Išskirtinis interviu. Zendaya - dėkingumas su zen filosofija

Aktorė, šokėja, modelis, prodiuserė ir aktyvistė, šiemet sulaukusi pripažinimo iš žurnalo „Time“, yra laikoma viena įtakingiausių 2021 metų žmonių. Taip, tai – Zendaya, rugsėjo 1 dieną švęsianti 26-ąjį savo gimtadienį.

Zendaya yra tikras talento apibrėžimas: ji moka vaidinti, dainuoti, rašyti, fotografuoti, prodiusuoti ir įkvėpti žmones. O jai tik 25 metai... Neabejotinai ši mergina yra viena iš ryškiausių vaikų aktorių sėkmės istorijų. Ne paslaptis, kad tapimo gerai žinoma suaugusiųjų pasaulio įžymybe kelias nelengvas, juk jaunus ir nepatyrusius talentus neretai tiesiog išnaudoja. Tačiau kuo labiau pažįsti Zendayą, tuo labiau imi įtikėti, kad žmogaus vardas ne tik atspindi jo asmenybę, bet ir gali nulemti ateitį.


Zendaya gimė Ouklande. Jos mama yra vokiečių ir škotų kilmės baltoji, o tėtis – juodaodis iš Nigerijos, turintis makedoniečių kraujo. Zendaya – penktasis vaikas šeimoje. Kai ji gimė, broliai ir seserys jau buvo suaugę, tad mergaitė augo lyg vienturtė. Gimus dukrai tėvai norėjo, kad jos vardas būtų afrikietiškos kilmės. Juos sudomino šonų genties žodis „tendai“, reiškiantis „dėkoti“. Tačiau papildomai tėvai raidę „T“ pakeitė į „Z“, kad vardas dar sietųsi su zen filosofija. Ir nors merginos vardas išgalvotas, pati ji visu 100 procentų išlieka tikrąja savimi.


Dabar, kai instagrame Zendayą seka 144 mln. vartotojų, sunku patikėti, kad ji buvo labai drovus vaikas. Jai net teko pakartoti priešmokyklinės klasės metus, kadangi nedrįsdavo mokytojos paklausti, jei ko nesuprasdavo. Abu merginos tėvai – iš pedagoginės aplinkos, tad vos identifikavę šią problemą užsirašė į mokymus apie tai, kaip padėti droviam vaikui labiau savimi pasitikėti. Ten jiems buvo patarta užrašyti dukrą į kuo daugiau popamokinės veiklos būrelių, kur ji susipažintų su naujais vaikais, išmėgintų įvairias sporto ir meno rūšis. Taip Zendaya nuo mažumės lankė įvairiausio stiliau šokius, nuo hiphopo iki hulu, ir šoka ji ligi pat šios dienos.


Zendaya, lankydama įvairiausius būrelius, labai greit pajuto susižavėjimą aktoryste, o vaidindama kitus asmenis ir personažus įveikė drovumą. Tėvai dukros talentą vaidinti pastebėjo išsyk ir nedelsdami ėmė ją vežti į įvairias atrankas Los Andžele. Iš Ouklando kelionė užtrukdavo 4–5 valandas, o važiuoti kartais tekdavo ir keletą kartų per savaitę. Palyginus greitai Zendaya gavo savo pirmąjį vaidmenį reklamoje, po to pradėjo filmuotis „Disney Channel“ laidoje „Shake it Up“, tad šeima išsikraustė gyventi į Los Andželą. Jau po metų Zendaya išleido pirmąjį singlą bei drabužių liniją, įkvėptą savo garderobo filmuojantis „Shake it Up“. Būdama šešiolikos ji parašė ir publikavo pirmąją savo knygą, kurioje siekė merginoms padėti pereinamajame paauglystės amžiuje. 2015 m. stambiausias pasaulyje žaislų gamintojas pagal pelnomas pajamas „Mattel“ pagamino barbę, panašią į Zendayą, ir įtraukė ją į savo kolekciją „Sheroes“.


Jei to dar negana, 2017 m. Zendaya iš „Disney“ perėjo į „Marvel“ ir debiutavo suvaidinusi MJ, Tomo Hollando personažo merginą, kino juostoje „Žmogus voras: grįžimas namo“. Po metų ji pasirodė kino juostoje „Didysis šou meistras“, kurioje atliko trapecijos gimnastės, įsimylėjusios Zaco Efrono įkūnytą personažą, vaidmenį. Dar po metų aktorė laimėjo „Emmy“ apdovanojimą geriausios aktorės kategorijoje už kultiniame jaunimo seriale „Euforija“ atliktą priklausomos nuo psichotropinių medžiagų pagrindinės herojės vaidmenį. Taip ji nurungė tokias kino pasaulio žvaigždes kaip Olivia Colman ir Jennifer Aniston. Zendaya šį be galo sunkų vaidmenį atlieka itin rūpestingai ir apgalvotai. Pati mergina nėra susidūrusi su priklausomybėmis nuo narkotikų, tačiau scenarijaus autorius ir režisierius Samas Levinsonas, esant intensyvesnėms scenoms, aktorę konsultuoja, pamoko, padeda. O ir per pandemiją Zendaya nesėdėjo rankų sudėjusi: susikooperavo su tuo pačiu Samu Levinsonu ir kartu parašė scanarijų savo vaidmeniui kino juostoje „Malcolmas ir Marie“, ją pati ir prodiusavo. Maža to, tai – pirmasis kino filmas, kuriame galima pamatyti Zendayą atliekant nebe pauuglės vaidmenį. Čia ji vaidina subrendusią moterį.


