Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje

Šiemet prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“ kviečia ne tik gvildenti pagrindinės programos bei retrospekyvos temas, bet ir susitikti su savarankiškai dirbančiais aktoriais, režisieriais, scenarijaus autoriais, produseriais bei pakalbėti apie kūrybinę ir vadybinę nepriklausomo kino pusę.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Paskutinį sausio vakarą kino gurmanai rinkosi į Coffee Inn Roasters, kur poetės, kultūros žurnalistės Indrės Valantinaitės moderuojamoje diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi aktorė ir atlikėja Clotilde Solange Rigaud, scenaristė Birutė Kapustinskaitė, kino aktorė Severija Janušauskaitė ir prodiuseris Justinas Piliponis.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Prancūzijoje žmonės tiesiog gyvena kinu, ypač nepriklausomu. Joje apstu kūrybinės energijos, pristatymų, kino salių. Ėjimas į kiną prancūzui yra tapęs gyvenimo būdu“, - I. Valantinaitės paprašyta pradėti diskusiją ir palyginti Lietuvos bei Prancūzijos kontekstus nepriklausomo kino industrijoje sakė C. S. Rigaud. „Atvykus į Lietuvą mane ištiko šokas, kiek čia mažai kino teatrų“, - neslėpė jau aštuonerius metus Vilniuje gyvenanti menininkė. Anot jos, Lietuva turi auginti, lavinti žiūrovą, kad jis norėtų ir galėtų eiti į kiną, nes tik taip atsirasianti kino kultūra.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Mes, lietuviai, kaip šalis nesame pratę prisidėti prie projektų“, - C. S. Rigaud pritarė J. Piliponis. „Norime nemokamo ir labai kokybiško turinio, bet nesame pasirengę dalyvauti kūrybos procese ir tuo džiaugtis. Dėl to aš kaip prodiuseris nesu nepriklausomas: mano darbas priklauso nuo aktorių, kuriuos mes kviečiame negalėdami nieko pasiūlyti. Turime sukurti burbulą, kad darome viską dėl kultūros, judėjimo, dėl aukštesnės meno idėjos. Kadangi mūsų šalis yra darbininkų kraštas, mes tą padarome – kaip seneliai sukišę rankas į žemę kasė bulves, tai mes taip pat kasame bulves kine“ – ironizavo prodiuseris, apgailestaudamas, kad Lietuvoje nėra vertinami ir trumpo metro filmai.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

Tačiau, pasak Birutės Kapustinskaitės, scenaristai, kaip ir kiti komandos nariai, savo karjerą dažniausiai pradeda rašydami scenarijus būtent mažiems formatams: „Trumpametražiai filmai užsienyje yra suvokiami kaip įžanga į pilno metro gamybą. Tai - kaip portfolio, su kuriuo tu gali apkeliauti festivalius, gauti įvertinimus ir pradėti ilgo metro kūrimą“, - sakė scenarijaus autorė. Ji tvirtino, kad scenaristams galioja tas pas kino pasaulio principas - arba tu turi idėją ir buri apie save žmones, arba esi kitos komandos, į kurią tave pakvietė, dalis. „Praktiškai visais atvejais pradžioje nėra pinigų, bet tai ne visada būna problema: jei tiki idėja, nori dirbti su tais žmonėmis, dažniausiai sutinki. Tačiau šitai atima labai daug laiko ir reikia įvertinti, ar užtenka kūrybinio pasitenkinimo, ar nori iš to išgyventi. Deja, iš to visiškai išgyventi neįmanoma“, - teigė B. Kapustinskaitė.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Visur situacija panaši“, - I. Valantinaitės paprašyta įvertinti kino gamybos užkulisius Rusijoje, Europoje ir Lietuvoje sakė aktorė S. Janušauskaitė. „Pagrindinis skirtumas – mentalitetas. Lietuvoje būtent požiūris stabdo procesus. Jūs pastebėjote, kiek mes daug skundžiamės? Ir visada įžvelgiame daugiau minusų negu pliusų. Tuo tarpu Europoje viskas yra priešingai“, - pasakojo aktorė. „Negalima bambėti ir nieko neveikti – bambėjimas turi virsti į praktinį veiksmą“, - tikino ji.

„Praeis nemažai laiko, kol išdidžiai kalbėsime apie Lietuvą. Mes turime visi sirgti už ją savo talentu, kovoti už tai ir nebūti nepoleoniškai susireikšminę“, - susitikimui baigiantis teigė J. Piliponis, kalbėdamas apie dalykus, kurie padėtų mūsų valstybei atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso.
Taigi, kaip sakė diskusiją baigdama I. Valantinaitė, nepriklausomo kino problemos yra žinomos. Aiškūs ir receptai joms gydyti. Belieka pradėti tą daryti, o tada bus galima diskusijos „Kaip išgyventi kine“ žodžius sukeisti vietomis ir gyventi kaip kine.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Šimtametės Joninių paslaptys: kokių tradicijų bei papročių nereikėtų praleisti (1)

Šiandien sutems trumpiausia metų naktis, apipinta magija ir prietarais, tačiau retas žinome apie ją kažką daugiau nei paparčio žiedo paieškos. Saulėgrįžos šventė turi daugybę gražių tradicijų, kurios išliko gajos dar iki šių dienų. Joninės paskelbtos nacionaline švente, tačiau burtus į šoną nustumė triukšmingi koncertai. Jeigu norėtumėte grįžti prie tradicinio šios šventės minėjimo, štai jums keletas pasiūlymų.

