Artūras Lebedenko-Swan: išmokime būti su savimi

Mitybos specialistas, projekto „Motyvuoti atletai“ bei programėlės „Cheat life“ autorius Artūras Lebedenko-Swan (38 m.) padeda savo klientams gyventi sveikai, normalizuoti kūno svorį, motyvuoja laikytis mitybos režimo, įkvepia sportininkus siekti tikslų aukščiausios lygos varžybose. Sveikos gyvensenos treneris pataria, kaip įveikti niūrią nuotaiką, kai saulės šilumą ir šviesą pamažu pasiglemžia rudeninė tamsa, lietūs bei vėstantis oras. 


Po gražiosios vasaros žengti į rudenį ne kiekvienam yra malonu. Kaip išvengti niūrių minčių, kurioms įtakos turi besikeičiantys orai, atslenkantis šaltas tamsusis periodas? 


Niūrią nuotaiką, sezoninius nepatogumus siečiau su veiklos trūkumu ar net smulkių tikslų neturėjimu. Vasarą yra lengviau, saulė šviečia, galima išeiti į lauką, sėdėti ant suoliuko ir mėgautis nieko neveikimu, bet kai dėl prastų orų daugiau laiko tenka praleisti namuose, uždaroje dirbtinės šviesos patalpoje, tada prasideda darbas su savimi. Svarbu kuo nors užsiimti, turėti tikslų, jie suteikia motyvacijos judėti į priekį, užsimiršti. Nepasisekė meilėje, įvyko skyrybos, atėjo prastesnis sezonas – geriausias vaistas yra aktyvumas, tikslai ir veiklos. 


Tikslai nebūtinai turi būti susiję su sveikata ar sportu. Gal norite pagerinti santykius, permąstyti vaikų auklėjimo, darbo ar verslo reikalus. Kai neblaško geri orai, tai – palankiausias laikas sutelkti dėmesį į šiuos dalykus ir save. Jeigu peržvelgę tikslus matome, kad vis tiek sunku prisiversti ką nors daryti, reikia prisiminti, kodėl tuos tikslus išsikėlėme. Dėl svarios priežasties motyvacija tikrai atsiras. Žmonės, kurie vargsta dėl nutukimo, susiima tik iš gydytojų dietologų išgirdę: „Jeigu nieko nedarysite, laukia ankstyva mirtis.“ 


Labai naudingas įkvėpimas iš šalies, dalyvavimas seminaruose, renginiuose, kur lankosi bendraminčiai. Pravartu semtis idėjų skaitant specialiąją literatūrą, socialines medijas. 


Svarbu rūpintis savo sveikata, nes prasta mityba, mažas aktyvumas, slogi nuotaika, prastas miegas demotyvuoja ką nors veikti, neleidžia susikurti geros nuotaikos. 


Ruduo – puikus laikas susitvarkyti savo aplinką, namus, užsiimti nedideliu remontu, peržiūrėti spintas, atsisakyti nereikalingų daiktų. Perdažius kabineto sienas, įsigijus naują darbo stalą ar perstačius jį į kitą vietą, tampa smagiau dirbti. 


Tamsiuoju periodu sunkiau laiku atsikelti, imtis įprastinių darbų. Kaip reikėtų save motyvuoti, nuo ko pradėti rytą, kad būtume žvalūs, kad nekiltų pagunda patinginiauti lovoje, kai už lango lyja ir visai nesinori keltis? 

Laikytis disciplinos turime išmokti anksčiau nei ateis ruduo ar žiema. Savo įpročius formuoti turėtume pradėti pavasarį ar vasarą ir tęsti tai toliau. Didžiausia klaida – skirstyti dienas į darbo ir savaitgalius. Laisvomis dienomis ilgiau vakarojame, einame pasilinksminti, susitinkame su draugais, vėliau gulamės ir keliamės. Ateina nauja darbo diena, žmogus būna pavargęs, jam trūksta miego, keltis priverčia tik žadintuvas. 


