Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Metų Moters titulą pelnė už tvirtą eurokomisarės poziciją ir Lietuvos vardo garsinimą Europos Sąjungoje. Neilgai trukus ši moteris parodė turinti dar daugiau stiprybės – atsisakė ramesnio gyvenimo Briuselyje ir grįžo į Lietuvą kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose. Kas per pastaruosius trejus metus buvo reikšmingiausia Jos Ekscelencijai?
1. Kaip manote, kodėl sunkmečiu visame pasaulyje atsiranda vis daugiau moterų politikių, vadovių, verslo lyderių? Jūs – pirmoji Lietuvos Respublikos Prezidentė, dargi kandidatavote šalies vadovo rinkimuose nelengvu finansinės krizės metu. Kas lėmė tokį sprendimą?
Grįžau į Lietuvą sunkmečiu, kad padėčiau savo šaliai. Darbas Briuselyje ir eurokomisarės pareigos garantavo ramesnį ir skalsesnį gyvenimą, tačiau Lietuvoje buvo kritinis metas. Valstybei reikėjo esminių ekonominių ir politinių permainų. Taip pat – daugiau atsakomybės ir susitelkimo. Negalėjau ramiai sėdėti ir iš toli stebėti, kas vyksta.
2. Kuo reikšmingas moters lyderės vaidmuo pasaulyje?
Pasaulinė finansų krizė, nelygybė ir skurdas, planetos išsaugojimas ateities kartoms – tai iššūkiai, kuriems spręsti reikia naujų lyderių. Moterys lyderės rodo, kad sugeba sutelkti ir atsakingai rūpintis ištekliais, klausytis sąžinės balso. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rankose – Vokietijos, eurozonos ir Europos ateitis. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton vertinama už sugebėjimą stiprinti partnerystę, spręsti tarptautinius ir regioninius konfliktus.
Lietuvoje moterys taip pat aktyviai dalyvauja valstybės valdyme ir padeda įveikti sunkmetį. Esame pavyzdys kitoms šalims. Europoje šiuo metu tik keturiose šalyse moterys yra valstybės arba vyriausybės vadovės – Vokietijoje, Danijoje, Islandijoje ir Lietuvoje.
Pasaulio mastu situacija yra panaši, todėl būtina toliau skatinti moteris aktyviai dalyvauti politikoje, versle ir visuomeniniame gyvenime. Šiuo tikslu 2011 m. birželį Lietuvoje pirmą kartą surengta aukšto lygio pasaulio moterų lyderių konferencija.
3. Jau treji metai esate Lietuvos Respublikos Prezidentė. Koks Jums buvo šis laikotarpis? Kokie įvykiai reikšmingiausi, labiausiai įsiminė?
Kai pradėjau dirbti, Lietuva buvo krizės epicentre, todėl nuo pirmų dienų teko susitelkti prie konkrečių darbų: užtikrinti ekonominį ir finansinį stabilumą, spręsti teisėsaugos ir energetikos problemas, kovoti su korupcija ir monopolinėmis kainomis, rūpintis realiais NATO gynybos planais.
Siekiu ilgalaikių, esminių permainų, kad Lietuva sustiprėtų tiek politiškai, tiek ekonomiškai, kad šalyje būtų užtikrinta paprasto žmogaus, o ne atskirų interesų grupių gerovė. Gaunu tūkstančius žmonių laiškų. Kas antras skundžiasi, kad nėra teisybės. Todėl inicijavau daug įstatymų pataisų, kad paspartėtų bylų nagrinėjimas, o nusikaltimus padarę asmenys negalėtų išvengti bausmės ar naudotis neteisėtai sukauptu turtu. Atitinkamose institucijose prasidėjo vadovų rotacija, kad jos išsivaduotų iš sąstingio ir pradėtų dirbti žmonėms.
O įsimintiniausi įvykiai – vizitai po regionus, susitikimai su bendruomenėmis ir šalies žmonėmis. Jų tvirta dvasia, darbštumas ir meilė Lietuvai yra nuolatinis įkvėpimo šaltinis.
