologišką.
Pietus atveža ekologiško maisto gamintojas. Tėvai visada mato drabužinėje iškabintą savaitės valgiaraštį ir gali pareikšti pastabas. Denisas sako, kad svarbu ne tik tai, ką vaikai valgo, bet ir kuo užsiima. Kad ir koks būtų oras, trečiadienis – miško diena: vykstama į miesto pakraščius ir tyrinėjama gamta. Žaidimų aikštelėse mažieji berlyniečiai laksto basi ir žaidžia ne tik su žaislais, bet ir su rastais kankorėžiais, šakelėmis, gėlėmis ir žolėmis. Žaislai ir žaidimo priemonės – taip pat ekologiškos. Pasak Deniso, tėvai už ekologišką aplinką ir produktus mielai moka 100 eurų daugiau nei paprastame darželyje.
Alergiški žmonės drabužius visada renkasi pagal audinio sudėtį. Juk ir vaikams, ir suaugusiems geriausia, kai audinys natūralus. Dabar pasidarė svarbu ir tai, kad apranga būtų sąžiningai pasiūta, tai yra kad darbininkai nebūtų išnaudojami, o vaikai ir moterys – verčiami dirbti, kad nebūtų naikinama gamta.
Kad ekologiški drabužiai svarbūs ne tik mamytėms, rodo ir dizainerių aktyvumas. Šią žiemą vykusioje Berlyno mados savaitėje dalyvavo daugiau ekologišką madą kuriančių dizainerių nei kada nors anksčiau. Aprangą jie siuva iš audinių, pagamintų iš bambukų ar kitų greitai augančių augalų. Kai kurie menininkai parodė, kaip stilingai galima atrodyti iš perdirbtų medžiagų pasiūtais drabužiais. Kiti rinkosi medžiagas iš itin švariai užaugintų žaliavų arba sukurtas taikant naująsias technologijas. Dar kiti pristatė savaime suyrančius batus. Bet visi vienodai skelbė – ekologiškais drabužiais vilkintis žmogus gali atrodyti madingai ir seksualiai.
Berlyne ekologiški drabužiai dažniausiai parduodami mažuose butikuose arba elektroninėse parduotuvėse. Štėglico (Steglitz) rajone veikia didžiausias tokių drabužių prekybos centras „Naturkaufhaus“. Vietiniai gamintojai taip pat turi savo stendus ekologiniuose ar rankdarbių turguose. Įdomiausia tai, kad jie gali pasiūlyti madingų originalių drabužių ne tik vaikams.
Linos atradimai Berlyne
* Ekologiškus produktus mėgsta vaikai.
* Kapučinas ekologiško maisto kavinėje buvo toks pat skanus ir kainavo tiek pat, kiek ir paprastoje.
* Ekologiškų drabužių parduotuvėse siūlomi ne tik indiški ar Vudstoko laikus primenantys drabužiai.
* Originalūs ekologiški vietinių dizainerių kūriniai nėra brangesni už populiarių prekių ženklų drabužius.
* Lieku ištikima turkų parduotuvėms – ten vaisiai ir daržovės švieži, išnokę ir perpus pigesni.