Man žvaliai jaustis leidžia įprotis kasdien keltis tuo pačiu laiku. Užtrukau dvylika metų, kol išsiugdžiau šį įprotį, o pastaruosius trejus metus žadintuvo nebereikia. Nesvarbu, kada benueičiau miegoti, pirmą nakties ar dešimtą vakaro, aš visada atsikeliu tarp šešių ir pusės aštuonių ryto, net ir savaitgaliais. Jeigu iki išnaktų bendravote su draugais, atsikėlę šeštą ryto gal ir blogiau jausitės, tačiau pamiegoti galėsite dieną.  


Miego rutina labai gerai sutvarko cirkadinį ritmą. Mūsų cirkadinis ritmas įsijungia tada, kai ryte tik atsibudę žiūrime į šviesą. Vasarą gerai jaučiamės, nes prabudus jau būna šviesu. Svarbu į šviesą žiūrėti ne per stiklą, o pradarius langą. Arba išeiti į lauką ir penkias ar penkiolika minučių žiūrėti į šviesą. Kai apsiniaukę, į šviesą reikia žiūrėti ilgiau, išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru – pagerės deguonies įsisavinimas, suaktyvės kraujotaka, tai netgi sudegins kalorijų ir sumažins svorį. Rytinis pasivaikščiojimas tik prabudus ir išgėrus stiklinę vandens, bet kokiu oru, kad ir žiemą, pakelia energijos lygį, gerina savijautą. 


Tamsiuoju periodu namuose reikia kuo daugiau šviesos, kuo daugiau lempų, kad mūsų rega gautų šviesos fotonų ir įsijungtų cirkadinis ritmas. Tik tada žmogus iš tikrųjų prabunda. Tuomet įsijungia keturiolikos valandų laikrodukas, šiam laikui praėjus vakare pradeda gamintis melatoninas ir žmogus ima norėti miego. Taigi pabudę iš miego, turime kuo greičiau paskatinti kūną atsibusti. 


Kaip minėjau, labai naudinga 20–40 minučių pasivaikščioti lauke kuo greitesniu žingsniu. Iš karto pajusite, kaip vakarais bus lengviau užmigti, dieną jausitės energingesni. Jeigu kėlimasis rytais yra viena tų bėdų, verčiančių jaustis sunkiai, būtina dieną pamiegoti ar pagulėti 15–20 minučių. Ne ilgiau. Kitaip panirsite į gilų miegą ir jausitės dar blogiau. Miegas turi būti paviršutinis. Per 20 minučių organizmas pailsi. Tai veiksminga ir žiemą, ir vasarą, be to, netrukdo užmigti vakare.  

    

Esate projekto „Motyvuoti atletai“ bei programėlės „Cheat life“ autorius. Kodėl nusprendėte sukurti mitybos režimo laikymosi programą? 


Tikslas buvo sukurti įrankį, kad žmonės galėtų pasižymėti įprastai valgomą maistą, sveiką gerą maistą ir gauti pasiūlymą kasdien suvalgyti jiems patinkančio maisto, bet kad tai nepakenktų siekiamiems rezultatams. Mitybos režimai arba dietos neretai verčia atsisakyti daug skanaus maisto, priverčia žmones kankintis, o tai nėra geriausias būdas keisti savo mitybos įpročius. Taip galime trumpam sumažinti kūno svorį, bet jis grįš, nes nesuformuosime tinkamų naujų įpročių, o tai reiškia, kad vėl grįšime prie senų. 


Programėlės tikslas – palengvinti gyvenimą, kad galėtume kiekvieną dieną įtraukti į mitybą kokį nors skanų patiekalą, gėrimą, saldumyną ar vyno taurę. Kad gyventume normalų gyvenimą, bet tuo pačiu žinotume, kiek to nesveiko maisto galima suvalgyti. Nors žmonės siekia mažinti svorį, geriau jaustis, svarbios ir emocijos. Pašalinę vieną maloniausių emocijų, kurią teikia maisto skonis, tokio gyvenimo būdo ilgai netversime.  


O jeigu nenori būti atletas, bet nori būti motyvuotas, kuo gali būti naudingas Jūsų projektas „Motyvuoti atletai“? 


