Apie Dubingius: ko nežinojote ir ką verta pamatyti?

 (3)
Dubingių miestelis minimas nuo 1334 metų, tačiau dar žinomesnis jis tapo vėliau, kai čia, Asvejos ežero saloje, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pasistatė mūrinę pilį.
Lietuvos kontūrų dirbtinė sala Dubingių žirgyne
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

XVI–XIX a. Dubingių pilis buvo Radvilų valda. Šiuo laikotarpiu Dubingiai buvo ir vienas pagrindinių evangelikų reformatų centrų.

Dabar miestelyje gyvena keli šimtai žmonių. Stengiamasi plėtoti turizmą. Dubingiai Lietuvoje garsėja Dubingių piliaviete ir Asvejos ežeru. Taip pat keliautojų dėmesį traukia Dubingių smuklė ir Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia Dubingių yra labai populiarus Jurkiškio upelio pažintinis takas.

Šv. Jurgio bažnyčia

Dubingių miestelyje, Asvejos ežero šiauriniame krante, maždaug 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. XVI a. viduryje ji atiteko evangelikams reformatams, todėl prireikė statyti naują bažnyčią katalikams. Kapinėse pastatyta koplyčia kurį laiką ją atstojo.

1678 m. buvo pastatyta bažnyčia, 1800 m. perstatyta, 1954 m. sudegė. 1958 m. buvusioje prieglaudoje buvo įrengti maldos namai. 2013 m. tikinčiųjų lėšomis pastatyta nauja šventovė, panašaus dydžio kaip senoji. Naujosios bažnyčios pastatas lakoniškas, primenantis arką, stogas ir sienos dengtos specialiomis čerpėmis, primenančiomis malksnas. Šalia šventoriaus išlikusi senoji varpinė ir tvora.

Dubingių piliavietė


V. Kandroto nuotr.

Ši maždaug 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva stūkso Asvejos ežero pusiasalyje. Spėjama, kad šioje vietoje jau XIV a. galėjusi būti pilis, nors to tvirtinti archeologai nedrįsta. Tačiau žinoma, kad jau XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio, šioje vietoje pilį pastatė Vytautas Didysis. Čia pat buvo įkurta bažnyčia. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pilis priklausė Radviloms.

Po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu į pilį atvyko Barbora Radvilaitė. Ji čia liko keliems mėnesiams ir rašėlaiškus savo vyrui. Tyrinėjant piliavietę nustatyta, kad čia stovėjo mūriniai dviaukščiai rūmai su bokštu ir rūsiais. Senosios šventovės vietoje XVII a. iškilo nauja renesansinė bažnyčia.

Vėliau joje buvo rasti karstai su aštuonių asmenų palaikais. Radvilų giminės karstai 2009 m. buvo perlaidoti kriptoje Dubingių piliavietėje. Kapo vietą ženklina gulsčias antkapis, ant kurio išgraviruotas XVI–XVII a. epitafijos tekstas.

Dubingių tiltas

Tai pirmasis Lietuvoje medinis tiltas per ilgiausią ir vieną giliausių Lietuvos ežerų – Asvejos ežerą. Tiltas pastatytas 1934 m. tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Jo ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, o aukštis – 2,6 m.

1995 m. tiltas paskelbtas kultūros paveldo objektu.

Dubingių smuklė


V.Kandroto nuotr.

Buvusi Dubingių smuklė – vienas iš Asvejos regioninio parko teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų. Tai 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus pastatyti užvažiuojamieji namai. Šį stačiakampio plano liaudies architektūros pastatą sudarė gyvenamoji dalis ir ratinė. Jis buvo akmens mūro pamatais, suręstas iš rąstų, šiaudiniu stogu.

Tarpukariu čia veikė restoranas, pora parduotuvių. Pokariu smuklė turėjo įvairią paskirtį: tai buvo parduotuvė, vėliau – gyvenamasis namas, dar vėliau – pastatas gyvuliams laikyti, galiausiai – pieninės punktas.

1968 m. pastatas restauruotas, įkurta poilsinė. 2008 m. joje įsikūrė Asvejos regioninio parko direkcija. Čia nuolat rengiamos parodos, keliautojams teikiama informacija apie lankytinus objektus, galima užsisakyti ekskursijas.

Pažintinis gamtos takas

1,2 km ilgio Dubingių pažintinis gamtos takas prie Asvejos ežero buvo įrengtas 2004 m. ir priklauso Asvejos regioniniam parkui. Žingsniuodami taku ne tik galime mėgautis puikiais gamtos reginiais, bet ir įgyti daugiau botanikos žinių – čia stovi stendai su įvairių augalų aprašais. Atsikvėpti galime šalia tako įrengtoje pavėsinėje.

