Moteris papasakojo, kas lėmė sprendimą išeiti iš LNK.
„Ir šokau, ir prie gyvenimo būdo laidų teko prisidėti, irgi labai smagi patirtis. Tą vietą daug metų vadinau savo namais, ji mane užaugino, subrandino, bet, tikriausiai, gal čia amžiaus krizė? Po 35 metų, man atrodo, mes visi sau imame kelti kitokius klausimus. Ilgą laiką gyvename iš inercijos, besivaikydami kažko, kol vieną dieną supranti, kad kiek tu bebėgsi ir kiek norėsi ko turėti, vis tiek susidursi su tuo vienu žmogumi, tai esi tu. O ko nori Karolina? Daugybę metų savęs to neklausiau.
Sudėtinga tema, nes daugelyje gyvenimo sričių, ir darbe, visada stengiausi būti labai lanksti, buvau patogi draugė, pas mane paskutiniais metais sumažėjo draugų ratas, buvo liūdna, bet labai gerai supratau, kodėl dalykai vyksta taip. Darbo pokyčiai atsirado lygiai iš tos pačios paskatos, santykiai pasikeitė būtent iš to klausimo – ko nori Karolina?“ – tinklalaidėje sakė garsi moteris.
Moteris kalbėjo ir apie santykius, užsiminė, kad dabar asmeniniuose santykiuose jaučia pilnatvę.
„Čia tikrai ne ta situacija, kai žmonės dalijasi gražiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o paaiškėja, kad 10 metų gyveno pragare. Pas mane yra visiškai atvirkščias santykis. Esu labai laiminga, todėl mažai dalinuosi. Turbulencijos asmeniniame gyvenime rimo, namai tapo saugiu prieglobsčiu. Esu gyvenusi tokiu etapu, kai po darbo nenorėjau važiuoti namo, nes ten turėjau labai sudėtingą situaciją, problemas, kurias, man tuo metu atrodė, kad reikėjo spręsti, bet ne, nereikia spręsti, jei kitas žmogus nesprendžia, tu tuo labiau neprivalai spręsti tų santykių problemų, nes nebėra abipusio noro. Tai kai visą tą etapą pergyvenau, išėjau iš tų santykių ir pradėjau ramiai, gražiai, laimingai gyventi, dabar dalinuosi lova ne su žmogumi, kuriuo nepasitikiu ir iš kurio nežinau, ko laukti, turiu žmogų, kuris yra mano geriausias draugas ir kuriam pirmam, ne draugėms paskambinu, jei kažkas sudėtingo“, – šypsojosi pašnekovė.
Moteris taip pat prabilo ir apie būsimas vestuves.
„Mes tikrai tą dalyką padarysime. Esame praėję jau visokius etapus. Povilas pasipiršo po metų ar dviejų draugystės. Mūsų pažinties pradžioje buvau pasakiusi: „Jei mes susitikinėjame ir draugaujame, aš norėsiu ištekėti“. Buvau net per daug atvira iš pat pradžių, tik džiaugiuosi, kad jo neišgąsdinau. Į tą santykį atėjau žinodama, ko noriu, nes atėjau po skyrybų, sudėtingų patirčių. Anoje santuokoje vaikų neturėjau, čia nebuvo Lukrecijos tėtis, čia buvo įvykusi mano santuoka po skyrybų su Arnu. Tai ši santuoka, kuri tada nutrūko, buvo pati geriausia, viena geriausių, nors nenoriu laurų primesti, bet labai gera gyvenimo pamoka. Kai iš ten išėjau, kaip ir draugėm sakiau, nežinau, ko noriu, bet jau žinau, ko nenoriu“, – teigė K. Liukaitytė.
