A. M. Pavilionienė: esu pakanti seksualinėms mažumoms, nes negaliu susitaikyti su žmonių bukumu ir idiotizmu

Iš žurnalo archyvo.
Dešimt klausimų 2009-ųjų Metų Moteriai Aušrinei Marijai Pavilionienei.

Taip pat skaitykite:
- Fotografas neslepia: draugę dažnai net ir naktį vilioja į fotostudiją
- Holivudo gražuolės didelėmis pėdomis
- Žvaigždės demonstruoja įvairius maudymosi kostiumėlių modelius. FOTO

2009-aisiais „Sidabrinė lelija“ pražydo habilituotos mokslų daktarės profesorės Marijos Aušrinės Pavilionienės (69 m.) rankose. Šiandien paklausta, kas labiausiai įsiminė iš apdovanojimų vakaro, profesorė kiek nustebina: „Svetimumo jausmas, nes tarp žmonių dažnai jaučiuosi svetima. Gera man būna tik su savimi arba su labai artimais žmonėmis.“

1. Kaip šiandien gyvena viena narsiausių Lietuvos moterų, apdovanota už aktyvią veiklą ginant žmogaus teises? Kas džiugina Jūsų širdį?

Džiaugiuosi savo sūnumis ir vaikaičiais. Dėl praeities savęs neplaku. Žvelgiu į priekį, tik į priekį – net suvokdama senatvės tragizmą, kad ji tarsi nubraukia asmenybės būties prasmes. Klausiate manęs, kaip išgyvenau Vyro netektį, kokį randu stiprybės šaltinį? Esu romantikė, tačiau ne pamaldi miesčionė, griuvėsiuose neraudu, nes gerbiu gyvenimą. Jausmai man svarbūs, nes yra gražūs. Jie padeda pažinti save ir kitus. Kol jausmai gyvi, gyvas ir žmogus. O stiprybės turi kiekvienas žmogus. Ją reikia ugdyti. Kiekvieną dieną, kiekvieną sunkią akimirką. Eiti tik į priekį pelenus palikus ramybėje.

2. Esate viena moterų judėjimo Lietuvoje pradininkių. Ką Jums reiškia Metų Moters titulas? Kokius savo veiklos įvertinimus paminėtumėte kaip reikšmingus, svarbius?

Mano visuomeninį darbą įvertino jūsų žurnalas 2009 m., o 2012 m. buvau pagerbta Stambule vykusioje Penktojoje tarptautinėje parlamentarų konferencijoje, joje dalyvavo įvairių žemynų ir valstybių atstovai. (Valstybinių apdovanojimų neturiu, nes niekada nesižeminau prieš valdžią.) Abu apdovanojimai man labai reikšmingi. Pirmasis įrodė, kad dalis lietuvių teigiamai vertina ir pripažįsta mano pastangas, mano mintis diegti laisvoje Lietuvoje lyčių lygybės, lygių galimybių idėjas, naikinti smurtą prieš moteris, vaikus ir smurtą šeimoje. Keisti tradicinį visuomenės mąstymą, kad žmonės suvoktų žmogaus teisių ir žmogaus orumo ginties ir saugojimo būtinybę. Kad pripažintų moters teisę į savo kūno vientisumą ir teisę planuoti šeimą bei asmeninį, visuomeninį gyvenimus. Kad gerbtų kitus nepaisydami jų prigimties ir gyvenimo būdo skirtybių. Apdovanojimas Stambule patvirtino tai, kad už savo veiklą esu labiau vertinama Europoje nei gimtajame krašte.