Asvejos ežeras


V. Kandroto nuotr.

Dubingiuose galime pamatyti nuostabų ilgiausiu Lietuvos ežeru tituluojamos Asvejos kraštovaizdį. Didelę dalį šio vandens telkinio supa tankūs miškai, tačiau yra ir atvirų pakrančių, kuriose įrengtos poilsiavietės ir atsiveria platus ežero krantų vaizdas. Geriau pažinti Asvejos regioninio parko apylinkes galima ir irstantis valtimi.

Stebina įspūdingas ežero ilgis (apie 22 km), aukšti krantai, pusiasaliai ir iš vandens iškylančios salelės. Šis vandens telkinys tituluojamas ne tik ilgiausiu Lietuvos ežeru, bet ir trečiuoju pagal gylį: giliausia vieta – apie 50 m.


DELFI, D.Pipo nuotr.

Tai tik maža Lietuvos dalis, su kuria šiandien supažindinome. Pažinti Lietuvą daug lengviau su atnaujintu kelionių vadovu – „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kurį rasite čia.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Kviečiame į magiško skambesio kupinus koncertus „Stiklo arfa – tarp dangaus ir žemės“

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje viešėsiančio dueto pasirodymus publika dažnai įvardija kaip „pasivaikščiojimą debesimis“ arba „muziką, atklydusią iš sapno“.

Sofija Jonaitytė: pamenu, kai į operą žmonės iš tolimiausių kaimų suvažiavo senais sunkvežimiais, „gazikais“ (1)

Sofijos Jonaitytės rankose – režisieriaus Valiaus Staknio grafikos lakštas „Dama ir Kerubinas“. Moters grožis ir elegancija kadais patraukė ir teatro dailininką Henriką Ciparį, nutapiusį įspūdingą dainininkės portretą.

Tragikomedija „Stebuklas“ perkelia į laikus, dėl kurių vis dar šiek tiek gėda

Gruodžio 8 dieną kino teatruose visoje Lietuvoje pradėta rodyti (tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinta) Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Po filmo premjeros žiūrovai vis neskubėjo palikti kino salės. Į 1992 m. Lietuvos realijas perkelianti dramatiška ir komiška istorija daugeliui sužadino lygiai tokius pat komiškus ir dramatiškus prisiminimus.

Filmas „Stebuklas“ sulaukė prieštaringų vertinimų

Gruodžio 8 dieną didžiuosius Lietuvos kino ekranus pasiekė tragikomedija „Stebuklas“. Pirmieji žiūrovai, tarp jų kultūros, meno, verslo, ir pramogų pasaulio atstovai, suskubo įvertinti debiutuojančios Eglės Vertelytės kūrinį, nukeliantį į netolimą praeitį – 1992 metus, kai sugriuvus sistemai, kurioje gyventa daug metų, visuomenė buvo priversta prisitaikyti prie nepažįstamos, laukinės realybės.

Originali saldi dovana nustebins visko mačiusius

Artėjant svarbiausioms metų šventėms, norisi prisiminti visus artimus ir brangius žmones, bičiulius, verslo partnerius ir bendraminčius. Ne tik parodyti dėmesį, tačiau ir nustebinti juos galite skaniuoju šokolado pašto atviruku.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – Nacionalinė kultūros ir meno premija

Paaiškėjo 2017 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šešetuke laimingųjų, kurie turės nepakartojamą istorinę galimybę atsiimti premijas Lietuvos valstybei minint atkūrimo šimtmetį – ir dailininkas Gintaras Makarevičius, LNOBT sukūręs scenografiją operoms „Meilės eliksyras“, „Fidelijus“ ir „Penki Merės stebuklai“.

Paskutinė galimybė išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

Kalėdinė veganų mugė viliojo maisto gausa bei paskaitomis (1)

Šeštadienį Vilniuje šurmuliavo veganams bei augaline mityba besidomintiems skirta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Joje dalyvavo per šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio ir viliojo maisto įmantrybėmis.

Labdaros renginyje – meno kūrinių aukcionas ir mados kolekcijos

Savaitgalį didžiausiame Lietuvos kurorte vykęs iškilmingas renginys nušvito kalėdinėmis gerumo spalvomis. Į labdaros vakarą „Svajok baltai“, inicijuotą Palangos „Lions“ moterų bei „Rotary“ klubų, susirinko verslo, meno, pramogų pasaulio asmenybės iš Vakarų Lietuvos regiono.

Haris Poteris ir Spragtukas susitinka Šv. Kotrynos bažnyčioje (1)

Naujam festivalio „Kristupo Kalėdos“ projektui suburta komanda dega noru bei ryžtu Jūsų šventes paversti nuostabia pasaka!