Projektas gimė prieš aštuonerius metus, kai sportas buvo ant bangos ir žodis „atletai“ gerai skambėjo. Bet aš kalbėjau apie paprastų žmonių gyvenimo būdą. Pats nesu atletas, nesu sportininkas, mano sukurtas turinys skirtas paprastiems žmonėms, kurie domisi ne tik sportu, bet ir tinkamu gyvenimo būdu, nori siekti realių tikslų. Galbūt jie nori pagerinti savo savijautą, sveikatą, būti aktyvesni, sumažinti svorį ar jo priaugti, o gal nori tapti vegetarais ar veganais. Visokia informacija dalinuosi, taip pat ir mitybos patarimais, receptais. Pats važinėju riedučiais, čiuožinėju pačiūžomis, bėgioju, kasdien daug vaikštau ir skatinu kitus tai daryti. Taigi dalinuosi įvairiais gyvenimiškais patarimais, kalbu net ir apie finansinę gerovę. Mano veikla yra susijusi su investavimu ir finansiniu raštingumu. Jei žmonių pajamos yra per mažos, jie patiria stresą, neturi lėšų gerai maitintis, sportuoti – tai daro įtaką ir sveikatai. Kai moki valdyti savo finansus, sugebi investuoti, sutaupyti, tada ir nuotaika yra geresnė, turi motyvacijos sportuoti, pinigų geresniam maistui, geresnę sveikatą, daugiau uždirbi ir kitur gerai sekasi.  


Esate investavęs daugiau nei milijoną. Tačiau neretai netgi labai turtingi ir sveiki žmonės jaučiasi nelaimingi. Sakoma, kad pinigai laimės neatneša.


Sutinku, nes yra godžių žmonių. Norint jaustis emociškai gerai, reikia žinoti ir atpažinti, kokios emocijos kelia nuotaiką, o kokios – slopina. Yra asmenų, kuriems neigiamos emocijos – geri stimulai. Tarkime, dėl alinančios dienos darbe, skaudančios galvos vieni visiškai praranda pusiausvyrą, o kitus stimuliuoja darboholizmas – vakare jų emocijos dėl to, kad daug nuveikė ir daug uždirbo, pagerėja. Vieniems lengva rytinė mankšta, pasivaikščiojimas suteikia gerų emocijų, o kitiems reikia alinančių treniruočių sporto salėje šešis kartus per savaitę. Svarbu suprasti ir atpažinti jausmus, juos valdyti, o ne bėgti nuo jų. 


Siekiant pagerinti emocijas, praverčia kvėpavimo pratimai. Jei jaučiame nerimą, reikia sulėtinti kvėpavimą, giliai įkvėpti, sulaikyti orą ir iškvėpti. Sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis ir nerimas dingsta. Aš rytais vaikštau, klausau knygų, kiti – medituoja. Norint gerai jaustis, reikia išmokti būti su savimi. 


Be to, būtina mažinti stresą. Turime gerai išsimiegoti, laikytis miego režimo. Laikas gamtoje, ramybė leidžia atrasti pusiausvyrą. Reikia turėti pomėgių, šie yra susiję su geromis emocijomis. Gerų emocijų suteikia naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, kurie neatlygintinai myli savo šeimininkus. Šeimoje reikia turėti tradiciją valgyti kartu prie bendro stalo. Socialus gyvenimas, bendravimas su draugais suteikia gerų emocijų. Reikėtų vengti toksiškų santykių ir žmonių, kurie tempia žemyn, už nugaros kalba negerus dalykus. Taip pat ir darbo aplinka gali būti toksiška. Daug žmonių dirba toksiškoje aplinkoje, bet negali pakeisti darbovietės, nes nėra susikūrę finansinio rezervo, bijo, kad neturės iš ko gyventi ir kenčia. Vieni bijo skirtis, atsisveikinti su draugais, kiti – palikti tėvus, išeiti gyventi savarankiškai. Reikia nebijoti žengti iš toksiškų santykių aplinkos, nes tai kelia stresą, veda depresijos link. 


Kitas slopintojas – alkoholis, narkotikai. Regis, suteikia dirbtinės euforijos, bet trumpam. Reikia mokėti gerai jaustis ir be to. 

 

Artūras Lebedenko-Swan
Artūras Lebedenko-Swan
MOTERIS


Kaip mokėtės finansinio raštingumo? Daugelis žmonių bijo investuoti, rizikuoti, nes gerai neišmano rinkos. Ar Jums pavyko nenudegti, suvaldyti savo investicijų portfelį?  


