Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje

Šiemet prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“ kviečia ne tik gvildenti pagrindinės programos bei retrospekyvos temas, bet ir susitikti su savarankiškai dirbančiais aktoriais, režisieriais, scenarijaus autoriais, produseriais bei pakalbėti apie kūrybinę ir vadybinę nepriklausomo kino pusę.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Paskutinį sausio vakarą kino gurmanai rinkosi į Coffee Inn Roasters, kur poetės, kultūros žurnalistės Indrės Valantinaitės moderuojamoje diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi aktorė ir atlikėja Clotilde Solange Rigaud, scenaristė Birutė Kapustinskaitė, kino aktorė Severija Janušauskaitė ir prodiuseris Justinas Piliponis.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Prancūzijoje žmonės tiesiog gyvena kinu, ypač nepriklausomu. Joje apstu kūrybinės energijos, pristatymų, kino salių. Ėjimas į kiną prancūzui yra tapęs gyvenimo būdu“, - I. Valantinaitės paprašyta pradėti diskusiją ir palyginti Lietuvos bei Prancūzijos kontekstus nepriklausomo kino industrijoje sakė C. S. Rigaud. „Atvykus į Lietuvą mane ištiko šokas, kiek čia mažai kino teatrų“, - neslėpė jau aštuonerius metus Vilniuje gyvenanti menininkė. Anot jos, Lietuva turi auginti, lavinti žiūrovą, kad jis norėtų ir galėtų eiti į kiną, nes tik taip atsirasianti kino kultūra.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Mes, lietuviai, kaip šalis nesame pratę prisidėti prie projektų“, - C. S. Rigaud pritarė J. Piliponis. „Norime nemokamo ir labai kokybiško turinio, bet nesame pasirengę dalyvauti kūrybos procese ir tuo džiaugtis. Dėl to aš kaip prodiuseris nesu nepriklausomas: mano darbas priklauso nuo aktorių, kuriuos mes kviečiame negalėdami nieko pasiūlyti. Turime sukurti burbulą, kad darome viską dėl kultūros, judėjimo, dėl aukštesnės meno idėjos. Kadangi mūsų šalis yra darbininkų kraštas, mes tą padarome – kaip seneliai sukišę rankas į žemę kasė bulves, tai mes taip pat kasame bulves kine“ – ironizavo prodiuseris, apgailestaudamas, kad Lietuvoje nėra vertinami ir trumpo metro filmai.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

Tačiau, pasak Birutės Kapustinskaitės, scenaristai, kaip ir kiti komandos nariai, savo karjerą dažniausiai pradeda rašydami scenarijus būtent mažiems formatams: „Trumpametražiai filmai užsienyje yra suvokiami kaip įžanga į pilno metro gamybą. Tai - kaip portfolio, su kuriuo tu gali apkeliauti festivalius, gauti įvertinimus ir pradėti ilgo metro kūrimą“, - sakė scenarijaus autorė. Ji tvirtino, kad scenaristams galioja tas pas kino pasaulio principas - arba tu turi idėją ir buri apie save žmones, arba esi kitos komandos, į kurią tave pakvietė, dalis. „Praktiškai visais atvejais pradžioje nėra pinigų, bet tai ne visada būna problema: jei tiki idėja, nori dirbti su tais žmonėmis, dažniausiai sutinki. Tačiau šitai atima labai daug laiko ir reikia įvertinti, ar užtenka kūrybinio pasitenkinimo, ar nori iš to išgyventi. Deja, iš to visiškai išgyventi neįmanoma“, - teigė B. Kapustinskaitė.

Išgyventi kaip kine: apie nepriklausomo kino kūrimą Lietuvoje
© Organizatorių nuotr.

