Garsių dailininkų poros būstui – daugiau nei 100 metų

Žinomi dailininkai sutuoktiniai Laisvydė Šalčiūtė ir Kęstutis Grigaliūnas net nesvarstė, kad jų būsto sienos galėtų būti nudažytos ne baltai. Tokio fono prašosi didelio formato ir dažnai ryškūs jųdviejų meno kūriniai. Inžinierių šeimoje užaugusi Laisvydė namų be paveikslų neįsivaizduoja.

Butas Vilniaus senamiestyje, netoli Aušros vartų ir Halės turgaus, naujus šeimininkus įgijo prieš penkerius metus. Iki tol menininkai gyveno nedideliame bute Antakalnyje. Galimybė įsigyti didesnį būstą ir mielesnėje vietoje atsirado, kai Kęstučiui Grigaliūnui buvo paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Lipdosi pats

Namo pastatymo metai – 1900-ieji – įrašyti jo fasade. Menininkų būstas aukštomis lubomis yra trečiame didelio pastato aukšte. Įėjimas į laiptinę yra iš gana judrios gatvės, bet kūrėjų namuose triukšmo negirdėti, nes visi jų langai yra į vidinį kiemą pietų pusėje.

Ant sofos atkaltės gulinačias pagalvėles Laisvydė siuvinėjo seniai. „Kai dar maniau, kad ateityje turėsiu marias laiko.“
Ant sofos atkaltės gulinačias pagalvėles Laisvydė siuvinėjo seniai. „Kai dar maniau, kad ateityje turėsiu marias laiko.“
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Įsigiję šį butą, Laisvydė ir Kęstutis didelio remonto daryti negalėjo, nes neturėjo laiko – iš parduoto senojo privalėjo išsikraustyti per mėnesį. Tespėjo perdažyti sienas, suremontuoti ir naujomis plytelėmis išklijuoti vonią. „Kai pirkome, sienos buvo žalios, mėlynos ir kitokių spalvų“, – prisimena moteris. Ir priduria: „Esame ne dizaineriai, o vaizduojamojo meno atstovai, interjero specialiai nekūrėme, jis lipdosi po truputį.“

Dailininkų butas yra 79 m² dydžio, jame yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, du atskiri kambariai, taip pat atskiri vonia ir tualetas. Laisvydė sako, kad jei butą rekonstruotų dabar, vidines gipskartonio sienas keistų į mūrines. „Prasta garso izoliacija – jei kuris nors svetainėje žiūri televizorių, kitame kambaryje, dirbant prie kompiuterio, sunku susikaupti“, – aiškina pašnekovė. Produktyvi dailininkė daugiausia laiko praleidžia nuomojamoje dirbtuvėje, bet pastaruoju metu daug dirbo ir namie, mat rašė daktaro disertaciją. Mokslo darbą „(Melo)dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“ ji ginsis balandį.

Esame ne dizaineriai, o vaizduojamojo meno atstovai, interjero specialiai nekūrėme, jis lipdosi po truputį.

Darbo kambarius sutuoktiniai yra pasidaliję. „Aš dirbu viename, jis – kitame. Dar esame apsikrovę knygomis, tad mūsų namuose – jovalas. Buitis savotiškai lipa mums ant galvų, nes nė vienas nemėgstame tvarkytis. Kartais tenka – kai laukiame svečių“, – sako menininkė.

Laisvydės darbo kambaryje patiestas kilimas – iš Irano
Laisvydės darbo kambaryje patiestas kilimas – iš Irano
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Baldų kelionė

L. Šalčiūtė apgailestauja, kad butas yra be balkono, šeima neturi ir rūsio. Skalbinius tenka džiauti svetainėje, o metalinėje krosnelėje kūrenamos malkos laikomos specialiai šiuo tikslu nupirktoje senoje medinėje skrynioje. Nedidelius uogienės stiklainiukus moteris laiko šalčiausioje buto vietoje – galiniame kambaryje, ant knygų lentynos.

Menininkė prisipažįsta, kad slyvų, persikų su imbieru ir kitokiais pagardais uogienes virė pirmąkart, o tuo ją užkrėtė savo virtų gėrybių dovanojusi rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Beje, ir pati Laisvydė yra parašiusi bei iliustravusi vaikiškų knygelių.