Pirmas finansinio raštingumo mokytojas buvo mano tėtis. Jis mane privertė stebėti šeimos biudžetą. Buvau dvylikos metų, kai jam pasakiau: „Žinai, man atrodo, mama neteisingai pinigus leidžia, perka nereikalingų daiktų.“ Tėtis atsivedė mane į virtuvę, padavė sąsiuvinį ir paprašė užrašinėti kiekvieną pirkinį, vandens, elektros skaitiklių rodmenis, kaupti čekius ir sudaryti mėnesio išlaidų planą. Po trijų mėnesių mama papriekaištavo tėvui: „Gal išprotėjai, jis man čia aiškins, kur man pinigus leisti!“ Tada pasisodinau juos ir pasakiau: „Žiūrėkite, maistui išleidžiame tiek, drabužiams – tiek, benzinui – tiek, kitoms reikmėms – tiek...“ Man buvo įdomu, taip susipažinau su pinigų verte. Be to, mano šeimoje įvyko nelaimė: apvogė tėčio parduotuvę. Turėjome daug skolų, gyvenome skurdžiai. Pietums gaudavau 5 litus visai savaitei, o bandelė kainuodavo 70 centų. Man reikėjo mokėti suktis. Pamenu, tėvai man drabužių nepirkdavo, nebuvo iš ko. Močiutė gyveno Amerikoje, kartą metuose, per Kalėdas, atsiųsdavo drabužių, o aš, penkiolikmetis, ir rengdavausi megztinį su Mikimauzo atvaizdu. Supratau pinigų vertę ir mane tai privertė galvoti apie savo ateitį. Mano tėtis iki tos nelaimės gyveno pasiturinčiai, buvo sėkmės lydimas verslininkas, mums nieko netrūko, bet atsitiko kaip atsitiko. Supratau pamoką, kad gyvenime būna force majeure (lot. nenugalimos jėgos) aplinkybių ir pats turi išmokti pasirūpinti savimi. 


Būdamas studentu, išsikėliau tikslą išeiti į ankstyvą pensiją, kai sulauksiu keturiasdešimties. Ta mintis mane persekioja visą gyvenimą ir leidžia tobulėti dirbant bei investuojant. Esu sudegęs ne kartą. Jei nebūčiau sudegęs, dabar turėčiau septynženklę sumą. Jei nerizikuotume, tai nė karto ir nepasisektų. Rizikuoti galima tik gerai pasvėrus. Rizikuoti – tai susikurti pamatą ateičiai, į kurį galėtume atsiremti, kai būsime pensininkais. Konsultuodamas klientus stengiuosi paaiškinti, kad finansai nėra emocija, tai yra skaičiai. Jei žmonės turi tikslą atsidėti būstui, senatvei, jie gali tai padaryti. Klausimas: kaip jie valdo savo išlaidas? Gal jie dabar gyvena pernelyg prabangiai, ne pagal pajamas? Gal jie turi nukreipti savo jėgas ne į išlaidas, o į tai, kaip uždirbti daugiau? Jeigu man neužtenka pinigų, o noriu gyventi geriau, turiu galvoti, kaip uždirbti daugiau, kelti kvalifikaciją, kurti verslą. Mano verslas atsirado paraleliai su mano darbu, kurį dirbau vienuolika metų. Dirbdavau nuo dešimtos ryto iki septintos vakaro, grįžęs namo rengiau „Motyvuotų atletų“ programą, vienuoliktą eidavau miegoti, šeštą keldavausi, eidavau į sporto salę, paskui – į darbą, taip gyvenau trejus metus, kol išvysčiau projektą, o tada išėjau iš darbo ir likau dirbti tik prie savo projekto.   


Kas yra geras kokybiškas maistas? Kas tai yra – gyventi sveikai? Negerti alkoholio, nerūkyti? 