„Visur situacija panaši“, - I. Valantinaitės paprašyta įvertinti kino gamybos užkulisius Rusijoje, Europoje ir Lietuvoje sakė aktorė S. Janušauskaitė. „Pagrindinis skirtumas – mentalitetas. Lietuvoje būtent požiūris stabdo procesus. Jūs pastebėjote, kiek mes daug skundžiamės? Ir visada įžvelgiame daugiau minusų negu pliusų. Tuo tarpu Europoje viskas yra priešingai“, - pasakojo aktorė. „Negalima bambėti ir nieko neveikti – bambėjimas turi virsti į praktinį veiksmą“, - tikino ji.

„Praeis nemažai laiko, kol išdidžiai kalbėsime apie Lietuvą. Mes turime visi sirgti už ją savo talentu, kovoti už tai ir nebūti nepoleoniškai susireikšminę“, - susitikimui baigiantis teigė J. Piliponis, kalbėdamas apie dalykus, kurie padėtų mūsų valstybei atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso.
Taigi, kaip sakė diskusiją baigdama I. Valantinaitė, nepriklausomo kino problemos yra žinomos. Aiškūs ir receptai joms gydyti. Belieka pradėti tą daryti, o tada bus galima diskusijos „Kaip išgyventi kine“ žodžius sukeisti vietomis ir gyventi kaip kine.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Į sostinę sugrįžta augalinio maisto mugė

Gruodžio 9 d. visi besidomintys veganizmu bei augaline mityba vėl rinksis į renginį – Vilniaus sporto namuose „MyHero!” bus surengta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė.

Operos choras: tai ne tik atlikėjai, bet ir aktoriai

Pokalbis su LNOBT choro meno vadovu Česlovu Radžiūnu.

Garsus režisierius pristato naujausią filmą „Nuolankioji“

Šiemet Europos šalių kino forume „Scanorama“ lankysis ne vienas Europoje pripažintas kino kūrėjas. Vienas jų – garsus ukrainiečių kino režisierius Sergejus Loznica, kuris festivalyje pristatys savo naujausią kūrinį „Nuolankioji“.

Išskirtinis nacionalinės scenos įvykis – sužinokite, kas tai

“Karmen” - opera apie tai, kas tau nepriklauso.

Ekscentriška aktorė siūlo pratęsti pažintį bare

Pasibaigus lietuviškajai „Sirenų“ programai, sceną iškart perėmė pirmieji užsienio programos svečiai ir liaupsių kasdien sulaukiantys „Rimini Protokoll“ režisieriaus Stefano Kaegi „...kambariai be žmonių“, į intymius susitikimus su šviesių žmonių prisiminimais bei svajomis kviečiantis iki pat spalio 8-oios imtinai.

A. Adamovič: pastaruoju metu stengiuosi mažiau šypsotis

Naujos fotostudijos atidarymo vakaras dvelkė prancūzišku žavesiu ir pritraukė nemažą būrį stilingų vilniečių.

Balete „Eglė žalčių karalienė“ – nauja Eglė

Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“ debiutuoja nauja Eglė – penktą sezoną LNOBT šokanti balerina Neringa Česaitytė. Ji jau spėjo sukurti pagrindinius vaidmenis baletuose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei „Romeo ir Džuljeta“.

„Stebuklas“ Toronte: Donaldas Trumpas ir Eglės Mikulionytės žvaigždė

Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ Tarptautiniame Toronto kino festivalyje, kur įvyko filmo pasaulinė premjera, pasitikta sausakimšomis kino salėmis. „Stebuklas“ – tai antras lietuviškas filmas, po 17 metų pertraukos atrinktas į svarbiausią Šiaurės Amerikos ir vieną prestižiškiausių pasaulyje kino renginių. Šiuo festivaliu tik prasideda tarptautinės filmo kelionės.

Festivalyje „Sirenos“ – istorijos apie mus

Teatro naujienų troškulį jau galima malšinti iki spalio 13 d. truksiančiame tarptautiniame festivalyje „Sirenos“. 14-asis festivalis kviečia be išankstinių nuostatų priimti netikėtu žvilgsniu pristatomas istorijas apie mus. Susipažinkite su tarptautine renginio programa.