Kūrinio idėjai reikalingų nuotakos suknelių, net ir Kęstučio dydžio, menininkė rado antrų rankų parduotuvėje
Kūrinio idėjai reikalingų nuotakos suknelių, net ir Kęstučio dydžio, menininkė rado antrų rankų parduotuvėje
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Ankstesni šeimininkai dailininkams paliko visus baldus, daugelį jų pora išdalijo, įmontuotas sienines spintas paliko. „Baldų atsivežėme iš Antakalnio, įsigijome senovinį stalą, antikvariate prie turgaus nupirkau seną sekreterą. Mūsų name kurį laiką taip pat veikė antikvariatas, iš jo parsinešėme seną komodą. Ir tada jau nebeliko vietos“, – sako pašnekovė.

Mėlynoje lentynoje išdėliotas kriaukles Kęstutis surinko Mauricijuje, – čia jis dalyvavo tarptautiniame plenere
Mėlynoje lentynoje išdėliotas kriaukles Kęstutis surinko Mauricijuje, – čia jis dalyvavo tarptautiniame plenere
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Piešimo ir gaminimo panašumai

Dailininkė sako, kad, kol augo dukra Barbora (dabar ji su vyru ir trejų metų sūnumi Jonu gyvena atskirai), valgis jų namuose buvo ruošiamas nuolat. „Dabar, kai gyvename dviese, gaminame nereguliariai, bet ir pusfabrikačiais nesimaitiname. Štai Kęstutis mėgsta virti sriubą“, – pasakoja moteris. Jos manymu, ir paveikslų piešimas, ir valgio gaminimas turi daug bendra. Tai – kūrybiniai procesai. „Aš išsikraunu piešdama, tad kulinarijai įkvėpimo dažnai nelieka, bet valgyti man labai patinka, todėl tenka gaminti. Dažniausiai ruošiu tai, ką išmokau iš močiutės“, – sako pašnekovė.

Laisvydės manymu, ir paveikslų piešimas, ir valgio gaminimas turi daug bendra. Tai – kūrybiniai procesai
Laisvydės manymu, ir paveikslų piešimas, ir valgio gaminimas turi daug bendra. Tai – kūrybiniai procesai
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Abi L. Šalčiūtės močiutės buvo miestietės, vaikystėje ji lankydavosi pas abi Kaune. Viena, Marta, buvo siuvėja, kita, Konstancija, – baigusi ūkininkaičių mokyklą. Laisvydė prisimena, kad močiutės gamino labai gardžiai, bet skirtingai. Iš vienos jų buvo išmokusi kepti smetoniškus eklerus, bet kraustydamasi pametė receptą. „O mano galvoje tokie dalykai nesilaiko“, – apgailestauja menininkė.

Persivežėme baldus iš Antakalnio, įsigijome senovinį stalą, antikvariatuose nusipirkau seną sekreterą, seną komodą. Ir nebeliko vietos.

Apie ironiją ir humorą

Laisvydė neįsivaizduoja namų be paveikslų ir knygų. „Buto tuščiomis sienomis net negalėčiau įsivaizduoti, niekada tokiame negyvenau“, – sako ji.

Moteris pasakoja, kad vaikystėje dažnai viešėdavo pas tėčio tėvus Martą ir Feliksą, šie buvo siuvėjai, tačiau diedukas labai domėjosi menu, jų svetainėje stovėjo didžiulė knygų spinta, pilna meno albumų. „Užaugau su menu. Sėdėdavau ir vartydavau albumus. Tėvų namuose taip pat kabojo nemažai paveikslų. Močiutė mane, dar mažą, vesdavo į M. K. Čiurlionio, Vitražo muziejus. Mano ryškiausi vaikystės prisiminimai ir yra muziejai, albumai, madų žurnalai“, – prisimena pašnekovė.

Šį art deco stiliaus šviestuvą Laisvydės močiutė per karą turguje gavo mainais už lašinius
Šį art deco stiliaus šviestuvą Laisvydės močiutė per karą turguje gavo mainais už lašinius
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Dailininkė sako, kad jiedu su vyru paveikslų specialiai savo namams nekūrė, šie atkeliavo iš parodų, meno projektų. „Ką kabinti ant sienų, rinkomės intuityviai, jautėme, kad tiks“, – pasakoja kūrėja. Anot Laisvydės, paveikslus, kitus meno kūrinius namie galbūt reikėtų keisti dažniau, bet jiedu su vyru pasinėrę į darbus, tad tam paprasčiausiai neprisiruošia.

Svetainėje į akis krenta K. Grigaliūno sukurta skulptūra, kurioje Jurgis Mačiūnas vaizduojamas kaip judėjimo „Fluxus“ popiežius. Šalia – jau L. Šalčiūtės išdrožtas medinis peizažas su kiparisais. Jis gimė po dailininkės ginčo su draugu skulptoriumi, kuris tvirtino, kad peizažas negali būti skulptūra. Laisvydei teko įrodyti, kad gali.

