Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- 4 vaikus turinti gydytojų šeima: vieną vaiką auginti sunkiau
- Šokėja R. Židonytė: jei galėčiau atsukti laiką atgal...
- Šeimos relikvijos - turtas ar grėsmė jūsų laimei?
- E.Rainys: baisiausias dalykas - priderintas jaunikis
- Orkaitėje kepti bulvių švilpikai

Šiuose originaliuose namuose gimsta dailininkės autorinės lėlės, grojantys žaislai, siuvinėti papuošalai, paveikslai, papjė mašė dėžutės, keraminiai dirbiniai.

Gyvenimo dekoracijos

Lėlininkė gyvena Biržų centre, sename standartiniame daugiabutyje, dviejų kambarių bute, kuriame pati užaugo. O štai viduje – nieko standartinio. Interjeras toks įdomus, kad sunku patikėti šeimininkės žodžiais, jog kapitalinio remonto būstas nematęs nuo sovietinių laikų.

Namus Vita gražina pagal savo skonį ir fantaziją, jai nereikia prie ko nors taikytis: moteris yra išsituokusi, suaugusi vienturtė dukra Viktorija savo gyvenimą kuria Vilniuje. Menininkė sutinka, kad jos namai – teatrališki, mat kuria juos tarsi spektaklio scenografiją. „Namų nedekoruoju – kuriu iliuziją, ja pati tikiu, nes kūryba neatsiejama nuo tikėjimo“, – teigia moteris.

Vitos butas apstatytas ne naujais, o su išmone perdarytais baldais. Vargu ar suprastumėt, kad miegamojo spinta – neišvaizdaus niūrių spalvų sovietinio komplekto dalis. Baldą šeimininkė perdažė ir dekoravo šiaudiniais padėkliukais. Prašmatniai atrodantis svetainės bufetas – taip pat patobulinta seniena. Jį puošiančios mergaičių figūrėlės tik iš pirmo žvilgsnio atrodo medinės – iš tikrųjų šias šeimininkė pati nulipdė iš molio ir priklijavo ant medinių durelių.

Margos apvalios virtuvės spintelių rankenėlės – dažyti metaliniai dangteliai. Beje, nedidukė virtuvė yra ir menininkės dirbtuvė, tad spintelėse daugiausia – ne puodų, o dažų skardinių. Ketinį virtuvės radiatorių Vita nudažė dryžiais, o seną koridoriaus linoleumą išpiešė gėlėmis. Prie svetainės durų moteris sukūrė freską, kompoziciją papildo ant durų ir sienos kabančios vintažinės suknelės. Beje, šios – ne tik interjero puošmena, bet ir naudojamos pagal paskirtį. Rudu dermatinu aptrauktos durys į laiptinę šeimininkei yra tarsi užrašinė – ant jų Vita kreida surašo būsimus darbus.

Įkvepia vaikystė

Įvairių daiktų namams dekoruoti, žaliavų lėlėms kurti Vita randa dėvėtų drabužių parduotuvėse. „Mėgstu užsukti į skudurynus – jaučiuosi pabuvusi Europoje“, – juokiasi menininkė. Štai ant bufeto sustatytos kompozicijos centre esančio seno lagamino vidų šeimininkė išklijavusi dėvėtų drabužių parduotuvėje rastu originaliu audiniu. Ant vienos virtuvės sienos kabanti instaliacija, skirta garsiajai dizainerei Coco Chanel, sukurta iš tose pačiose parduotuvėse aptiktų juodų ir baltų daiktų. Vita kūrinį sudėliojusi iš stilingos rankinės, akinių nuo saulės, skrybėlaitės, kitų kelis litus kainavusių lobių.

Menininkė pasakoja, kad įkvėpimo semiasi iš vaikystės. Vita prisimena ne skurdžią buitį, o šviesius dalykus. „Man vaikystė kvepia senove ir daugybe įdomių niekučių, rastų mamytės ir tetos Emilijos namuose“, – sako moteris.

Pašnekovę šildo prisiminimai, kaip, būdama vaikas, su draugais dūkdavo apie biržiečių smaluojamas valtis. Šį daiktą tada turėjo bemaž kiekviena šeima, mat Biržuose gyvavo tradicija valtimi plaukioti po Širvėnos ežerą. Vitai į atmintį įstrigo ir giminaičių namuose stovėjusi tamsiai ruda koklių krosnis: ji mergaitei atrodė kaip didelis šokoladas. Dar Vita prisimena, kaip jau spalį mama pradėdavo siūti naujamečio karnavalo kostiumą. Kartą ji buvo undinė – su ilga uodega, susiūta iš atskirų žvynų.

Menininkės prisiminimai iš vėlesnių laikų šiek tiek paaiškina dabartinio jos kelio ištakas. „Nemėgau ir nemokėjau matematikos. O kad mokytoja nepaliktų po pamokų, derėdavausi su Dievuliu, žadėdavau, jog jei neliksiu po pamokų, nupiešiu jam dryžuotą švarkelį, marškinėlius, batus“, – pasakoja lėlių meistrė.

Svajojo pakeisti Biržus

Profesiją Vita įgijo tuometėje Kauno 52-ojoje profesinėje mokykloje. Norėjo studijuoti keramiką, bet nebuvo priimta, tad įgijo meninio medžio drožėjo-inkrustuotojo specialybę. Grįžusi į gimtąjį miestą, ji įvairiose organizacijose dirbo dailininke. „ Vilniuje tada vyko vitrinų dekoravimo konkursai. Ir aš svajojau pakeisti Biržus – kūriau iki tol nematytas vitrinas“, – prisimena moteris.

Dabar Vita yra pripažinta autorinių lėlių kūrėja, jos darbai eksponuoti įvairiose Lietuvos galerijose, Maskvoje, Japonijoje, jų yra įsigiję Italijos, Kanados ir kitų šalių kolekcininkai. O viskas prasidėjo prieš du dešimtmečius. 

„Keitėsi laikai, jau laisvėjome. Draugai pasiūlė sudalyvauti Kaziuko mugėje. Tada kūriau lininius angeliukus – juos pirkdavo užsieniečiai“, – pasakoja lėlių meistrė. Ilgainiui menininkė atrado, kaip kurti savitas skulptūrines lėles. Jas Vita gamina iš lipale sudrėkintų popieriaus juostelių, apsuka lininiais ar drobiniais siūlais. „Man labai įdomi tekstilė – ripsas, žakardas, gelumbė“, – pripažįsta kūrėja.

Galvoti lėlių personažų Vitai nereikia, jie – iš gyvenimo. Tą dieną, kai viešėjome Biržuose, vaikščiodamos su menininke po miestą sutikome bent du kandidatus: kaklą blizgančiu šalikėliu koketiškai apsivyniojusią žavią močiutę ir senu motociklu su priekaba riedantį dėdulį su odiniu tarpukario lakūno šalmu. Vienas naujesnių Vitos sumanymų – lėlės su grojančiu mechanizmu. Pati autorė vis dėlto labiausiai vertina tylą. „Man labai gera tylėti. Užsidegu žvakę, prisimenu vaikystę, kuriu savo lėles ir tyliu, tyliu“, – sako menininkė.

Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!