„Lietuvos Metų Moteris 2009“ laureatei Marijai Aušrinei Pavilionienei apdovanojimą – segę – įteikė Prezidentas Valdas Adamkus ir žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė
Žurnalas "Moteris"

3. Paprašyčiau trumpam nuklysti mintimis į 2009-uosius, į Metų Moters apdovanojimo ceremoniją. Kas liko Jūsų atmintyje?

Kas įsiminė? Svetimumo jausmas, nes tarp žmonių dažnai jaučiuosi svetima. Gera man būna tik su savimi arba su labai artimais žmonėmis. Prisimenu, kaip apgalvojau žodžius, kuriais norėjau kreiptis į vakaro dalyvius, nes jie turėjo perteikti mano gyvenimo esmes. Žinoma, jaučiau dėkingumą žurnalo „Moteris“ kolektyvui ir visiems, kurie šį kolektyvą rėmė. Klausiate, ar jutau kieno nors pavydą? Pavydą iš savo gyvenimo esu išgujusi jau seniai, nes tai, kad pavydima visuomeninės raiškos, žmogų žemina, įrodo asmens menkavertiškumą, dvasinį ribotumą. Kiekvienas žmogus daug dirbdamas gali tapti matomas. Didelėmis pastangomis išmokau atsiriboti nuo negatyvių žmonių įtakos, nes ji palieka purvo pėdsakus sieloje ir prote. Išmokau apsivalyti nuo bloga linkinčiųjų – suvokusi, kas esu, kad tarp manęs ir kitų visada bus skiriamoji riba.

4. Atsiimdama apdovanojimą dėkojote visiems, kurie suprato ir palaikė Jūsų veiklą. Dėkojote ir tiems, kurie nesuprato, nepalaikė, nes būtent jie skatino ginti savo įsitikinimus, žmogaus teises, laisves, orumą. Sakėte, kad per savo gyvenimą patyrėte daugiau kritikos nei pritarimo, todėl pripažinimas Jus savotiškai glumina. Ar taip jaučiatės iki šiol?

Nepamenu, kad būčiau akcentavusi savo vidinį sutrikimą dėl pripažinimo. Tačiau, skleisdama jūsų mintį, noriu pabrėžti, kad visuomenėje niekada nemėginau savęs sureikšminti, kadangi savigyra ir savimyla man yra atgrasios. Kaip ir tai nuolat darantys žmonės. Žinau, kad Lietuvoje yra man priešiškų patriotais ir krikščionimis save vadinančių žmonių. Būtent jie sėja neapykantą, pavydą, kalba apie kitokių žmonių ištrėmimą iš Lietuvos. Todėl man „patriotų“ fanatizmas yra atgrasus.

Šventiniame renginyje koncertavo grupė „Happyendless“
Žurnalas "Moteris"

5. Ir toliau kovojate už lyčių lygybę, žmogaus teises. Ar matote pažangą, o galbūt tai kartais primena kovą su vėjo malūnais?

Pažanga akivaizdi – diskutuojame aukščiausiu lygiu apie tas problemas, kurios sovietinėje Lietuvoje buvo tabu: šeimų įvairovę, kohabitaciją, partnerystę, abortus, kontracepciją, dirbtinį apvaisinimą, homoseksualumą, biseksualumą, transseksualumą, lyties keitimą, prostituciją, smurtą šeimoje, kraujomaišą, privalomą lytinį švietimą, eutanaziją. Smerkiame religijos tarnų mėginimą daryti įtaką švietimui, mokslui, kultūrai, įstatymų leidėjams, demaskuojame amoralius šventikus ir t. t. Atvirumo priešininkų reakcija stiprėja, nes jie suvokia, kad istorijos rato neįmanoma pasukti atgal, todėl jų bejėgiškumas įgauna groteskiškas raiškos formas. Esame Europos Bendrijos nariai ir turime vaduotis iš nemokšiškumo, prietarų, dvasios vergovės, provincijos uždarumo, įvairių nepagrįstų baimių ir isterijų. Tikiu, kad tampame tikrais europiečiais, mokomės gerbti įvairius žmones, matyti ne vien savo kiemą, bet ir Europos, pasaulio platybes. Vėjo malūnų įvaizdį išpopuliarino ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso Saavedros romanas „Don Kichotas“ (1605 m.). Pagrindinis personažas Don Kichotas mėgino įveikti realų ir įsivaizduojamą blogį. Šio idealisto paveikslas tapo bendriniu kovotojo su blogiu, visuomenės ydomis įvaizdžiu. Idealizmas būtinas žmogų gožiančioje kasdienybėje. Būtina tikėti žmogaus protu, gebėjimu keistis, visuomenės pažanga, nes ji yra akivaizdi. Todėl negaliu išduoti savo gyvenimo vertybių ir prasmių, paneigti savo gyvenimo veiklų, nes kitaip paneigčiau ir savo buvimą šioje žemėje. Džiaugiuosi viskuo, ką darau, nes tai suteikia man kiekvienos dienos prasmę. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie man šypsosi. Kurie sako, kad esu jiems reikalinga. Kad įkvepiu nepalūžti, nepasiduoti proto tamsai ir absurdo skleidėjams. Tai man yra didžiausi apdovanojimai, jie patvirtina, kad įžengiau į kai kurių žmonių vidinius gyvenimus, kad lieku jų atmintyje. Kad, gerbdami ar nekęsdami manęs, jie žino, kad esu.