Buto tuščiomis sienomis net negalėčiau įsivaizduoti, niekada tokiame negyvenau. Ką kabinti ant sienų, rinkomės intuityviai.

Menininkė pripažįsta, kad jos kūrybai nestinga maištingumo ir chuliganizmo. Ironija moteriai labai svarbi ir gyvenime. „Nesu pobūvių siela, įdomių pašnekesių varinėtoja, bet humoras ir ironija man svarbūs. Jie, aišku, labiau matyti kūryboje. Manau, apie skausmingus dalykus reikia kalbėti humoristiškai, antraip viskas taps beviltiška“, – aiškina ji. Beje, vienas iš dailininkės įkvėpimo šaltinių yra kičas.

Kęstučio Grigaliūno kūryba ir paveldėta kojinė mašina „Singer“ – ši vis dar gerai veikia
Kęstučio Grigaliūno kūryba ir paveldėta kojinė mašina „Singer“ – ši vis dar gerai veikia
MOTERIS / Anna Stanevičienė

„Manau, blogas skonis peni gerą skonį. Mėgstu žaisti tais dalykais ir iš to blogo skonio padaryti gerą. Bent jau įsivaizduoju, kad sukuriu gerą skonį. Tad kičas mane labai traukia kaip kūrybinė medžiaga“, – sako dailininkė.

Prisiminimų svarba

Į hipotetinį klausimą, ką pirmiausia čiuptų, jei tektų bėgti iš namų, L. Šalčiūtė atsako, kad veikiausiai griebtų ką visi normalūs žmonės – pasą, pinigus. Iš tikrųjų dar neštų savo katiną Praną. O kalbant abstrakčiau, – prisiminimus.

Gyva interjero detalė – numylėtinis katinas Pranas
Gyva interjero detalė – numylėtinis katinas Pranas
MOTERIS / Anna Stanevičienė

„Tarkim, man labai svarbūs nuotraukų albumai – tai, ko negalėčiau atgaminti“, – sako moteris. Prisiminimų Laisvydei kelia ir iš senelių paveldėta siuvimo mašina „Singer“, iš močiutės Konstancijos namuose augusio alavijo ūglio išaugęs didžiulis jos alavijas, tetos Zosės nerta staltiesė. Dailininkė yra įrėminusi vilnones pirštines, kurias dovanų numezgė būsimam vyrui.

Humoras ir ironija labiau matyti mano kūryboje. Apie skausmingus dalykus reikia kalbėti su humoru, antraip viskas taptų beviltiška.

„Tos pirštinės, matyt, kaip ir mano meilė, išėjo tokios didelės, kad Kęstutis jų niekada nemūvėjo“, – juokiasi moteris. Šeimininkai įrėmino ir telegramą, vestuvių proga atsiųstą mylimo dėstytojo Rimtauto Gibavičiaus. Paveikslu tapo ir įrėminti pirmieji dukros batukai. „Pirmasis Barboros žodis buvo „batai“. O pirmus savo batukus ji iš karto prakando“, – su šypsena prisimena Laisvydė.

„Mano menas gimsta iš to, ką raižau, tapau, drožiu, siuvinėju“, – vardija Laisvydė
„Mano menas gimsta iš to, ką raižau, tapau, drožiu, siuvinėju“, – vardija Laisvydė
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Laisvydės pasirinkimas

Filmas. „Ingmaro Bergmano „Fani ir Aleksandras“.“
Muzika. „Kregždžių krykštavimas saulėtą rytmetį. Žvirblių čirškėjimas saulėtą vasaros popietę.“
Meno kūrinys. „Šiuo metu – Mariaus Povilo Elijaus Martinenko tekstai.“
Knyga. „Lawrence‘o Durrello „Aleksandrijos kvartetas“.“
Kelionė. „Tikiuosi, dar bus.“
Žmogus. „Dukra Barbora, močiutė Marta, vyras Kęstutis. Kaip galėčiau pasirinkti vieną?“
Malonumas. „Daug. Tarp jų – grybauti ir skaityti.“
Pavyzdys. „Šiuo metu dairausi tokio pavyzdžio.“
Taisyklė. „Šis žodis verčia suklusti ir maištauti. Laikausi tam tikrų vidinių taisyklių, bet jei jas įvardyčiau, kiltų noras nebesilaikyti.“
Darbas. „Kūryba.“
Tikslas. „Išbūti.“
Meilė. „Šeimai, gamtai, knygoms, pasaulio įvairovei.“
Nuodėmė. „Aišku, turiu, o kas be nuodėmės? Negaliu prisipažinti. Tai – asmeniška.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis