Idėja pakalbinti stilingas įdomias vyresnes moteris, atskleisti jų žavesio paslaptį kirbėjo jau seniai. Branda – lyg brangakmenis, ji daugiabriaunė, spinduliuojanti magišką grožį, laiko patikrintas vertybes.
Ilgai turizmo srityje dirbusi Janina Keparutė nestokoja energijos, yra aktyvi, kūrybinga ir gyvybinga. Pasitraukusi iš profesinės veiklos pasijuto kaip niekad laisva ir laiminga. Dabar ji gali imtis širdžiai artimos veiklos.
Ilgai Šilutėje gyvenusi Janina neseniai įsikūrė Vilniuje ir yra užburta šio miesto magijos. Čia atsivėrė galimybės įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus. Moteris žavisi fotografija, dažnai su fotoaparatu rankose klajoja gatvėmis stebėdama gyvenimą ir fiksuodama tai, ko dažnas skubėdamas nepastebi. Įtraukė ir sostinės kultūrinis gyvenimas.
Gamtos grožis – kita J. Keparutės aistra. Savo sodyboje ji puoselėja nuostabų rožyną, čia moterims rengia ypatingus poezijos ir gyvai atliekamos muzikos vakarus. Pildosi tai, apie ką ilgai svajota. Jos pačios meninė siela išsiskleidė keliomis poezijos knygomis.
Janina visada linko prie grožio, jį pastebėdavo smulkiose detalėse, puoselėjo savo viduje. Moteris įsitikinusi, kad kai tave supa geri, dvasingi draugai, pažįstami, kai skaitai įdomias, vertingas knygas, prisipildai grožiu ir imi tai spinduliuoti. Janina prisipažįsta, kad gyvenimas šiuo atžvilgiu jai buvo dosnus. Nuo vaikystės šeimoje regėjusi darną ir puoselėjamas vertybes moteris teigia neturinti priešų ir nėra sutikusi piktavalių žmonių.
Natūralu, kad grožiui ši moteris teikia pirmenybę kurdama savo įvaizdį. Jos manymu, moteris privalo rūpintis savimi, paryškinti savo grožį, nepasiduoti rutinai. Visada pasitempusi, elegantiška, į detales dėmesį kreipianti J. Keparutė prisipažįsta, kad jaunystėje nebuvo tokia tikra dėl savo išvaizdos. Tuomet save laikė putlute ir šiek tiek kompleksavo, bet visada žavėjosi gražiais žmonėmis. Tiesa, išorinis grožis jai nebuvo ir nėra pagrindinis gyvenimo dalykas. Moteriai svarbi santarvė su savimi, dvasinė ramybė, meilė sau ir gyvenimui.
Ji džiaugiasi kiekvienais metais ir teigia nesuprantanti tų, kurios desperatiškai vaikosi jaunystės. Janina natūraliai priima kintantį grožį ir teigia, kad šis kaitos jausmas yra nuostabus. Metai nestabdo ir neriboja, netgi priešingai – išlaisvina. Svarbu mokėti laiku sustoti, įsiklausyti į save, mokėti pabūti su savimi ir džiaugtis kiekviena gyvenimo dovanota akimirka. Juk būtent vidumi brandus žmogus turi ką pasakyti žmonėms ir supančiam pasauliui, duoda tai, ką užaugino savyje. Tai ir yra didžiausia gyvenimo vertybė bei prasmė.
Vaikus užauginusi Janina džiaugiasi pulku vaikaičių. Be galo juos myli, tačiau, kaip pati sako, negyvena savo vaikų gyvenimo. Moteris jaučia, kad būtent dabar yra jos laikas ir kad gali jį išnaudoti taip, kaip liepia širdis.
Šukuosena, makiažas – Agnės Petrauskaitės
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'03
Prenumeruoti žurnalą „Moteris“ ženkliai pigiau galite čia.