4. Atsiimdama žurnalo „Moteris“ apdovanojimą pasakėte: „Ačiū visiems, kurie balsavote. Jūs balsavote ne tik už mane – balsavote už visas Lietuvos moteris.“ Turėjote galvoje, kad mūsų šalies moterys per retai pastebimos ir įvertinamos? Kaip manote, ar padėtis keičiasi į gera?
Lietuvos moterų laimėjimai kalba patys už save. Iš Londono olimpiados moterys parvežė tik auksą. Mūsų olimpinės čempionės – Rūta Meilutytė ir Laura Asadauskaitė – geriausias pavyzdys, su kokiu atkaklumu, valia ir ryžtu moterys siekia tikslo, nepasiduoda jokiems sunkumams.
Turime daug talentingų moterų mokslininkių, verslininkių, kultūros ir meno veikėjų. Jų veikla ir nuopelnai nepakankamai pastebėti, todėl Lietuvos Metų Moters apdovanojimas yra svarbus įvertinimas. Jis įkvepia ir kitas šalies dailiosios lyties atstoves būti aktyvias, siekti savo tikslų, judėti pirmyn.
5. Kokie stereotipai, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo moterims siekti karjeros?
Lietuva pagal dirbančių moterų skaičių yra tarp pirmaujančių Europoje ir pasaulyje. Moterys dirba daug, tačiau jų atlyginimai gerokai skiriasi nuo vyrų: vyras pas mus uždirba 100 litų, moteris – tik 87 litus. Nevienodas skirtingų lyčių atlyginimas už tą patį darbą yra vienas gajausių stereotipų. Jis ne tik nuvertina moterų darbą, bet ir trukdo ekonomikai augti. Turėdamos tokias pačias kaip vyrai galimybes siekti karjeros, dirbti ir užsidirbti, moterys kurtų didesnę pridėtinę vertę. Taigi lygios galimybės yra ne tik žmogaus teisių, bet ir ekonominio efektyvumo klausimas.
Viešumoje kartais vis dar bandoma skiepyti nuomonę, kad moteriai prasmingiau auginti vaikus, o ne daryti karjerą. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje būtina sudaryti sąlygas derinti motinystę ir profesinius įsipareigojimus, o ne priešinti šiuos dalykus. Moterys, kai nori, gali tai suderinti. Didžiuojuosi Prezidentūroje dirbančiomis moterimis – jos sugeba būti ir savo srities profesionalės, ir geros mamos. Per trejus kadencijos metus Prezidentūros darbuotojams gimė 18 vaikų, dar dviejų naujagimių laukiame rudenį.
6. Dalyvaudama Pasaulinėje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencijoje Brazilijoje pasakėte, kad 2013-aisiais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai ir vienas iš pirmininkavimo tikslų bus kontroliuoti, kaip lyčių lygybės klausimai sprendžiami Europoje. Kokios šios srities aktualijos, kokios skaudžiausios problemos būdingos Europos šalims?
Smurtas ir pažeminimas šeimoje, diskriminacija darbo rinkoje, nevienodas vyrų ir moterų atlyginimas už tokį patį darbą, neproporcingas atstovavimas priimant politinius bei ekonominius sprendimus – tai skaudžiausios problemos, su kuriomis susiduria moterys.
Europietės dažnai net neįsivaizduoja, kad gyvena daug geriau nei jų lyties atstovės kitose pasaulio šalyse, todėl dalyvaudama aukšto lygio pasaulio moterų lyderių konferencijoje Brazilijoje pasiūliau sukurti internetinį pasaulio žmogaus teisių žemėlapį, kad matytume tikrąją dailiosios lyties padėtį ir problemas.