Vestuvių planuotoja L. Vagonė: povestuvinę kelionę pradėkite planuoti tuo pat metu, kaip ir vestuves (4)

Dažna pora po vestuvių išvyksta svetur – čia jaunavedžiai „kopinėja medų“, atsipalaiduoja ir pailsi nuo vestuvių šventės šurmulio. Tam, kad kelionė pateisintų lūkesčius, svarbus kruopštus planavimas ir pasiruošimas. Savo patarimais dalijasi vestuvių planuotoja, „Lapės vestuvės“ įkūrėja L. Vagonė ir tarptautinių kelionių organizatoriaus atstovė.

Naujajame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezone – nuo trimito Paganinio iki ispaniškojo flamenko

Nuskambėjus paskutiniams LVSO Vasaros festivalio akordams, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristato naująjį, 29-ąjį koncertų sezoną.

Pažaislio muzikos festivalio koncertų akimirkos

Jau dvidešimt antrąjį kartą Pažaislio muzikos festivalis kviečia visus į muzikos šventę. Per savo gyvavimo metus festivalis suformavo gilias tradicijas, tapo žinomu net atokiausiuose šalies kampeliuose, o į koncertus plūstančios klausytojų minios liudija apie koncertų kokybę, originalumą bei patrauklumą.

Povilas Meškėla: draugystę visą laiką įrodai savo atsidavimu, nuoširdumu ir darbu

Pagarba, atsidavimas, nuoširdumas. Tai, kas šiais laikais taip retai sutinkama, taip dažnai skamba viso interviu su Povilu Meškėla metu.

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti

Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos.

Trečioji Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net 6 koncertais

Trečioji XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net šešiais koncertais - iškili muzika skambės Kauno, Kauno rajono, Šiaulių bei Rietavo koncertinėse erdvėse.

Fotografės nuotraukose – apnuogintas moterų kūnas ir siela

Sekmadienio vakarą buvęs modelis, vilnietė fotografė Rūta Andre pakvietė savo kūrybos gerbėjus ir bičiulius į pirmosios personalinės fotoparodos atidarymą.

Norintiems pažinti Italiją – 7 didžiosios Bolonijos paslaptys

Pilkas dangus, įspūdinga architektūra, ornamentai, šaltas lietus, didžiulė traukinių stotis... Ar Bolonija prie širdies? Šis miestas labiau prie paslapčių.

Festivalis "Sirenos" kviečia "išjungti" išankstines nuostatas

Rugsėjo ir spalio sandūroje vyksiantis 14-asis festivalis „Sirenos“ šiemet kvies išjungti išankstines nuostatas ir leisti sau priimti netikėtu rakursu pristatomas istorijas apie tuos, apie ką visuomet – apie mus.

Naujo muziejaus gimimas Vilniuje (1)

2018 m. Vilniuje atsidarys Mo modernaus meno muziejus. Iki šiol veikiantis kaip muziejus be sienų Modernaus meno centras (MMC) pakeitė pavadinimą ir trečiadienį pristatė naują vizualinį identitetą.

Skaitomiausių knygų TOP 10-ukas

Nors metai dar tik įpusėjo, elektroninės parduotuvės „Knygų klubas“ vadovė Vitalija Matusevičienė sutiko pasidalinti perkamiausių šių metų knygų topu.

Antrasis XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis ruošia tris išskirtinius koncertus

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių.

Verslininkas N. Nasvytis: žmonės nebenori vienkartinių baldų bei technikos, jie trokšta kurti kokybišką aplinką

Pasak ilgamečio garso technika prekiaujančios bei interjero sprendimus siūlančios įmonės vadovo, Lietuvoje žmonių požiūris į daiktus keičiasi.

Atskleista ketvirtosios „Le Diner en Blanc“ data

Vilniuje vykstanti „Vakarienė baltai“ (pranc. Le Diner en Blanc) tapo tradicine, kasmet žmonių laukiama švente. Šiemet elegantiškas piknikas miestą papuoš rugpjūčio 25 d. Šventės organizatorė Dovilė Butkienė sako, kad vasaros pabaiga – puikus laikas susiburti iš atostogų sugrįžusiems ir miesto šurmulio pasiilgusiems šventės dalyviams.