Parduotuvėje vaikus sunku nuginti nuo bulvių traškučių lentynos, tad mamoms tenka kovoti su kaprizais. Tačiau galima traškučių (sveikų!) pasigaminti namie. Ne tik iš bulvių, bet ir kitų Lietuvoje augančių daržovių.
Konsultuoja biomedicinos mokslų daktarė docentė Elvyra Jarienė, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Kulaitienė, doktorantė Paulina Aleknevičienė
Topinambas
Šis iki 2 m užaugantis iš Šiaurės Amerikos kilęs augalas (Helianthus tuberosus L.), paplitęs įvairiuose žemynuose ir Lietuvoje, dar yra vadinamas bulvine saulėgrąža. Geltonais liežuviškais žiedais žydintis gražuolis dažną sodą tik puošia. Bet vis daugiau lietuvių atranda ir gumbų skonį, žalius kremta iki ankstyvo pavasario, nes įvairaus dydžio, rausvi, gelsvi, violetiniai ir balti puikiai peržiemoja net šalčiausią Lietuvos žiemą. Šie augalai dar vadinami piktžolėmis, nes labai lengvai dauginasi: nuimant derlių visų gumbų neįmanoma išrinkti, todėl lik3 dirvoje sėkmingai peržiemoja ir toliau dauginasi.
Topinambą priglausti savo darže tikrai verta, nes yra maistingas: 100 g šviežių gumbų randama 7,4 g baltymų, 15 g sacharozės, 14,5 g maistinių skaidulų ir kitų vertingų medžiagų. Pavyzdžiui, aminorūgščių kiekis prilygsta esančiam greipfrutuose arba kituose citrusiniuose vaisiuose ir obuolių sultyse. Nustatyta, kad topinambų gumbuose yra B grupės vitaminų, vit. C, gausu mikro ir makroelemetų, ypač kalio (100 mg šviežių gumbų jo randama apie 500 mg).
Lietuvoje iš topinambų neįprasta gaminti maistą, jei kas juos ir augina, mielai sugriaužia žalius. Tačiau iš topinambų, kaip ir iš bulvių, kuo puikiausiai galima pasigaminti naujos kartos traškučių ar kitų patiekalų.
Traškučiai
1. Topinambų gumbai yra netaisyklingos formos, labai panašūs į imbiero šaknį, todėl juos būtina gerai nuplauti su šepetėliu po tekančia vandens srove. Žievelės lupti nereikia, nes ji labai plonytė, po ja daugiausia mineralinių medžiagų.
2. Gumbus supjaustyti plonais griežinėliais su daržovių pjaustykle (stengtis pjaustyti kuo ploniau) ir iškart sudėti į iš anksto paruoštą šalto vandens dubenuką. Ilgiau pabuvęs ore, gavęs deguonies, susmulkintas topinambas tampa mažiau patrauklus (pajuoduoja).
3. Baigus pjaustyti norimą kiekį gumbų, griežinėlius išgriebti iš vandens ir suberti ant popierinio ar medvilninio rankšluostuko. Nusausinti.
4. Griežinėlius 5-10 min. pamerkti į parūgštintą vandenuką. Traškučiai išeina labai kvapūs, gražūs ir skanūs, jei pamirkomi svarainių tirpale. Jis gaunamas svarainių griežinėlius užpylus cukrumi ir palaikius, kol ištirps išsiskyrusiose sultyse. Kokiu santykiu sirupą skiesti su vandeniu, galima pasirinkti pagal savo skonį. Svarainių sirupe yra organinių rūgščių ir vit. C, todėl traškučiai džiūdami nejuoduoja. Jei nėra svarainių sirupo, galima pasiruošti saldžiarūgščio sirupo iš citrinų ir cukraus. Rūgštelė teikia traškučiams pikantiško skonio.
5. Griežinėlius vėl nusausinti ir kuo plonesniu sluoksniu suberti ant skardelės taip, kad vienas su kitu nesiliestų. Antraip gali blogai išdžiūti, prarasti gražią formą ir patamsėti. Skardelę pašauti į 30-40°C įkaitintą konvencinę džiovyklėlę ar orkaitę. Griežinėlius kaitinti, kol pasidarys traškūs (pravėrus dureles patikrinti medine mentele). Ploni griežinėliai per valandą turėtų išdžiūti. Jei orkaitė be ventiliacijos, kuri ištraukia garų perteklių, gali užtrukti ilgiau.
Moliūgai
Jau prieš 4 tūkst. metų didysis moliūgas (Cucurbita maxima) Meksikoje ir Peru buvo vartojamas maistui bei gydymui, o paprastasis (Cucurbita pepo), kuris savo maistinėmis savybėmis ne tik nenusileidžia plačiai paplitusioms daržovėms, bet dar ir lenkia - net prieš 10 tūkstančių.
Ši skani ir vertinga daržovė išsiskiria dietinėmis savybėmis (100 g moliūgų minkštimo kaloringumas siekia vos 17-31,6 kcal), turi nemažai biologiškai aktyvių medžiagų, o cukrų sudėtyje yra visos trys jo formos: gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Moliūgo minkštime gausu kalio druskų, kurios palaiko šarminę kraujo reakciją bei mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, o geležies, reikalingos kraujo gamybai, randama daugiau nei kitose populiariose daržovėse. Taip pat ir kitų mineralinių medžiagų: magnio, kalcio, fosforo, vario, kobalto druskų. Moliūguose esti vitaminų B1, B2, C, PP, o pagal karoteno kiekį pirmauja, palyginti su kitomis daržovėmis.
Moliūgų maistinės skaidulos skatina išsiskirti tulžies rūgštis, mažina cholesterolio sankaupą kraujyje, šalina šviną ir kitus šlakus, skatina žarnyno judesius, saugo nuo vidurių užkietėjimo, sukelia sotumo pojūtį, todėl tinka profilaktikai nuo nutukimo.
Moliūgų minkštime aptinkama nedaug baltymų (sėklose daug daugiau), bet juose yra nepakeičiamų aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas susintetinti negali, todėl reikia gauti su maistu.
Traškučiai
Moliūgų traškučių gamyba yra tokia pati, kaip ir iš topinambų gumbų. Tačiau moliūgą būtina nulupti. Minkštimą galima pjaustyti plonais kvadratėliais ar šiaudeliais.
