Dizainerė Agnė Kuzmickaitė: kurdama signatarų aprangą įkvėpimo sėmiausi iš archyvinių nuotraukų

Kiek opera gali būti šiuolaikiška ir stilinga? Tai įvertinti operos gerbėjai galės jau rytoj. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukiama šimtmečio premjeros — valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuoto kūrinio “Post Futurum”. Jam kostiumus sukūrė ryškiausia šio meto šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė.
© Asmeninis albumas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Simboliška — Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko dukters eskizuose atgimė pamatinės Lietuvos istorijos asmenybės: Vytautas Didysis, Jonas Basanavičius su mylimąją Gabriele Eleonora bei kiti devyniolika Vasario 16-osios akto signatarų. Taip pat — tauta, iš kartos į kartą perdavusi lietuvybės dvasią ir išaugusi iki dienos tapti nepriklausoma. Dar Dievas ir Šėtonas, Kaizeris su būriu vokiečių karininkų, Amsterdamo prostitutės ir kiti personažai.

Iš viso operai “Post Futurum” A. Kuzmickaitė sukūrė beveik tris šimtus kostiumų.

Dizainerė Agnė Kuzmickaitė: kurdama signatarų aprangą įkvėpimo sėmiausi iš archyvinių nuotraukų
© Asmeninis albumas

“Darbas teatre man nėra naujiena, vien Operos ir baleto teatrui kuriu jau ketvirtą kartą. Bet ši opera išskirtinė ir savo tema, ir komanda. Vien ko vertas faktas, kad komandos branduolys — reikšmingiausių šalies premijų lauretai.

Tai menininkai, vengiantys kūryboje kompromisų, maksimalistai, pasiruošę padaryti viską dėl aukščiausios meninės prabos kūrinio. Darbas su tokiomis asmenybėmis įpareigoja”, — pabrėžė A.Kuzmickaitė, kuriai spalio pabaigoje Vilniaus dailės akademijoje buvo suteiktas meno daktaro laipsnis.

Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operai “Post Futurum” libretą sukūrė rašytojas Sigitas Parulskis, operos režisierius — Oskaras Koršunovas, scenografas — Gintaras Makarevičius, muzikos vadovas ir dirigentas — Robertas Šervenikas.

Dizainerė Agnė Kuzmickaitė: kurdama signatarų aprangą įkvėpimo sėmiausi iš archyvinių nuotraukų
© Asmeninis albumas

Šių menininkų kūrybos braižas išduoda, kad operoje netrūks aštrumo, sarkazmo bei ironijos. Kostiumų autorė taip pat nesiekė visiško istorinio tikslumo. Turėjo kūrybinės laisvės interpretacijai bei abstraktumui, būdingam šiais laikais.

Kurdama signatarų aprangą A. Kuzmickaitė įkvėpimo sėmėsi iš archyvinių nuotraukų. Dauguma jų — juodai baltos, tad teko įsigilinti į to XX a. pradžios mados tendencijas bei pasitelkti asmeninę nuojautą. Kartu — išanalizuoti liturginę aprangą, mat keturi iš dvidešimties signatarų buvo kunigai.

“Operoje svarbiausia yra visuma, o ne pavienės detalės. Be vaizdo scenoje reikšmingi ir praktiški dalykai kaip galimybė greitai persirengti, nepamirštant iš kurios scenos pusės atlikėjas ateis ir kur išeis. Reikia pastrateguoti, numatyti iš anksto ir sudėlioti tarsi dėlionę. Mano charakteriui toks darbo principas labai artimas.

Dizainerė Agnė Kuzmickaitė: kurdama signatarų aprangą įkvėpimo sėmiausi iš archyvinių nuotraukų
© Asmeninis albumas

Labai vertinu tėčio patarimus renkantis literatūrą darbui su šia opera. Kai iškildavo klausimų dėl kai kurių istorijos detalių ar asmenybių, visada klausdavau ir jo nuomonės”, — atskleidė A. Kuzmickaitė, per savo karjerą sukūrusi kostiumus bemaž dvidešimčiai teatro spektaklių.