Apdovanojimų vakaro akimirka
Žurnalas "Moteris"

6. Esate trečiosios kartos feministė, pasisakote už visišką moters ir vyro lygybę. Vadovaujate Seimo Moterų parlamentinei grupei, esate jos pirmininkė. Kaip sekasi burti kitas savo lyties atstoves bendriems darbams? Ar sunku siekti visiškos lygiavos su vyrais ir grumtis su jais politikoje?

Manau, kad esu feministė, patyrusi ir antrąją feminizmo bangą. Kūriau kartu su kitais XX a. pabaigos feminizmą Lietuvos moksle ir visuomenėje. Tai nebuvo lengva, tačiau mūsų pastangų rezultatai akivaizdūs. Lietuvos mokslininkų, politikų, visuomenės veikėjų, moterų ir vyrų pastangomis atvėrėme lyčių, lytiškumo prasmes, lyčių istoriją, lyčių stereotipus ir jų žalą visuomenei, lyčių lygių galimybių svarbą. Tai buvo įdomus kūrybinis procesas, už tai Lietuva šiandien yra stipriai vertinama.

Džiaugiuosi, kad atkūrėme Moterų parlamentinę grupę, nes matau, kaip parlamentarės drąsiai pasitelkia grupės įvaizdį tam tikroms įstatymų nuostatoms ar idėjoms remti, ginti, Seimo kontrolei vykdyti. Atkūrę šią grupę solidžiau atrodome Europai ir pasauliui. Tiesa, tai nereiškia, kad Moterų parlamentinė grupė veikia lyg puikiai suderintas muzikos instrumentas. Skiriasi grupės narių ideologija, bet to stengiamės neaštrinti. Žinoma, tie skirtumai gali išryškėti, kai diskutuosime apie reprodukcijos įstatymą, aborto, dirbtinio apvaisinimo, lyties keitimo, partnerystės, švietimo problemas.

Lyčių lygiavą turėtume aptarti atskiru pokalbiu, nes tai labai plati tema, nes visiška lygiava neįmanoma dėl asmenų psichinių, intelektinių, išsilavinimo, socialinės padėties, kultūrų ir kt. skirtybių. Kiekvienas individas lyčių lygybę supranta savaip, tačiau visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymus. Šie skirtingų rasių, lyčių, skirtingų lytinių tapatybių žmonėms kuria vienodas egzistavimo visuomenėje sąlygas, vienodas asmenybės raiškos aplinkybes. Todėl privalu gerbti įstatymus, nes jie naikina visas žmonių diskriminacijos ir žeminimo formas.

Marija Aušrinė Pavilionienė pripažino, kad vakaro kulminacija – tai, jog buvo visuomenės ir žurnalo „Moteris“ išrinkta Lietuvos Metų Moterimi – jai buvo staigmena
Žurnalas "Moteris"

7. Esate Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentė. Vadovaudama Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinei grupei, pradėjote ginti moters teisę į savo kūną. Kas nauja šioje srityje?

