Tai vadinama vidiniais konfliktais ir išspręsti juos yra ne mažiau svarbu nei išorinius, nes vidiniai konfliktai mums neduoda ramybės nei dieną, nei naktį, ir neretai būtent jie tampa ir išorinių konfliktų priežastimi. Kitaip tariant, jei nuolat pykstatės su aplinkiniais, ieškokite priežasčių savyje. Dėl ko kyla vidiniai konfliktai ir kaip išvengti jų neigiamo poveikio, patariama knygoje „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai" (leidykla „Alma littera"). 

Vidinius konfliktus gali sukelti įvairios priežastys - negalėjimas pasirinkti tarp kelių galimybių, sąžinės graužatis, kai žinome, jog elgiamės blogai, bet vis tiek negalime nieko su savimi padaryti; kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių; kai neįstengiame suderinti kelių socialinių vaidmenų - tarkim, dėl darbo aukojame santykius su šeima ar pan.

„Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamų pasekmių, jie gali būti konstruktyvūs, atveriantys perspektyvas ir destruktyvūs, griaunantys, - rašoma knygoje. -  Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti, geriau pažinti save, formuoja adekvačią savivertę. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir formuoja neurotines reakcijas. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą, gali stabdyti asmenybės raidą, mes imame nebepasitikėti savimi. Stiprūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius: bendraudami tampame agresyvesni, neramesni, dirglesni.

Jau minėjome, kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą, dingsta įtampa, veikla tampa efektyvesnė. Beje, skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai, jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Melancholikai ilgai svarsto, mąsto nesiryždami imtis veiksmų. Taigi temperamentas turi įtakos  vidinio konflikto sprendimo dinamiškumui: išgyvenimų kilimo greičiui, jų stabilumui, individualiam ritmui, intensyvumui ir t. t.

Lytis taip pat svarbi konflikto strategijų pasirinkimui. Vyrai racionalesni, kylant vis naujiems vidiniams konfliktams, jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį", tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Moterys kaskart iš naujo kenčia, sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena, ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų."

Štai keletas patarimų, kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus:

* Nuspręskime, kas mums gyvenime yra vertinga, tikra. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų, susijusių su abejonėmis, sąžinės priekaištais ir pan.

* Būkime lankstūs, realiai vertinkime situaciją ir, jei reikia, keiskimės. Per didelis pastovumas, ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas, konservatyvumas, silpnumas, nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą, tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau.

* Nusileisdami smulkmenose, neleiskime, kad tai taptų taisykle. Tarpusavyje turi derėti stabilios nuostatos, elgesio schemos ir adaptyvumas, lankstumas.

* Tikėkimės geriausios įvykių eigos. Optimizmas - svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis.

* Nebūkime savo norų vergai. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus.

* Mokykimės valdyti savo emocines būsenas, valią.

* Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchijos. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas, atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas, neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą.

* Labai svarbu - adekvati savivertė. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą.

* Nekaupkime problemų, nenukelkim jų  į „vėliau", neužimkim stručio pozicijos „galva smėlyje". Antra vertus, nesigriebkim visų problemų spręsti iškart, išskirkime prioritetus.

* Stenkimės nemeluoti. Jei negalim pasakyti tiesos, geriau išsisukim nuo tiesaus atsakymo: pakeiskim pokalbio temą, nuleiskim negirdomis, pajuokaukim. Melas gali sukelti kaltės jausmą, negatyvių išgyvenimų, tarpasmeninio bendravimo nesklandumų.

* Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. Gal kitą kartą pasiseks?