Kai Gerimanta Stankutė po 12-os metų su šeima grįžo į gimtinę iš JAV, čia jau buvo pritilusios kalbos apie nepaprastą jos ir pranciškonų vienuolio Edmundo Atkočiūno meilės istoriją. Amerikoje gimusias pametinukes Ėlėją, Noatę ir Dorėją laimingi sutuoktiniai laiko didžiausia jų meilės ir Dievo dovana.
Prahoje gyvenanti čekė Dagmar (Dáša) Váňová lietuviškai kalba laisvai, net juokauja mūsiškai, su kolegomis rengia lietuviškas vakarones, per kurias skaitomos paskaitos, rodomi lietuvių filmai. Kai Dášos žmonės paklausia, kodėl domisi Lietuva, ji atsako: „Mane domina jūsų kultūra, istorija. Jūsų kalba pati seniausia, nepasikeitusi per šimtmečius. Tuo reikia didžiuotis.“
Filosofas profesorius Leonidas Donskis, diskutuodamas apie toleranciją su žurnaliste Virginija Majoroviene, pripažįsta, kad nepakantumas net moderniose visuomenėse yra išplitęs labiau negu pakantumas. „Tapti pakančiam, manau, nėra lengva. Tam reikia rengtis, užsiimti saviugda. Kita vertus, tolerancija nėra sutikimas su viskuo, kas sakoma. Jei kas nors pradės įrodinėti, kad moteris, palyginti su vyru, yra žema būtybė, kategoriškai nesutiksiu. Tolerancija man pirmiausia reiškia empatišką atvirumą kitam, pabuvimą kito batuose, kaip sako anglai, ir norą apsaugoti kito žmogaus orumą, supratimą, kad mano paties orumas bus apsaugotas, jei aš saugosiu kito orumą“, – tvirtina L. Donskis.
Kinų kilmės amerikietė rašytoja Tessa Gerritsen tvirtina, kad rašydama baugius detektyvus stengiasi perprasti savo vaikystės draugo poelgį: „Turėjau vyresnį draugą, jis man atstojo tėvą, bet tas vyras nužudė žmogų. Tada mano viduje viskas apsivertė...“
Gydytoja profesorė Nijolė Drazdienė 2000-ųjų Metų Moterimi buvo išrinkta už profesionalumą ir išskirtinį dėmesį į pasaulį ateinančiai naujai gyvybei. Šiuo metu Lietuvoje verdant diskusijoms dėl gimdymo namuose, medikės atsakomybė N. Drazdienę skatina palaikyti vieno akušerijos lyderių profesoriaus Franko A. Chervenako tvirtinimą, kad gydytojai turėtų ne pasiduoti visuomenės spaudimui, o aiškinti apie tokio gimdymo riziką.
Maskvietė Ana Gerasimova – lietuvių poezijos vertėja į rusų kalbą, filologijos mokslų kandidatė, dainų autorė ir atlikėja, roko grupės „Umka i Bronevik“ siela, hipiško gyvenimo adeptė. „Man paprasčiausiai patinka laisvė – be jokio išankstinio nusistatymo“, – teigia draugų Umka vadinama Ana.
Kviečiame sėstis į mados traukinį Paryžius–Tokijas ir praskrieti per naujausias mados tendencijas, įkvėptas geišų ir manga herojų.
Naujoje žurnalo „Moteris“ rubrikoje „Stiliaus gidas“ – pianisto Luko Geniušo atradimai.
Mados redaktorė Justė Kubilinskaitė reabilituoja suknelę – moteriškumo simbolį.
Jei suknelės jums ne prie širdies, šį pavasarį, pasak žurnalistės Mildos Sabockytės, stilingesnė atrodysite vilkėdama ne sijoną, o kelnes. Madingiausia – apsitempusi siaurais džinsais.
Pažintį su mados legenda Giorgio Armani, pasiremdama žurnalistės Renatos Molho knyga „Būti Armani“, mezga žurnalistė Asta Lipštaitė.
Nepraleiskite galimybės susipažinti su mados namų „Chanel“ 2013 metų pavasario ir vasaros aukštosios mados kolekcija bei tuo, kaip gimsta dizainerio Karlo Lagerfeldo šedevrai.
Išskirtiniame interviu modelis Erin Wasson žurnalistei Mildai Sabockytei pasakoja apie savo nutrūktgalvišką būdą, bohemišką stilių ir pataria, kaip išlikti savimi konkurencingame mados pasaulyje.
Džentelmenai niekada neišnyks nuo Žemės paviršiaus – tuo įsitikinę aktorius Simonas Bakeris, aromato „Gentlemen Only“ reklamos veidas, ir viena įtakingiausių parfumerijos pasaulio moterų Françoise Donche.
O ar išliks mėsėdžiai ir tie, kurie abejingi tam, jog jų grožio poreikiams tenkinti žudomi gyvūnai, aiškinasi žurnalistė Ana Treščina. Ar tokius pasirengusios toleruoti vis gausėjančios vegetarų ir veganų gretos?
Žurnalistė Palmira Galkontaitė niekada neišeina iš namų nepasidažiusi ir nepasikvepinusi, o didžiausiu grožio priešu laiko saiko trūkumą.
Naujieną Lietuvos grožio rinkoje – mados dizainerio Tomo Fordo kuriamus aromatus – pristato žurnalistė Ana Treščina.
Kas yra sudžok terapija ir kuo ji žmogui parankesnė už kitus Rytų netradicinius gydymo būdus, aiškinasi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.
Į vilnietės Monikos Kučinskaitės loftą – mergaitiškomis detalėmis prijaukintą pramoninę erdvę – kviečia meno redaktorė Anna Stanevičienė ir žurnalistė Jolanta Vaitiekūnienė.
„Išgirdusi žodį „tolerancija“, mano siela pabėga iš pamokų: reikalavimas būti tolerantiškam skamba taip pat įtaigiai, kaip ir jaudinanti žinutė: „Maxima: apie viską pagalvota.“, – taip eseistas Tomas Kiauka pradeda savo samprotavimus apie nusitoleravusią toleranciją.
Iki kiek galime plėsti seksualinės tolerancijos ribas ir ar jos apskritai egzistuoja, domisi Natasha Kler.
Musulmoniškasis Iranas nepanašus į kitas islamo šalis, o jo gyventojai jokiu būdu nėra tikrieji arabai. Klaidinga teigti, kad arabų tikėjimas, kultūra nušlavė persų palikimą. Įtakos būta abipusės ir sunku nustatyti, kuri kuriai padarė daugiau. Žurnalistės Danutės Jokubėnienės pasakojimą apie kelis Irano veidus perteikia žurnalistė Jolanta Miškinytė.
„Sepiko baseino regionas – viena rečiausiai ne tik Papua Naujojoje Gvinėjoje, bet, drįsčiau teigti, ir pasaulyje lankomų vietų, – teigia Eglė Aukštakalnytė-Hansen. – Čia senoliai dar prisimena vaikystėje ragautos žmogienos skonį, o vyrai paniškai bijo moterų kerų bei menstruacijų kraujo, nes jis turi kuriančių ir naikinančių galių.“
Kulinariniai linkėjimai iš Kinijos – kiaulienos juostelės su medumi ir ananasais, ryžių paplotėlių suktinukai, karamelizuotos obuolių spurgos su sezamais, makaronai su daržovėmis.
Malonaus skaitymo!
