Šeimininkė, išsigynusi pastebėjimo, kad jų namai – japoniško stiliaus, pripažįsta, kad Japonija jiems yra labai svarbi šalis, ne šiaip pakeitusi, o tiesiog apvertusi gyvenimą. Fizikas Rimantas, daugiau kaip prieš du dešimtmečius apsigynęs disertaciją, nuvyko į mokslinę stažuotę Japonijoje ir ten praleido beveik šešerius metus. Pirmuosius dvejus gyveno vienas, o dar trejus – su šeima. 1991-aisiais, pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais, kai dar galiojo daugybė suvaržymų, Alinai su tuomet šeštoke Greta ir pirmoku Tadu išvažiuoti pas vyrą pavyko per didelius vargus.
Pašnekovė prisimena, kad tuomet Vilniuje bendrabutyje gyvenusi ir prie to, jog visko stigo, pripratusi šeima Japonijoje patyrė šoką: „Visiškas kosmosas, kitas pasaulis. Čia tiek visko buvo ir yra, kad protu sunku suvokti.“ Tiesa, ne daiktai pakeitė šeimos gyvenimą, nors, pavyzdžiui, iš Japonijos tuomet parsivežta drabužių džiovykle Alina naudojasi iki šiol. Kitokia šalis padėjo įgyti neįkainojamos patirties, įgūdžių. Ten sutuoktiniai išsiugdė punktualumą. Alina prisimena, jog Japonijoje į susitikimus, kad nepavėluotų, niekuomet nevažiuodavo taksi, o tik – metro, nes jis kursuoja sekundžių tikslumu. Kitas neprarandamas kapitalas – japonų kalba. „Japonų šnekamąją kalbą išmokau maždaug per pusmetį, tuomet dirbau sporto centro registratūroje. Nuo įtampos, kad negalėjau visavertiškai bendrauti, jutau fizinį skausmą, o to, ką išmokai per skausmą, neįmanoma pamiršti“, – pasakoja moteris.
Šiemet Naujuosius metus šiame name Vaitkai sutiks aštuntąjį kartą. Sklypą ramioje vietoje,kuris yra vos už pusantro kilometro nuo ankstesnio jų buto, bėgiodamas su šunimi atrado Rimantas. O kai šeima nusprendė statytis namą, internete aptiko skelbimą: nusižiūrėta žemės valda su paklotais pamatais – parduodama! Namas stovi didelio sklypo viduryje, dauboje, tad kaimynų nesimato. Alina sako, kad, gyvendami sostinėje, jie džiaugiasi visais kaimo sodybos privalumais: šalia – pušynas, beržynas, nesigirdi mašinų keliamo triukšmo, o miško žemuogių pirmajam pavasariniam tortui ji prisirenka nuo nuosavo šlaito.
Alina pasakoja, kad būsto erdves stengėsi suplanuoti kuo racionaliau. Tarkim, žinojo, kad miegamasis bus tame pačiame aukšte, kur vyksta šeimos gyvenimas. Šalia miegamojo yra vonios kambarys su į grindis įleista vonia. Dar pirmajame aukšte yra virtuvė, nuo jos stumdomąja pertvara atskirta svetainė su židiniu, darbo kabinetas. Koridoriuje šalia laukujų durų – nedidelė akmenukais išberta meditacijos erdvė su dekoratyviais bambukų stiebais ir akmeniniu japoniško sodo altorėliu. Antrajame aukšte įrengti du vaikų miegamieji (šie su šeimomis jau gyvena atskirai) bei buvusi sūnaus Tado muzikos studija. Dabar šioje – anūkų valdos: pirmoko Dominyko, antrus metus skaičiuojančios Liepos žaidimų kambarys. Nespėsi mirktelėti ir prie jų prisijungs naujas šeimos džiaugsmas – dabar trijų mėnesių Salomėja Aušrinė.
Cokoliniame namo aukšte yra pirtis, poilsio kambarys su langais iki žemės, pagalbinės patalpos.
Alina prisimena, kad, įrenginėdama namus, pervertė daugybę katalogų: akį labiausiai traukė švarūs, išlaikyti, neperkrauti interjerai. „Minimalistinius namus jaukesnius daro natūralios medžiagos, todėl rinkomės medį, popierių, akmenį“, – pasakoja šeimininkė. Virtuvės ir svetainės baldai projektuoti panašaus stiliaus, kad neskaidytų erdvės. Visus baldus iš natūralaus medžio pagamino lietuviai meistrai, o interjerą sukurti padėjo dizainerė Aneta Reviakina. Daug ką namams sumeistravo pats šeimininkas – tarkim, iš perdarytų toršerų, pasitelkus ryžių popierių, atsirado didžiuliai svetainės šviestuvai.
Reikės: 2 kiaušinių trynių, 40 g cukraus, 130 ml riebios grietinėlės, 110 ml pieno, 6 g žaliosios arbatos miltelių.
Kaip gaminti. Cukrų sumaišykite su arbatos milteliais. Trynius sumaišykite su trupučiu pieno, tuomet suberkite cukrų su arbata. Užkaitinkite likusį pieną ir grietinėlę iki virimo, paskui lėtai, po truputį maišydami, supilkite trynių mišinį. Nuimkite indą nuo ugnies, masę perkoškite per sietelį ir supilstykite į karščiui atsparius indelius. Orkaitę įkaitinkite iki 170 °C temperatūros. Sudėkite indelius į skardą, įpilkite karšto vandens tiek, kad apsemtų maždaug trečdalį indelio. Šaukite į orkaitę 35–40 minučių. Stebėkite, kad masės viršus būtų lygus ir šiek tiek minkštas, atvėsęs jis sukietės. Prieš patiekdamos, apibarstykite ruduoju cukrumi: jei turite specialų deginimo aparatėlį – cukrų karamelizuokite. Arba cukrų tiesiog suberkite į metalinį šaukštą ir pakaitinkite ant ugnies, iki ištirps, paskui – užpilkite ant skanėsto.
