Apie Dubingius: ko nežinojote ir ką verta pamatyti?

 (3)
Dubingių miestelis minimas nuo 1334 metų, tačiau dar žinomesnis jis tapo vėliau, kai čia, Asvejos ežero saloje, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pasistatė mūrinę pilį.
Lietuvos kontūrų dirbtinė sala Dubingių žirgyne
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

XVI–XIX a. Dubingių pilis buvo Radvilų valda. Šiuo laikotarpiu Dubingiai buvo ir vienas pagrindinių evangelikų reformatų centrų.

Dabar miestelyje gyvena keli šimtai žmonių. Stengiamasi plėtoti turizmą. Dubingiai Lietuvoje garsėja Dubingių piliaviete ir Asvejos ežeru. Taip pat keliautojų dėmesį traukia Dubingių smuklė ir Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia Dubingių yra labai populiarus Jurkiškio upelio pažintinis takas.

Šv. Jurgio bažnyčia

Dubingių miestelyje, Asvejos ežero šiauriniame krante, maždaug 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. XVI a. viduryje ji atiteko evangelikams reformatams, todėl prireikė statyti naują bažnyčią katalikams. Kapinėse pastatyta koplyčia kurį laiką ją atstojo.

1678 m. buvo pastatyta bažnyčia, 1800 m. perstatyta, 1954 m. sudegė. 1958 m. buvusioje prieglaudoje buvo įrengti maldos namai. 2013 m. tikinčiųjų lėšomis pastatyta nauja šventovė, panašaus dydžio kaip senoji. Naujosios bažnyčios pastatas lakoniškas, primenantis arką, stogas ir sienos dengtos specialiomis čerpėmis, primenančiomis malksnas. Šalia šventoriaus išlikusi senoji varpinė ir tvora.

Dubingių piliavietė


V. Kandroto nuotr.

Ši maždaug 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva stūkso Asvejos ežero pusiasalyje. Spėjama, kad šioje vietoje jau XIV a. galėjusi būti pilis, nors to tvirtinti archeologai nedrįsta. Tačiau žinoma, kad jau XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, šioje vietoje pilį pastatė Vytautas Didysis. Čia pat buvo įkurta bažnyčia. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pilis priklausė Radviloms.

Po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu į pilį atvyko Barbora Radvilaitė. Ji čia liko keliems mėnesiams ir rašėlaiškus savo vyrui. Tyrinėjant piliavietę nustatyta, kad čia stovėjo mūriniai dviaukščiai rūmai su bokštu ir rūsiais. Senosios šventovės vietoje XVII a. iškilo nauja renesansinė bažnyčia.

Vėliau joje buvo rasti karstai su aštuonių asmenų palaikais. Radvilų giminės karstai 2009 m. buvo perlaidoti kriptoje Dubingių piliavietėje. Kapo vietą ženklina gulsčias antkapis, ant kurio išgraviruotas XVI–XVII a. epitafijos tekstas.

Dubingių tiltas

Tai pirmasis Lietuvoje medinis tiltas per ilgiausią ir vieną giliausių Lietuvos ežerų – Asvejos ežerą. Tiltas pastatytas 1934 m. tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Jo ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, o aukštis – 2,6 m.

1995 m. tiltas paskelbtas kultūros paveldo objektu.

Dubingių smuklė


V.Kandroto nuotr.

Buvusi Dubingių smuklė – vienas iš Asvejos regioninio parko teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų. Tai 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus pastatyti užvažiuojamieji namai. Šį stačiakampio plano liaudies architektūros pastatą sudarė gyvenamoji dalis ir ratinė. Jis buvo akmens mūro pamatais, suręstas iš rąstų, šiaudiniu stogu.

Tarpukariu čia veikė restoranas, pora parduotuvių. Pokariu smuklė turėjo įvairią paskirtį: tai buvo parduotuvė, vėliau – gyvenamasis namas, dar vėliau – pastatas gyvuliams laikyti, galiausiai – pieninės punktas.

1968 m. pastatas restauruotas, įkurta poilsinė. 2008 m. joje įsikūrė Asvejos regioninio parko direkcija. Čia nuolat rengiamos parodos, keliautojams teikiama informacija apie lankytinus objektus, galima užsisakyti ekskursijas.

Pažintinis gamtos takas

1,2 km ilgio Dubingių pažintinis gamtos takas prie Asvejos ežero buvo įrengtas 2004 m. ir priklauso Asvejos regioniniam parkui. Žingsniuodami taku ne tik galime mėgautis puikiais gamtos reginiais, bet ir įgyti daugiau botanikos žinių – čia stovi stendai su įvairių augalų aprašais. Atsikvėpti galime šalia tako įrengtoje pavėsinėje.