Pastaruoju metu A.Kuzmickaitė daugiausiai dirba su šiuolaikine mada kolekcijomis, dalyvauja tarptautinėse mados savaitės Paryžiuje, Milane, Kijeve, šios kūrėjos darbus pristato “Vogue”, “Marie Claire”, “L’Officiel” ir kiti prestižiniai mados leidiniai.

Dizainerė Agnė Kuzmickaitė: kurdama signatarų aprangą įkvėpimo sėmiausi iš archyvinių nuotraukų
© Asmeninis albumas

Po operos “Post Futurum” premjeros A.Kuzmickaitė planuoja visas jėgas skirti jau šeštajam asmeniniam madų šou — tradicija Lietuvoje tapusi mados šventė jau balandžio pradžioje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Kviečia sukurti ir išausti savo dizaino rankinę

Nauja erdvė Vokiečių gatvėje suburs baltiško dizaino gerbėjus.

„Stebuklas“: geriausias metų filmas sugrįžta į Lietuvos kino teatrus

Jau nuo šio penktadienio, birželio 22-osios, Lietuvos žiūrovai turės dar vieną galimybę didžiuosiuose šalies ekranuose išvysti režisierės Eglės Vertelytės tragikomediją „Stebuklas“, triumfavusią šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.

Joninių ritualai, kurie sujungia vienišas širdis

Joninės arba Rasos – tai bene giliausias tradicijas turinti lietuvių šventė. Ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis nuo seno siejamos su mitologiniais slėpiniais, ritualais ir burtais.

MO muziejaus prakalbintos Vilniaus skulptūros pradeda ketvirtąjį sezoną

2015 metais MO muziejus pristatė Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą. Šiemet ketvirtasis sezonas atidarytas su nauju, šešioliktu pašnekovu – Lietuvos banko iniciatyva prakalbintu Vladu Jurgučiu.

Ketvirtąjį Pažaislio muzikos festivalio savaitgalį – išskirtiniai talentai

Ketvirtasis Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis lydimas skaičiaus keturi – ketvirtoji savaitė, keturi koncertai, keturios išskirtinės koncertų erdvės.

Apie kūrybos laisvę ir didelės scenos baimę

Septintojo „Kūrybinio impulso“ išvakarėse Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šokio bendruomenės atstovus pakvietė į atvirą diskusiją „Jaunųjų choreografų ugdymas: teatro misija ir objektyvios galimybės“.

LNOBT savo šimtmetį planuoja švęsti nauju „Traviatos“ pastatymu

Baigiančio sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas surengė spaudos konferenciją aukščiausiai iškilusioje teatro aikštelėje – po žydru dangumi ant skardinio stogo.

Spektaklis Vilniaus Katedros aikštę pavers futbolo aikštele

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vyksiančios Kultūros nakties metu vilniečius ir miesto svečius stebins ypatinga premjera.

Jurgita Murauskienė: nuostatos ir rėmai – tik mūsų galvose, o festivalyje stengiamės juos griauti

Jau vos po kelių savaičių dvidešimt ketvirtasis Kristupo vasaros festivalis kvies sostinės gyventojus ir svečius į susitikimus su įdomiausiais pasaulio muzikais ir po bažnyčių skliautais, ir po vasaros dangumi, ir gamtos apsuptyje. Apie artėjantį festivalį kalbėjomės su jo meno vadove Jurgita Murauskiene.

„Sidabrinė gervė“ žada būti įdomus, šviesus ir linksmas reginys

Rytoj, birželio 13-osios vakarą, visi, besidomintys Lietuvos kultūriniu gyvenimu ir neabejingi šventiškoms ceremonijoms su ryškiais šalies veidais, kviečiami žiūrėti nacionalinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ tiesioginę transliaciją.