Giminės lizdas
Psichologė, žurnalo „Psichologija tau“ redaktorė Rūta į būstą prestižiniame sostinės rajone netoli Vingio parko su vyru Renatu, informacinių technologijų specialistu, atsikraustė praėjusiais metais, prieš Kalėdas. Kartu su jais – ir poros augintinės: draugaujančios, bet viena kitą paerzinti mėgstančios baltakailė katytė Musė ir kalbanti papūga Blusa.

Rūtai šis būstas pažįstamas nuo mažumės: jame, sovietiniais laikais močiutės iš mamos pusės pagal paskyrimą gautame iš darbovietės, ilgai gyveno su šeima. „Galima sakyti, kad šioje vietoje užaugau, šiame kieme žaisdavau, po ąžuolą karstydavausi. Tad nesinorėjo buto parduoti svetimiems“, – pasakoja moteris. Kita vertus, ji sako nesijaučianti grįžusi į vaikystės namus: butas iš pagrindų kitoks. Iš esmės pakeistas patalpų išdėstymas, pakeisti langai, radiatoriai, vamzdžiai, elektros instaliacija, suklotos naujos ąžuolinės grindys. Dabar 68 kv. m būste yra bendra virtuvės ir svetainės patalpa (prie jos šliejasi lauko terasa), miegamasis, dar nebaigtas įrengti darbo kambarys, bendra tualeto ir vonios patalpa.
Dviaukščio šešiabučio, kuriame yra poros būstas, privalumas tas, kad jis yra ne prie gatvės, o vidiniame kieme. Kadangi butas yra pirmame aukšte, vakarodami terasoje, šeimininkai jaučiasi tarsi kaime. Juolab kad čia pat vazonuose veši gėlės, prieskoniai, mažavaisiai pomidorai. Didžiausias sovietmečiu statyto namo trūkumas – labai brangus centrinis šildymas: kompensacijas gaunantys kaimynai nesuinteresuoti investuoti į viso pastato remontą, šiltinimą.

„Terasoje įsitaisė dvi blondinės“, – juokiasi Rūta

Žurnalas "Moteris"

Neklausiusi perspėjimų
Šeimininkė pasakoja, kad labai sunku buvo apsispręsti dėl patalpų išdėstymo. Pasiteisino sprendimas miegamąjį ir koridorių atskirti zigzago formos siena: tai leido iš abiejų jos pusių įrengti sienines spintas su stumdomosiomis durimis.
Rūta džiaugiasi, kad nepaisė perspėjimų dėl baltos spalvos nepraktiškumo. Visos būsto sienos, išskyrus vieną svetainės – ši sumūryta iš dekoratyvių senų plytų, yra baltos. „Nors daugelis atkalbinėjo, labai džiaugiuosi išsirinkusi būtent šią spalvą: ji suteikia erdvės pojūtį, be to, yra labai įdomi – nuo skirtingo apšvietimo keičiasi atspalvis, žaismingumo suteikia ir pakabintas ryškus paveikslas“, – aiškina šeimininkė.
Baltas šiuose namuose yra ir vietos meistro pagamintas virtuvės komplektas su baru. Šeimininkė pataria nesibaiminti daugelio esą dėl nepraktiškumo atsisakomo sprendimo virtuvės spintelės dureles daryti atidaromas spustelėjus jų viršų. Diskomforto dėl to šeima kol kas nepatyrė.
Smulkaus sudėjimo Rūta nepaisė ir perspėjimų nedaryti virtuvės spintelių iki lubų – tai esą nepatogu. Pasak šeimininkės, tokios taupo vietą, o pasiekti aukštai sudėtus daiktus nesudėtinga pasilypėjus kėdės aukščio medinėmis kopėtėlėmis. Beje, šios tarnauja ir kitais tikslais – ant jų galima sėdėti, pridėti kvapiųjų žvakių... O valgomąjį stalą, taupant erdvę, šiuose namuose atstoja aukštas baras. „Didelė šeimyna prie jo nesusės, bet toks variantas praktiškas. Prie baro vyksta visi mūsų vakarėliai“, – pasakoja Rūta. Abu sutuoktiniai mėgsta gaminti, o valgių receptus, sumanymus (ir meilės laiškus) kreida užrašo ant nuo baldų likusios matiniais juodais dažais dažytos lentos. Beje, daugumą baldų jauna šeima įsigijo Lenkijoje, į Lietuvą dar tik besirengiančio ateiti švedų koncerno „Ikea“ parduotuvėje, – taip sutaupė ir laiko, ir pinigų. Maždaug 7 tūkstančių litų pakako ne tik sofai, foteliui, staliukui, kitiems baldams, pagalvėlėms, bet ir viso buto karnizams, užuolaidoms, kitiems praktiškiems dalykams įsigyti.
Moteris nesigaili nepaisiusi ir patarimų vonios grindis kloti lygiomis plytelėmis. Jos išsirinktosios – su iškilusiais jūros nuglūdintais akmenėliais. „Patarėjai gąsdino, esą bus nepatogu, vaikštant skaudės kojas, tačiau tai – puikus masažas“, – tikina pašnekovė. Poros nuomotuose butuose buvo tik dušas, tad savo namuose jie norėjo vonios – kad galėtų mirkti klausydamiesi muzikos. Tokį vonios kambarį su lubose įtaisytomis garso kolonėlėmis ir įsirengė.
Kūrybiškas požiūris
Rūtos ir Renato namai išduoda ir jų aistrą keliauti: būstą puošia vėduoklės, statulėlės, kiti iš kelionių parsivežti suvenyrai, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kituose kraštuose darytos nuotraukos. Šeimininkė pasakoja, kad kartais fotografijas ji ne rėmina, o vienoje sostinės dirbtuvėje atspaudžia ant putplasčio – ir kainuoja pigiau, ir atrodo efektingai.
Rūta sako, kad ją žavi paprasti, bet įdomūs sprendimai. Tuo vadovaudamasi ji kuria ir interjerą, tarkim, niekuo neišsiskiriančių sieninių miegamojo lempų gaubtus apvijo natūralaus pluošto virve. Kūrybiškai moteris panaudojo ir iš kelionių parsivežtus suvenyrus: kriauklės šiuose namuose atstoja muilines, gėlių vazonus, kankorėžių pilnas stiklinis indas su kalėdine girlianda – šviestuvą, gėlės čia merkiamos ar auginamos ne tik vazonuose ar vazose, bet ir emaliuotuose kibiruose, įdomesnių formų stiklainiuose. Štai viename jų – įprastai lauko darželiuose auginamos perkūnrožės. „Tiek daug grožio praleidžiame pro savo akis. Kasdienybė ir rutina pavagia iš mūsų pasaulio spalvas. Jas verta susigrąžinti“, – įsitikinusi Rūta.

Nuotraukos - Annos Stanevičienės