Asvejos ežeras


V. Kandroto nuotr.

Dubingiuose galime pamatyti nuostabų ilgiausiu Lietuvos ežeru tituluojamos Asvejos kraštovaizdį. Didelę dalį šio vandens telkinio supa tankūs miškai, tačiau yra ir atvirų pakrančių, kuriose įrengtos poilsiavietės ir atsiveria platus ežero krantų vaizdas. Geriau pažinti Asvejos regioninio parko apylinkes galima ir irstantis valtimi.

Stebina įspūdingas ežero ilgis (apie 22 km), aukšti krantai, pusiasaliai ir iš vandens iškylančios salelės. Šis vandens telkinys tituluojamas ne tik ilgiausiu Lietuvos ežeru, bet ir trečiuoju pagal gylį: giliausia vieta – apie 50 m.


DELFI, D.Pipo nuotr.

Tai tik maža Lietuvos dalis, su kuria šiandien supažindinome. Pažinti Lietuvą daug lengviau su atnaujintu kelionių vadovu – „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kurį rasite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Grupė „Son Del Nene“ iš Kubos – „visi moka šokti!“

Jei svajojate aplankyti Kubą, pažintį su ja galite pradėti nuo Kristupo vasaros festivalio. Į jį liepos 19 d. VGTU LinkMenų fabrike koncertuoti atvyksta Latin Grammy laureatai – grupė Son Del Nene. Charizmatiškieji kubiečiai rimtai nusiteikę priversti lietuvius pajudėti!

Vingio parke – pašėlę saksofonai iš Vokietijos

Naują Kristupo vasaros festivalio koncertų erdvę, įsikūrusią VU botanikos sodo Vingio skyriuje, liepos 17 d. užvaldys „Pašėlę saksofonai“.

Iškilmingame renginyje – prancūziškos elegancijos šleifas (1)

Vilniuje paminėta Prancūzijos nacionalinė šventė.

Venesueliečiui Pacho Floresui koncerte paklus net dešimt trimitų

Pacho Floresas iš Venesuelos į Kristupo vasaros festivalį atsiveža du lagaminus trimitų. Net dešimties instrumentų tembrus bei technines galimybes jis pademonstruos liepos 15-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Antrąjį liepos savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis klausytojus džiugins trimis koncertais

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vargonuos iš Vokietijos atvykęs Franz Wassermann, Liepos 13 d., penktadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome siautės svečių iš Vokietijos kolektyvas – saksofonų kvartetas „Blattwerk“, o Liepos 15 d., sekmadienį, 16 val. Gelgaudiškio dvare skambės iš Jungtinių Amerikos valstijų į Tėvynę sugrįžusios dainininkės Jūratės Švedaitės-Waller ir pianistės Audronės Kisieliūtės parengta programa.

„Okata“ – nuo muzikinių televizijos projektų iki modernios liaudies muzikos grupės

Kristupo festivalį šiemet drebins „Okata“ – liaudies muziką moderniai atliekanti grupė.

Nepralenkiam gitaristui Joscho Stephanui pripažinimą pelnė autentiškas skambesys

Liepos 12 d. Kristupo vasaros festivalyje koncertą surengs gitaros virtuozas Joscho Stephanas iš Vokietijos. Pelnęs „čigoniškojo džiazo ateities“ bei legendinio Django Reinhardto įpėdinio titulą, atlikėjas koncerte „Gypsy jazz“ pradžiugins visus, mėgstančius skoningas improvizacijas, įtraukinačias melodijas, muzikinę įtaigą bei ekstremalų virtuoziškumą.

Norite pasijusti laiminga? Eikite!

Ilgesnį laiką einant, būnant gamtoje, nepersekiojamam telefonų skambučių ir neskiriant dėmesio virtualiam aš personažui, sistema persikrauna ir daug kas atrodo visiškai kitaip.

Vienu metu viso pasaulio lietuviai giedos Tautišką giesmę: telkiasi draugai, šeimos, bendruomenės

Liepos 6 dieną lygiai 21 valandą vietos laiku lietuviai visame pasaulyje giedos Tautišką giesmę.

Didi diena Kaunui - pilies kieme stojo didingas „Laisvės karys“ („Vytis“)

Ketvirtadienio vakarą Kauno pilies kieme tūkstančių kauniečių bei šimtų kviestinių svečių akivaizdoje atidengta „Laisvės kario“ skulptūra, populiariai vadinama „Vyčiu“, atkeliavusi iš Ukrainos praėjusį savaitgalį ir pastatyta ant iš anksto jai parengto pjedestalo.