Iki šiol esu šios asociacijos prezidentė. Po vienos Seimo kadencijos vėl ėmiau vadovauti Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupei. Šių struktūrų veiklos susijusios. Per šešerius metus vadovavimo asociacijai ir devynerius – grupei praplėčiau savo žinias apie žmogaus prigimtį, lytis, lytiškumą, įstatymus, susijusius su žmogaus reprodukcija, žmogaus kūnu, šeima. Atvėriau skirtingas kultūras ir moters, lytinių mažumų diskriminaciją jose. Visa tai tik sustiprino mano įsitikinimus, kad turiu ginti žmogaus, moters, vaiko teises. Šiandien tai daryti yra lengviau, nes esame Europos Sąjungos sudėtyje ir neturime teisės pažeisti savo valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Kai kurie politikai savo projektais pažeidžia moters, žmogaus teises siekdami sustiprinti savo politinį įvaizdį. Tokia jų veikla yra Lietuvos gėda. Rankos dėl to, ką darau, niekada nenusvyra, nes esu gimusi po Avino ženklu. Be to, ES esu vertinama kaip šių problemų ekspertė, esu kviečiama į tarptautinius renginius.

8. Kovojate už tai, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir šalinimo. Ar Jums pačiai yra tekę susidurti jei ne su fiziniu, tai galbūt su moraliniu smurtu, lytine diskriminacija? Kaip jautėtės ir kaip patartumėte elgtis skriaudžiamai moteriai?

Tikrai kovoju. Ir ne viena – kartu su kitomis moterų organizacijomis bei politikėmis. Ši konvencija įpareigotų mūsų valstybę realiai šalinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje.
Pati smurto nesu patyrusi, tačiau stebėjau jį mūsų visuomenėje, skaičiau įvairius tyrimus, dalyvavau tarptautinėse konferencijose. 1997 m. vadovavau pirmajam Lietuvoje smurto prieš moteris ir vaikus tyrimui. Seime parengiau Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepciją, tačiau dėl tuometės konservatorių tradicinės šeimos politikos sąvoka „šeima“ buvo išbraukta ir atsirado sąvoka „artimoje erdvėje“. Tai ir įrodo „patriotų“ veidmainystę: nenorima matyti tikrovės, atsisakoma žmogų šviesti, nes taip juo lengviau manipuliuoti.

Smurtą patiriančioms moterims patarčiau iš karto nutraukti su smurtautoju santykius, negyventi su juo dėl vaikų teisės turėti tėvą. Kurti naują gyvenimą ir branginti, nes jis – vienintelis. Rasti savyje jėgų įveikti visas kliūtis, nepalūžti dvasiškai ir fiziškai dėl savo bei savo vaikų ateities.

2009-ųjų Lietuvos Metų Moteriai įteikta juvelyrės Ugnės Blažytės sukurta segė su lelijos motyvu
Žurnalas "Moteris"
9. Esate nuolat puolama už pakantumą seksualinėms mažumoms. Sakykite, kam Jums apskritai viso to reikia? Tai, aišku, provokacinis klausimas. Jį užduotų didelis pragmatikas, tačiau tokių mūsų visuomenėje daug.
Man nieko nereikia, tačiau negaliu susitaikyti su žmogaus žeminimu, su tyčiojimusi iš jo. Nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Su neišprusimu, bukumu, idiotizmu. Negaliu priimti kvailių pasitikėjimo savimi. Turėdama tam tikrą žinių bagažą ir tam tikras charakterio savybes, nemoku gyventi tik sau, nes žinau, kad galiu padėti kitiems.

10. Kokia moteris, Jūsų nuomone, šiais metais verta Metų Moters vardo?
Prokurorė Nina Raugienė – ji vadovauja Venckienės bylai ir buvo mūsų komisijos narė. Puikiai laikėsi atsakinėdama į apsimetėlių seimūnų klausimus.

Nuotraukos - iš redakcijos archyvo (A. Balvočiaus, R. Mickevičiūtės, R. Danisevičiaus). Makiažas ir šukuosena – Ugnės Ezerinskaitės

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis