Šių dienų skaitomiausi:
- Kokie Zodiako ženklai džiaugsis itin sėkmingais 2015 metais?
- Kaip pasirinkti ir nešioti akmenis, kad jie neštų sėkmę
- Reikia pripažinti – vyrai mūsų šeimos moterų bijo
- Kalėdiniai filmai, kurie patiks ir vyrams
- Karamelinis šokoladinis kavos tortas

Jauna šeima kuriasi atgautame name, kurį prieš pat okupaciją pasistatė Gustės prosenelis – profesorius, Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius Vincas Vilkaitis. Deja, apsigyventi jame nespėjo: 1941-aisiais tarpukario inteligentų šeima ištremta iš Lietuvos.

Gustės prosenelis Vincas Vilkaitis studijavo Peterburge ir Berlyne, buvo žinomas biologas, fitopatologijos – augalų ligų mokslo – pradininkas Lietuvoje, Dotnuvos augalų apsaugos stoties įkūrėjas ir vadovas. Iš šio miestelio tris vaikus auginusi šeima ir ketino persikelti į naują erdvų namą Kaune, bet likimas jai lėmė daug tolimesnę kelionę – į tremtį Jakutijoje. Iš ten nei Vincas Vilkaitis, nei jo žmona negrįžo.

Jei kiltų gaisras, iš daiktų Gustė pirmiausia gelbėtų fotografijų albumus.Gustė Pocevičienė

Daugiau nei būstas

Dviejų aukštų namas Žaliakalnyje nėra paveldo objektas, jis – modernios tarpukario architektūros pavyzdys: estetiškas, su apgalvotai suplanuotomis erdvėmis, dideliais langais, didesnėmis nei standartinės durimis. Gustės šeimai priklauso pirmasis namo aukštas. Jį iš Šiaulių kilusi ir Kaune po studijų pasilikusi pora apsisprendė nupirkti iš kitų paveldėtojų, tam teko parduoti Daliaus turėtą butą ir imti banko paskolą. „Tuo metu Kaune iš giminaičių gyvenome tik mes, todėl nusprendėme atidirbti už prosenelius. Mums šis namas labai svarbus“, – sako Gustė. Antrasis pastato aukštas priklauso kitiems giminaičiams, jie nuosavybę paveldėjo iš Gustės močiutės brolio.

Į prosenelio statytą namą sutuoktiniai atsikėlė prieš šešerius metus, tada jų pirmagimiui Jonui buvo vieni, dabar jis – pirmokas. Nenustygsta ir metukų netrukus sulauksianti dukra Aušrinė. „Namo vieta yra tiesiog ideali, iš čia – viskas arti. Su vežimėliu galiu pėsčiomis nueiti į miesto centrą ar po Ąžuolyno parką pasivaikščioti“, – džiaugiasi moteris.

Kad būtų jauku ir patogu

Iš tikrųjų pirmame namo aukšte yra du butai: mažesnį pora kol kas nuomoja, o didesniame gyvena. Juos ateityje, kai paaugs vaikai, planuoja sujungti. Tas, kuriame šeima įsikūrusi, yra maždaug šimto kvadratinių metrų. Čia yra virtuvė, svetainė, miegamasis, sūnaus Jono kambarys, keli sandėliukai, drabužinė, vonios patalpa. Ši įrengta kitoje vietoje, nei numatyta projektuojant namą. Be to, yra neįprasta – joje dvejos viena priešais kitą esančios durys, kitaip sakant, į vonią galima patekti ir iš koridoriaus, ir iš sūnaus kambario. Būsto patalpų išdėstymas – anfiladinis, tad vaikai gali dūkti bėgiodami ratu iš vieno kambario į kitą.

Anksčiau visuose namo kambariuose buvo koklių krosnys. Išlikusios yra tik antrame aukšte. Sutuoktiniai savo svetainėje vietoj tokios įsirengė židinį. Toje pat svetainėje, nuardę grindų dangą, naujakuriai rado gerai išsilaikiusį – tarsi specialiai užkonservuotą – seną parketą. 

Kalbant apie interjerą, svarbiausia, moters manymu, yra tai, kad namie būtų jauku ir patogu visiems šeimos nariams. Gustę, pagal išsilavinimą menotyrininkę, domina įdomaus dizaino baldai, namų apyvokos daiktai, meno kūriniai. „Mano silpnybė – šviestuvai ir pagalvėlės. Kai kurios moterys perka batus, o aš – šviestuvus. Šiame name dar nebuvo nė vieno baldo, o lempos jau kabėjo“, – su šypsena sako šeimininkė.

Vaikų džiaugsmai

Įrenginėdama sūnaus Jono kambarį, Gustė kliovėsi nemenka patirtimi, mat iki tol labai domėjosi vaikų kambario interjeru, rašė tinklaraštį (dabar tam stinga laiko). Beje, jauna mama ne tik augina vaikus, bet ir dirba: Kaune veikia jos įkurta žaislų ir kitų vaikiškų prekių parduotuvė, dar viena duris netrukus atvers ir Vilniuje „Tai – labai smagus užsiėmimas. Kiekvienąkart gavusi prekes jaučiuosi kaip per Kalėdas“, – džiaugiasi pašnekovė.

Žavi Gustės sprendimas ant Jono kambaryje esančių metalinės spintelės stalčiukų pritvirtinti etiketes su užrašu, kas kokiame stalčiuje laikoma. Psichologai tvirtina, kad vaikai, tiksliai žinodami, kur ką dėti, greičiau įpranta prie tvarkos. Savo lovą Jonas pats nudažė – tiesa, procesas truko bemaž metus – juodais dažais. Ant šio baldo berniukas gali kreidelėmis užsirašyti jam svarbius dalykus. Sūnaus kambarį puošia veltinio paveikslas, sukurtas tada, kai Jono dar nebuvo. Paveikslo eskizą nupiešė Gustė, o nuvėlė jos bičiulė Kristina Čižiūtė. Čia stovinti poparto skulptūra – taip pat vyresnė už kambario šeimininką. Vadinamąjį gatvės žaislą išpiešė amerikiečių menininkas Gary Basemanas.

Žavūs skirtumai

Gustė pasakoja, kad įrenginėdama svetainę norėjo įvairių audinių, spalvų, raštų. Todėl viena šalia kitos stovinčios dvi senos sofos tyčia pertrauktos skirtingais audiniais. „Meistrai stebėjosi, kodėl vieną sofa turi aptraukti ne vienodu, o kelių spalvų aksomu“, – prisimena šeimininkė. Moteris sako, kad svetainė namiškiams patinka ir dėl vaizdo pro langus. Žvelgiant pro vieną, kyla jausmas, kad esi tarsi pajūryje, žvelgiant pro kitą, – tarsi būtum Paryžiuje.

Miegamajame šeimininkus labiausiai džiugina interjeo tinklalapiuose nusižiūrėta visą sieną užimanti ir langus įrėminanti spinta su daugybe stalčiukų, atviromis lentynomis ir net sėdimąja dalimi. Šį baldą meistrai gamino beveik metus.

Nedidelė virtuvė dar laukia pertvarkos. Čia kol kas stovi ankstesnių gyventojų palikti baldai, naujakuriai atsivežė tik savo indus. Gustė prisipažįsta, kad gaminti ne itin mėgsta – jai daug svarbiau maistą patiekti dailiai: stiklo, porceliano induose.

Man labai svarbu, kad tai – prosenelių, mano močiutės tėvų, namas. Tik gaila, kad jie nesulaukė, kol čia įsikraustysime.Gustė Pocevičienė

Erdviame buto koridoriuje moteris yra įrengusi nedidelę giminės fotografijų galeriją – tai seni ir nauji prosenelių, kitų artimųjų portretai, jųdviejų su Daliumi vestuvių, vaikų nuotraukos. Pašnekovė sako, kad jei kiltų gaisras, iš daiktų pirmiausia gelbėtų fotografijų albumus, nes juose – jautriausi šeimos istorijos momentai: Aušrinės laukimas, septintasis Jono gimtadienis su mėgstamu herojumi Kempiniuku. Šią šventę mama su sūnumi planavo beveik metus. „Tai buvo labai geras laikas – galėjome pabūti drauge, planuoti ir aptarti sūnui svarbius dalykus“, – sako Gustė.