Turbūt nieko keisto, kad tiek savęs atiduodanti karjerai Zendaya širdies draugą, Tomą Hollandą, sutiko būtent filmavimo aikštelėje. Pora apie savo santykius kalba nedaug. Kaip T. Hollandas sykį sakė: „Nėra taip, kad mes nesame pasirengę apie tai kalbėti. Mes tiesiog nenorime. Tai nėra pokalbis, kuriame galėčiau dalyvauti be jos. Juk tai ne mano istorija, o mūsų.“ Tiesa, birželio 1 dieną pasaulis galėjo pamatyti akimirką iš poros gyvenimo, kai Zendaya socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka iš Tomo Hollando gimtadienio. Prierašas buvo trumpas: „Laimingiausio gimtadienio linkiu žmogui, kuris mane daro laimingiausią.“


Kai kurie pasiginčytų, ar laimingas vyras būdamas su karaliene, kuri yra reklaminis tokių prekių ženklų, kaip „Lancome“, „Burberry“, „Valentino“, veidas ir kuri, pasak „GQ“ žurnalo, yra viena stilingiausių šių metų žvaigždžių. O Zendayos stiliaus triumfo akimirkas galime stebėti nuolat. Štai kad ir per Venecijos kino festivalį vykusioje kino filmo „Kopa“ premjeroje ji vilkėjo „Balmain“ specialiai jai sukurtą suknelę, kuri nugulė it nulieta. Ir nors jos atliekamo personažo Chani vaidmuo šiame filme buvo nedidukas, panašu, kad antroje „Kopos“ dalyje, kurios premjera planuojama 2023 m. spalį, Zendayą pamatysime kur kas daugiau.


Nepaisant glamūrinio Zendayos gyvenimo ir sėkmingos karjeros, aktorė labai paprasta ir žemiška. Ji myli gyvūnus, o ypač savo šnaucerių veislės šunį Noon, pavadintą prieš tai turėtojo Midnight garbei. Kaip pati sako, būtent iš meilės gyvūnams, ne daržovėms, yra vegetarė.


Su Zendaya kalbėjausi dukart: per Venecijos kino festivalį bei pandemijos laiku per „Zoom“. Ir abu kartus ji kalbėjo apgalvotai, tačiau to nė nepajusi, kadangi aktorė bendrauja labai lengvai.


Zendaya
Zendaya
Shutterstock nuotr.


Apie laimėtą „Emmy“ apdovanojimą


Tai – ypatinga patirtis. Jaučiausi pakylėta ir negalėjau tuo patikėti. Būti pripažintai žmonių, kurie man yra pavyzdys, yra kažkas neįtikėtino. Būčiau buvusi laiminga ir nelaimėjusi, tačiau laimėjimas man iš tiesų labai svarbus. Mano šeima ir netgi šuo tą akimirką buvo kartu ir nėra nieko geriau, nei galėti su jais pasidalinti tokiu džiaugsmu. Nežinau, ar kas spėjo pamatyti mano šunį, kadangi jį išgąsdino laimės šūksniai bei spiegimai ir jis pabėgo slėptis. Darsyk pasikartosiu, kad esu be galo laiminga, tačiau manau, kad nebūčiau to pasiekusi be žmonių, su kuriais kartu dirbu kasdien, pagalbos. Taigi manau, kad šis „Emmy“ apdovanojimas yra mūsų visų.


Apie santykį su Samu Levinsonu


Su Samu esame be galo artimi. Kalbamės kone kasdien. Per pandemiją jis man buvo tarsi kūrybiškumo švyturys. Aš jam be galo dėkinga, kadangi net ir per „Euforijos“ filmavimus jis mane matė visokią – matė sunkiausiomis gyvenimo ir darbo akimirkomis, matė, kokia galiu būti trapi ir pažeidžiama. Su juo kalbėtis galėjau bet kada ir apie bet ką. Tai man labai svarbu. Manau, kad būtent iš šių pokalbių kilo „Malcolmas ir Marie“. Neprašiau jo nieko rašyti, tiesiog pati norėjau kurti, jis tą pajuto ir man padėjo. S. Levinsonui vieną dieną tiesiog kilo idėja ir jis parašė scenarijų man ir Johnui Davidui. Samas mato, kaip augu, virstu moterimi, mato, kokiu žmogumi tampu. Ir nors tarp manęs ir Marie – labai daug skirtumų, pati įžvelgiu ir nemažai panašumų.