Mintis „negerti, nerūkyti“ man nepatinka. Pažvelkime į Viduržemio jūros dietą ir gyventojus, kurių gyvenimo trukmė ilgesnė nei mūsų, lengvo vyno taurė per pietus jiems yra mitybos dalis. Nekalbu apie mūsų alkoholio vartojimo „kultūrą“, kai jūra iki kelių. Svarbiausia – nedemonizuoti maisto ir žalingų įpročių. Žinoma, rūkymas nėra gerai, bet jei žmogui cigaras kartą per savaitę su šeima prie židinio yra malonumas, tos emocijos atsisakęs, jis ieškos kito pakaitalo. Kokybiškas maistas yra puikus, bet mes galime leisti sau paskanauti ir uždraustų vaisių. Kasdienėje mityboje turi būti kokybiški produktai, ne pusfabrikačiai, o produktai, iš kurių patys gaminame maistą. Bet vienas ar kitas nuklydimas per savaitę (suvalgius bandelę ar ledų porciją, išgėrus taurę vyno) nesugadins sveikatos. Perdėtas tobulumo siekimas taip pat kelia stresą.


Žmogus sukremta ką nors nesveiko ir save graužia...


Kinų išmintis byloja: „Reikia trupučio nuodo, kad įgautum imunitetą.“ Nereikia savęs bausti už mažas nuodėmes prie stalo. Jei žmogus žino, kad dėl suvalgytos bandelės save grauš, tai kam tada valgyti? Jei mėgstamą nesveiką maistą sugebate įtraukti į savo racioną ir numatyti kiekius, kurie nepakenks sveikatai, svoriui, išvaizdai, tai nėra ko graužtis. Klientams sudarinėdamas mitybos planus visą laiką įtraukiu kokį nors užkandį: ledų porciją, šokolado gabalėlį. Visi mėgstame panašų maistą. Klausimas – kiekis. Dėl nedidelio skanėsto nėra ko graužtis. Žinoma, jei peržengėte ribas, pradėjote apsivalgyti, tada reikia kelias dienas pasilaikyti normalaus režimo ir viskas bus gerai. 


Ar turėtume sportuoti kiekvieną dieną?


Kiekvieną dieną sportuoti nėra būtina, tačiau judėti reikia. Jeigu pulsas aukštas, reikėtų sportuoti per savaitę 300 minučių ir nueiti mažiausiai 10 tūkst. žingsnių per dieną. Tokios yra aktyvumo normos, kad žmogus jaustųsi gerai. 


Esate gerai sudėtas, iki tobulumo išvystęs savo raumenyną. Ar Jūs save spraudžiate į griežtus rėmus?


Nespraudžiu, šiuo metu tuos rėmus kaip tik dar labiau plečiu. Siekiant gerų rezultatų rėmai turi būti, nes nėra lengva tuos rezultatus išlaikyti. Sportininko kūną reikia alinamai treniruoti. Bet jeigu jums pakanka būti gerai sudėtam, nebūtina sprausti savęs į rėmus. Tereikia suformuoti sveikos gyvensenos įpročius ir jų laikytis. 

 

Kodėl prieš gerą dešimtmetį nusprendėte tapti sveikos gyvensenos treneriu ir mitybos specialistu? Juk nebuvote nei storuliukas, nei ištižęs ir turbūt gerai jautėtės?


Buvau labai lieknas, svėriau 57 kilogramus, norėjau atrodyti geriau, turėti tvirtesnį vyrišką kūną. Ir savijauta nebuvo labai gera, valgiau bet ką, vartojau nemažai alkoholio, turėjau rūpesčių dėl hormonų. Pasitaikė proga, pradėjau sportuoti. Pradžia buvo sunki, bet turėjau puikų mentorių – savo tėtį, jis yra profesionalus sportininkas. Tėtis man sakė: „Jeigu metus sportuosi, bus tam tikri rezultatai.“ Su ta nuotaika sukandęs dantis variau. Patikėjau juo ir jis buvo teisus. Užsikabinau, hobis tapo darbu, baigiau mokslus, gilinausi ir man tai labai patiko. Jaučiausi save atradęs. Sveika mityba ir sportas labai pagerino sveikatą.  

 

Esate patyręs skausmingų išgyvenimų ir netekčių. Kaip užsigydėte žaizdas? 


Pamenu, kai mirė mama labai pravertė gebėjimas būti su savimi, užimti save, išbūti tą laiką vienam. Kiti žmonės, kai netenka artimojo ar išsiskiria, iš karto keičia žmogų kitu. Nepabūna vieni, neišsigydo žaizdų, neišbūna laiko, kai gali pažinti save, suprasti, kas jiems yra svarbu, ko nors išmokti ir pan. Kai netekau mamos, stipriai nėriau į mokslus, ketvirtą kursą baigiau dešimtukais, skyriau visą save studijoms ir darbui. Man žaizdas užgydė užimtumas, darbštumas, nebijojimas rizikuoti, mokėjimas būti su savimi.


