Jūsų laukia atsinaujinęs – šiuolaikiškesnio, subtilesnio ir erdvesnio dizaino – žurnalas „Moteris“! Antra gera žinia ta, kad žurnalo turinys išlieka toks pats kokybiškas, įdomus ir įvairus. Įvairialypį vasario mėnesio „Moters“ turinį kuria interviu su jaunaisiais mūsų šalies talentais: aktore Gelmine Glemžaite, geriausio jaunojo Lietuvos virėjo titulo laimėtoja Jonita Šeščilaite, automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovu Luku Yla, produkto dizainere Barbora Adamonyte-Keidūne, taip pat dailininko Kazimiero Žoromskio atminimą saugančia jo žmona Kristina Miklaševičiūte-Žoromskiene, aktoriumi Viggu Mortensenu.
Viršelio herojė
• Aktorė Gelminė Glemžaitė drąsiai bando save tiek vaidmenimis teatre, tiek kine, tiek televizijoje, nors kartais drąsos ir pasitikėjimo savimi, pripažįsta, pritrūksta. „Vis dar esu labai jautri. Mane net visai pašalinio žmogaus neigiamas komentaras gali išmušti iš vėžių savaitei, – teigia aktorė. – Tas jautrumas – ir mano silpnybė, ir stiprybė.“
Žurnalistės Virginijos Rimkuvienės paklausta, ar jai teko išgyventi sudėtingų periodų, G. Glemžaitė tvirtina, kad nemėgsta apie tai pasakoti, nes nenori įvairių interpretacijų, bet pripažįsta, kad jai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. „Jis pasireiškia vienas kitą keičiančiais didelio aktyvumo ir depresijos periodais. Baigusi Akademiją, turėjau labai daug veiklos, aktyviai gyvenau, o paskui atėjo laikas, kai nesinorėjo nieko. Laimė, sužinojau, kas man yra. Labai padėjo psichoterapija. Išmokau atpažinti artėjant vieną ar kitą būseną ir jas suvaldyti. Jau dvejus metus gyvenu gana subalansuotą gyvenimą“, – teigia G. Glemžaitė.
Mada
• Daugiausia vyriškus drabužius ir aksesuarus kūrusi išskirtiniu braižu pasižyminti dizainerė Liucija Kvašytė nusprendė sukti netradiciniu keliu – ne kurti savo mados prekių ženklą, o atsidėti doktorantūros studijoms ir narstyti vartotojiškumo fenomeną. Šiai kūrėjai būdingas netradicinis mąstymas įvairiais klausimais. L. Kvašytė teigia, kad niekada neturėjo noro būti tokia kaip kiti, tad į mados tendencijas niekada nežiūrėjo pernelyg rimtai. Dizainerė drįsta pripažinti, kad jos gyvenime labai daug reiškia tikėjimas į Dievą.
Mokslo populiarinimas
• „Darbą sau susigalvojau pati. Eidavau ir visiems sakydavau, kad esu mokslo žurnalistė, mokslo komunikatorė, kol galų gale kažkas ėmė ir patikėjo“, – pajuokauja Goda Raibytė, kalbėdama su žurnaliste Ana Treščina. Iš tikrųjų Goda, atsidūrusi žiniasklaidos pasaulyje, nepraleisdavo progos pabrėžti, kad domisi mokslu. Redaktoriai apsidžiaugdavo – bus kam atiduoti mokslo srities temas. Dar didesnį įspūdį mergina padarė savo atkaklumu – po ilgų bandymų prisibelsti į kosmoso centrą NASA, ji galiausiai išskrido į JAV ir ten per porą savaičių parengė daugybę reportažų su garsiausiais kosmoso tyrinėtojais. Dabar mokslintojos G. Raibytės svarbiausias tikslas yra perteikti mokslo naujienas ir atradimus viesiems suprantama kalba.
Mokslas
• Mokykloje Gytis Dudas buvo tarp vaikėzų iš galinio suolo. Universitete pajautė, kad savas labiau nei Žirmūnų kieme jaučiasi laboratorijoje. Žmogus spalvotais plaukais ir kerziniais batais apie epidemiją sukėlusį Ebolos virusą žinojo daugiau nei bet kuris kitas pasaulyje. Sietle (JAV), vadovaudamas 96 mokslininkų komandai, Gytis ištyrė 1610 Ebolos genomų, o tyrimą publikavo prestižiniame mokslo žurnale „Nature“. Lietuvoje G. Dudo istorija beveik nežinoma. Su ja mus supažindina žurnalistas Karolis Vyšniauskas.
Duetas
• Prieš devyniolika metų, vasarį, penkiolikmetis Marius Repšys parašė įtaigų meilės eilėraštį gražiausiai mokyklos mergaitei Vaidai Micytei ir įteikė jai Šv. Valentino dieną. Devintokė susižinojo šaunaus vaikino telefono numerį ir pakvietė jį į pasimatymą... Taip prasidėjo dabar banko specialistės V. Repšienės ir aktoriaus M. Repšio meilės istorija. Žurnalistei Virginijai Majorovienei Marius ir Vaida atvirai pasakoja apie šios istorijos tęsinį ir kaip jiems sekėsi išgyventi viena sudėtingiausių bendro gyvnimo etapų – Mariaus depresiją.
Iš arčiau
• Buvęs žurnalistas, dabar vyresnysis dharmos mokytojas Rytis Juozapavičius pats stengiasi ir kitus moko būti čia ir dabar. Vienas iš būdų tai pasiekti – ugdyti septynis įpročius. Pirma – reikia būti proaktyviam – jei tau kas nors gyvenime nutinka, sustok. Sukurk erdvę tarp stimulo ir atsako. Kalbėk proaktyviai. Rinkis veikti tai, ką gali pakeisti. Antra – pradėdamas galvok apie rezultatą. Įsivaizduok, ko nori savo gyvenime, – kokių santykių, darbo rezultatų. Rimtai įsivaizduok. Trečia – pradėk nuo svarbiausių dalykų. Išsiaiškink, kas tau yra svarbu, ignoruok, kas skubu. Susiplanuok savaitę iš anksto. Likusius keturis ir daug kitų patarimų, kaip patobulinti savo dvasinį gyvenimą, skaitykite R. Juozapavičiaus interviu, darytame žurnalistės Virginijos Majorovienės.
Reiškinys
• Kas yra co-working, žino dauguma didmiesčių gyventojų. Tai šiuolaikiški biurai, kuriuose nuomojamos darbo vietos. Tiesa, atėjusieji į tokį biurą ne visą laiką sėdi sukišę nosis į kompiuterius, dar mezga pažintis, dalijasi idėjomis, paslaugomis – kitaip tariant, bendradarbiauja. Bendruomeniškumas yra ir Lietuvoje naujo reiškinio, vadinamojo co-living, esmė – viename kelių kambarių su bendromis virtuvės ir vonios patalpomis bute po kelis mėnesius gyvenantys žmonės turi norėti bendrauti, dalytis kontaktais, gera nuotaika ar žiniomis. Bendrabutystės erdvėje lankosi ir su šios idėjos sumanytoju Laurynu Almaniu kalbasi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.
Interjeras
• Antrąkart gyventi į Vilnių iš Buenos Airių sugrįžusios ponios Evos Valentinas namuose apsilankiusios žurnalistė Jolanta Vaitiekūnienė ir fotografė Anna Stanevičienė atveria mums šių teatrališkų namų grožį.
Gražios Šv. Valentino dienos!
