„Nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad asmuo, atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkantis kitus įstatymo nustatytus reikalavimus, gali būti paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nuteistasis atitiko visas būtinas sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti“, – teigiama LKT komentare.

Anot tarnybos, A. Kandrotą-Celofaną paleidus į laisvę, jam mažiausiai tris mėnesius bus taikoms intensyvi probacijos pareigūnų priežiūra.

LKT pabrėžė, kad lygtinis paleidimas nėra bausmės panaikinimas. 

„Tai yra bausmės vykdymo tęstinumas, tačiau taikant švelnesnes, į visuomenės integraciją orientuotas sąlygas. Tokia priemonė skirta skatinti nuteistųjų resocializaciją, stiprinti jų atsakomybę bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką“, – teigia tarnyba.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas praėjusių metų sausį A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis bausmei atlikti buvo pristatytas į Vilniaus kalėjimą.

Anksčiau teistas A. Kandrotas-Celofanas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus 2024 m. šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.