Šalies pažangą galime matuoti ne tik ekonominiais rodikliais, bet ir pagal tai, kiek saugios jaučiasi moterys. Svarbus žingsnis ginant jų teises Lietuvoje buvo 2011 m. priimtas smurto artimoje erdvėje įstatymas. Šis aukščiausias valstybinės valdžios aktas pats savaime problemos nesprendžia, tačiau parodo valstybės požiūrį ir formuoja griežtą vertinimą. Galiausiai tai yra psichologinis žingsnis – pripažinti, kad kai kurios problemos yra neviešinamos, nutylimos ar net slepiamos. Bet aukos turi būti apsaugotos.
Didelį dėmesį naujoms iniciatyvoms, kaip užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes, skirsime ir Lietuvos pirmininkavimo ES metu, pasitelksime neseniai mūsų šalyse įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto ekspertus.
7. Žurnalas „Newsweek“, remdamasis penkiais kriterijais (teisingumas, sveikata, švietimas, ekonomika ir politika), 2011-ųjų pabaigoje paskelbė dešimt valstybių, kuriose moterų padėtis yra pati geriausia. Tai – Olandija, Australija, JAV, Norvegija, Šveicarija, Suomija, Danija, Kanada, Švedija ir Islandija. Kaip manote, ką reikėtų pakeisti Lietuvoje, kad ir ji taptų viena iš pirmaujančių šalių, kuriose moterims gera gyventi?
Niekas geresnės Lietuvos mums nesukurs. Tai turime daryti patys. Ir pradėti reikia nuo savęs. Lietuvos moterys – išsilavinusios, darbščios, kūrybingos, taigi viskas yra mūsų rankose. Turime pačios eiti į rinkimus ir rinkti valdžią, laikytis įstatymų, siekti žinių ir panaudoti savo potencialą, sveikai gyventi. Savo valstybę kuriame tik 22-ejus metus ir jau padarėme didelę pažangą.
8. 2010-aisiais Niujorke, nuvykusi atsiimti JAV žurnalo „Glamour“ Metų moters apdovanojimo pasaulio lyderių kategorijoje, sakėte: „Moterys aukščiausio lygio politikoje – jau ne mados reikalas, o realaus gyvenimo kasdienybė.“ Ar tikrai ir politikoje pučia mados vėjai?
Moterų lyderystė Lietuvoje – realybė, o ne mados reikalas. Mūsų moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo balsavimo teisę, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, eina aukštas vadovaujamas pareigas. Jos praskina kelią ne tik sau, bet ir kitoms.
Praėjusiame amžiuje moterų dalyvavimas politikoje buvo išimtinis atvejis, vėliau – skatinamas tik deklaracijose, o dabar – bent jau Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse – įprastas.
Svarbiausia, kad lyderiai tiek politikoje, tiek versle, tiek visuomeninėje veikloje būtų vertinami pagal nuopelnus, o ne pagal lytį.
9. Dažnai dalyvaujate renginiuose, kur susitinka pasaulio lyderės. Koks jausmas, kai vienoje vietoje susirenka daug stiprių moterų?
Jaučiame, kad esame bendramintės ir galime skatinti pokyčius, kurti geresnį pasaulį – mažinti skurdą, kovoti su nelygybe, didinti saugumą, rūpintis planeta ir jos ištekliais, kad ateinančios kartos gyventų geriau.
Toks jausmas lydi ir tada, kai susitinku su Lietuvos moterimis. Jos stiprios ir išradingos. Net ir turėdamos mažiau galimybių ar susidūrusios su sunkumais, jos nepasiduoda ir siekia išsilavinimo, yra ambicingos, sugeba atskleisti savo talentus ir apginti savo teises.
10. Ko labiausiai pastaruoju metu reikia Lietuvos valstybei?
Pasitikėjimo ir ryžto patiems imti likimą į savo rankas. Šalies pažangą stabdo ir tai, kad trūksta susitarimo ir svarbiausių darbų tęstinumo. „Moters“ skaitytojoms noriu palinkėti daugiau pasitikėti savimi, atkakliai siekti savo tikslų ir sulaukti supratimo bei palaikymo iš artimųjų.