Ką studijavote? 


ISM universitete studijavau verslo vadybą. Studijos vyko anglų kalba, mokėmės ekonomikos, finansų, vadybos, gamybos valdymo, statistikos. Daug dėmesio buvo skiriama komandiniam darbui. Tai pravertė visuose versluose, kuriuos kūriau. 


Vėliau baigiau trenerio kvalifikacijos mokslus Edukologijos universitete, Amerikoje – mitybos mokslus, Šveicarijoje mokiausi laikrodžių amato, vienuolika metų dirbau laikrodžių versle. Neseniai baigiau finansų konsultantų kursus, kitais metais planuoju įgyti maklerio licenciją. Manau, kad kiekvienas žmogus gali keisti savo kelią bent tris ar keturis kartus ir atrasti kai ką nauja. Gyvenimas eina, pomėgiai, aplinka, situacija pasaulyje keičiasi, tad galima mokytis, išmokti ir tapti kokios nors srities profesionalu ir 30-ties, ir 50-ties metų. Svarbiausia, nebijokite pažinti, daryti ir keistis.   


Artūras Lebedenko-Swan
Artūras Lebedenko-Swan
MOTERIS


Patariate neužsisklęsti savyje, atvirai reikšti emocijas. Bet kaip tai padaryti? Verkti, garsiai dainuoti, šaukti išėjus į mišką, kalbėtis su savimi... Juk nesinori savo rūpesčių užkrauti draugams.


Gyvenime vis tiek turi būti žmonių, su kuriais galima pasikalbėti apie gera ir bloga, išsipasakoti. Jei jų nėra, yra bažnyčia, psichologai, bet išsikalbėti būtina. 


Esame labai konservatyvūs ir baisiai bijome reikšti savo emocijas, nuomonę. Pavyzdžiui, Ispanijoje užgrojus muzikai, žmonės pakyla nuo stalų ir šoka. Pas mus to nepamatysi, nes visi yra susikaustę ir bijo. Gatvėje garsiai nesuriks, nes ką kiti pagalvos, jei esi kitokios nuomonės, tai iš karto esi priešas, nes privalai būti kaip visi. Jei pažvelgtume į sėkmės lydimų verslininkų biografijas, matytume, kad visi jie buvo kitokie, darė tai, ką kiti bijojo daryti. Jų idėjos gal net buvo išjuoktos.    


Gal galėtumėte papasakoti sėkmės istorijų iš Jūsų klientų gyvenimo? 


Daugelis klientų į mane kreipiasi norėdami sumažinti svorį. Mums pradėjus kartu dirbti, jie pastebi, kad pagerėjo savijauta ir jie turi daugiau energijos. Po kelių mėnesių tie žmonės grįžti prie senų įpročių nebenori, nes supranta, kad senasis jų gyvenimo būdas nebuvo toks efektyvus ir kokybiškas, kaip naujasis. Esame tai, ką dedame į burną, kaip judame ir kaip ilsimės.


Yra klientų, kurie sumažino savo kūno svorį 30 kilogramų, turiu sportininkų klientų, viena jų – plaukikė. Sureguliavus mitybą ir pritaikius sporto programą, ji pajuto energijos antplūdį, iškovojo trečią vietą Europos čempionate. Taip pat pernai rengiau lengvaatletę vasaros olimpiadai. Mitybos pokyčiai leido sumažinti kūno riebalų masę, mergina pasijuto geriau. Lietuvoje ji pasiekė rekordą, bet, deja, olimpiadoje patyrė traumą ir jai nepavyko iškovoti medalio. 


Labiausiai motyvuoja gera savijauta, kai ir valgai skaniai, ir svoris krenta. Man skaniai valgyti – tai valgyti namuose savo paties gamintą maistą. Esu vienišas jūreivis (juokiasi), o noriu skaniai maitintis. Nemėgstu ilgai stovėti prie puodų, tad visi mano sugalvoti receptai leidžia greitai bei lengvai pasigaminti įvairaus maisto ir skaniai pavalgyti. 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis