Teatre ji sukūrė daugiau kaip šimtą dvidešimt vaidmenų. 1975 m. M. Černiauskaitei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas, o 1986 m. – Lietuvos liaudies artistės garbės vardas, tuo metu aukščiausias įvertinimas.
M. Černiauskaitė gimė Zarasuose, mokėsi Zarasų gimnazijoje. Nuo vaikystės žavėjosi nebyliu kinu, aktoriaus menu ir svajojo tapti aktore. 1953 m. baigė Lietuvos valstybinio dramos teatro vaidybos studiją, jos dėstytojai buvo žymūs to meto menininkai: Povilas Bekeris, Valys Derkintis, Juozas Grybauskas, Aleksandras Kernagis, Juozas Siparis ir kiti.
1953-1960 m. ir nuo 1961 m. M. Černiauskaitė buvo Klaipėdos dramos teatro aktorė; 1960-1961 m. dirbo Kauno dramos teatre.
Jos debiutas buvo Maša I. Krylovo „Madų salone“ – vienas pagrindinių vaidmenų. M. Černiauskaitė buvo pirmoji Lietuvos Džuljeta: suvaidino šį vaidmenį antraisiais kūrybos metais režisieriaus Vlado Limanto spektaklyje Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ (1955). Tapusi legendine klaipėdiškių Džuljeta, M. Černiauskaitė netrukus buvo pakviesta į Kauno dramos teatrą, per metus ten sukūrė keturis vaidmenis, tačiau ją traukė grįžti į Klaipėdos teatrą, savąją aktorinę mokyklą. Aktorė, pasižymėjusi kaip lyrinių-dramatinių vaidmenų kūrėja, čia atsiskleidė kaip charakterinė aktorė: meistriški vaidmenys I. Kočergos dramoje „Laiko meistrai“, Kazio Sajos „Abstinente“, Povilo Gaidžio režisuotose komedijose atskleidė jos komiškumo gamą.
Marija Černiauskaitė buvo subtili, jausminga, kilnia prigimtimi apdovanota teatro Kūrėja. Jos talentingai sukurti vaidmenys liks Lietuvos teatro istorijoje kaip legenda ir siekiamybė jaunosioms teatro kartoms.
***
Atsisveikinimas su Velione – rugsėjo 10 d. nuo 17 val. laidojimo namuose „Aterna“ (Joniškės g. 36, Klaipėda), lapkričio 11 d. – nuo 10 val. Karstas išnešamas rugsėjo 11 d. 14 val. Mišios – rugsėjo 11 d. 7.40 Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6). M. Černiauskaitė-Barauskienė bus laidojama Joniškės kapinėse.