O kalbant apie Malcolmo personažą, manau, kad daugelis iš mūsų esame į jį šiek tiek panašūs, nors ir sunku tai pripažinti. Tiesa, net ir pats Samas šiek tiek panašus į Marie. Labai įdomus ir praturtinantis procesas buvo kartu kurti šią kino juostą nuo pradžių. S. Levinsonas nėra išdidus, jam nėra svarbiausia jo paties ego, jis nuoširdžiai vadovaujasi principu, kad geriausia idėja turi laimėti. Todėl visada įtraukia į kino kūrimo procesą daugiau žmonių ir skatina kelti klausimus, į kuriuos vėliau ieškoma atsakymų. Tarpusavy mes visuomet atviri, tad jei skaitydama scenarijų manau, kad viena ar kita vieta yra nesąmoninga, jam tai ir pasakau. Jis man irgi nebijo išsakyti kritikos: jei atlieku vaidmenį, o jam atrodo, kad nepadarau to pakankamai gerai, visuomet pasakys. Mano nuomone, tai yra pagrindas kuriant santykį kūrybinėje aplinkoje.


Apie „Kopos“ filmavimą


Būčiau norėjusi turėti didesnį vaidmenį. Kai tokioje kino juostoje teturi mažą vaidmenį, laiko personažui atskleisti užtenka tik paviršutiniškai. Kad ir kaip ten būtų, patirtis buvo neįkainojama, o darbas – įspūdingas. Kino kūrėjas Denis Villeneuve’as tikrai unikalus, o galimybė pamatyti, kaip filmavimo aikštelėje dirba žavusis Timothée Chalamet, buvo kažkas tokio. Apskritai dinamika ir energija šio kino filmo kūrybos procese buvo nepakartojama. Gaila, kad dėl nediduko vaidmens filmavimo aikštelėje praleidau nedaug laiko, vos savaitę. Būčiau norėjusi daugiau. Tai yra milžiniškas darbas, prie jo prisideda šimtai profesionalų, pasirūpinančių kiekviena detale: man šukavo plaukus, grimavo, apgalvojo kiekvieną įvaizdžio detalę. Taigi laikau sukryžiavusi pirštus, kad šią patirtį pakartosime.




Apie socialinius tinklus


Mano santykis su socialiniais tinklais labai įdomus. Stengiuosi būti juose aktyvi, tačiau pajuntu, kad įklimpstu ir praleidžiu ten kur kas daugiau laiko, nei norėčiau. Noriu gyventi realų gyvenimą, nebūti nuolat įkišusi nosies į telefoną. Mano kasdiena labai turininga, o virtuali erdvė riboja. Tačiau, kita vertus, socialiniai tinklai tiesiogiai susiję su mano darbu – tai vienas iš būdų palaikyti ryšį su žmonėmis, kurie mane palaiko. Svarbiausia yra pusiausvyra. Nereikia socialiniams tinklams skirti nei per daug dėmesio, nei visai jų apleisti. Turiu sąmoningai save riboti, nes tai labai įtrauki erdvė, kuri gali vesti iš proto. Juk yra ir tamsioji socialinių tinklų pusė, tiesa? Taigi tikrai nesidalinu kiekviena savo akimirka, nerodau kiekvieno valgomo patiekalo, o naudoju išskirtinai tik su darbu susijusiems klausimams. Neturiu moderatoriaus, savo paskyras valdau pati, tad jose pateikiama informacija yra asmeniška. Manau, kad tai – labai svarbu. Su sekėjais kiekvienas turėtų bendrauti pats. Tik taip kuriamas atviras ir nuoširdus ryšys. Svarbiausia tik nepradėti ieškoti motyvacijos išorėje, kas neretai nutinka daug sekėjų turintiems žmonėms.


Apie meilę


Meilė – tai dalykas, kurio dažniausiai negali kontroliuoti. Tai unikalus jausmas, kurį galima jausti daugeliui žmonių, veiklų, dalykų. Aš myliu savo darbą, šeimą, draugus. Manau, kad meilės pagrindas, visų pirma, yra atskirti, kuriuos žmones iš tiesų nuoširdžiai mylime ta tikra meile. Neretai meilė painiojama su įvairiais kitais jausmais. Todėl identifikuoti tyrą meilę gali būti ne taip jau ir lengva. O kai mylime, turime su tais žmonėmis elgtis atitinkamai – skirti jiems dėmesio, palaikyti, paskatinti. Juk jie praturtina tavo gyvenimą, tai ir tu turi praturtinti jų. Jauskime dėkingumą tėvams, partneriui, draugams, vaikams – juk jie yra svarbūs.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis