Populiariausi straipsniai:
- Grikių – kefyro dieta ir minus 14 kilogramų per 2 savaites
- Moteris, kurią sekė visa Prancūzija
- Koks menas traukia jūsų Zodiako ženklą?
- Tinginių cepelinai

Į nuosavą butą Užupyje Eglė ir Vaidotas iš nuomojamo kambarėlio Šnipiškėse atsikraustė prieš dvidešimt metų. „Neieškojome dieną naktį – išsirinkome apžiūrėję gal kokius tris butus. Buvome jauni, permainų nebijojome“, – prisimena dailininkė.

Pinigais nelijo, bet palankiai sutapo aplinkybės: Vaidotas pradėjo dirbti vienoje pirmųjų reklamos agentūrų, Eglė Suomijoje, Vokietijoje laimėjo prizų, šiek tiek paskolino draugai. Padėjo ir tvirto būdo grafikės močiutė: būdama aštuoniasdešimties, ji kelis kartus skrido pas gimines į Ameriką ir parvežė dolerių. Dabartinis Eglės ir Vaidoto butas pirktas iš dviejų šeimininkų per du kartus (antroji dalis – po metų).

Rado įmūrytus šaukštelius

Šeimos būstas yra sename keliabučiame name netoli Vilnelės. Eglė negali tiksliai pasakyti, kiek pastatui metų, tačiau 1864-aisiais darytoje nuotraukoje jis jau stovi. Tas ir dabartinis iš išorės mažai kuo skiriasi, o štai apie vidų to nepasakysi: šeimininkams, tarkim, nepavyko išsaugoti sutrešusių balkių. Beje, per remontą dabartinės vonios sienoje naujakuriai rado įmūrytus du žalvarinius sidabruotus šaukštelius, šie dabar – ne suvenyrai: naudojami arbatai maišyti.

Šeimai priklausantis butas yra su mansarda, visas jo plotas – apie 180 m². „Iš pradžių gyvenome viename aukšte, o prieš dvylika metų, kai gimė jaunėlis Vincentas, įsikėlėme į palėpę ir atšventėme krikštynas“, – pasakoja pašnekovė.

Tėvai ir vaikai

Šeimos nariai yra pasidaliję erdves: pirmasis aukštas priklauso vaikams, antrasis –tėvams, čia jie ir dirba. Eglė didelio formato darbus kuria pasitiesusi ant grindų. Pirmajame aukšte yra du vaikų kambariai: vyriausiasis – mokyklą baigiantis Augustas – turi atskirą, o jaunesnieji – „čiurlioniukai“ Emilė ir Vincentas – dalijasi vienu, spinta atitvertu. Pirmajame aukšte yra ir didžioji šeimos virtuvė, vonios kambarys, tualetas.

Bendroje mansardos erdvėje – nedidelė virtuvė, tėvų miegamasis, poilsio vieta ir atskira vonios patalpa su dviejų sėdimųjų vietų pirtimi. Iš palėpės galima išeiti į terasą ant stogo. Ji nedidelė, bet šiltuoju metų laiku suvalgyti čia pat išsikeptų kepsnių telpa visi penki. Vasaras namiškiai leidžia ir ramiame žaliame kieme, kur auga obelys ir šermukšniai. Čia už pavadėlio išveda pavedžioti ir meilų, gero būdo augintinį – katiną Moliūgėlį.

Už ryškias spalvas

Grafikė pasakoja, kad, įrenginėdami namus, jie su vyru buvo pasidaliję darbais: Vaidotas planavo erdves, o Eglė rūpinosi grožiu, spalvomis, fengšui. Šiuose namuose nėra ramių, tarkim, rudų ar gelsvų, spalvų. „Esu drąsi, eksperimentatorė, todėl nebijau raudonos sienos, geltonų ir juodų tapetų, lazurito spalvos plytelių“, – vardija modernius grafikos darbus kurianti menininkė.

Vieni iš nedaugelio naujų baldų šiuose namuose yra didžiosios virtuvės. Jie – su mediniu stalviršiumi ir nerūdijančio plieno durelėmis. Sveikos mitybos prisilaikanti Eglė pripažįsta, kad virti didelei šeimai tenka daug, todėl virtuvės norėjusi praktiškos, patogiai valomos. Santykinai naujas yra mansardoje stovintis minkštasis prekių ženklo „Ikea“ komplektas – jis perpirktas iš žmonių ir aptrauktas nauju ryškiu audiniu.

Giminės istorija

„Labai mėgstu savo ir vyro giminės relikvijas. Jos ne visos gražios, bet tikros“, – pabrėžia dailininkė. Tokia yra iš prosenelių paveldėta vaikiška lovelė, Panevėžio rajone, Šatrėnuose, gyvenusių senelių spinta, iš Vaidoto giminės gautas moglius – įtaisas su volais skalbiniams džiovinti bei lyginti. Jis nėra tik palėpės puošmena – per balius ant jo sudedami desertai. Savo vietą pastogėje rado ir medinis vežimas.

Anksčiau į šį Eglė, kaip ir vyro močiutė, sustatydavo gėlių vazonus, o dabar deda didelius savo darbus. Mediniai mansardos karnizai anksčiau kabojo Vaidoto tėvų namuose. Ne paveldėtas, o antikvariate pirktas baldas yra virtuvės spintelė. Ją namiškiai vadina baubliu, nes padaryta iš išskobto medžio kamieno. Vos prieš kelerius metus šiuose namuose atsiradusio televizoriaus staliuko funkciją atlieka tėvų draugų atiduota sena, bet veikianti siuvimo mašina „Singer“. Iš kitos senos „Singer“ jau likęs tik stalelis. Mansardoje stovi ir Augusto pirmojo gimtadienio dovana – supamasis medinis arkliukas su tikru odiniu balnu. „Jis daug kartų remontuotas, nes vaikai ne tik suposi, bet ir po visus kambarius jodinėjo“, – sako grafikė.

Gamtos ir miesto skulptūros

O štai senas medinis lagaminas, kuriame sudėti kompaktiniai diskai, – Eglės mokinių dovana. Grafikė yra Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytoja, taip pat dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Menininkės namus puošia ir iš įvairių šalių parsivežtos džiovintos sėklos, vaisiai, ankštys, kankorėžiai. Visa tai praverčia ir per pamokas. „Labai mėgstu augalus, štai pažiūrėkit, jie – kaip skulptūros, tik ne žmogaus, o Dievo sukurtos“, – aiškina grafikė.

Mansardoje, ant vienos lentynos, tarp kitų širdžiai mielų daiktų, stovi ir Eglės gautas Vilniaus miesto apdovanojimas – Šv. Kristoforo statulėlė už atgaivintą Literatų gatvę. Šis grafikės kuruotas projektas kainavo daug jėgų ir laiko, užtat nedidelė senamiesčio gatvelė dabar – išskirtinė, jos sienas puošia Lietuvos (ir ne tik) rašytojams skirti meniniai inkliuzai.