* „Aišku, pasaulio čempionės titulas su niekuo nepalyginamas“, – sako Lietuvos pasididžiavimas plaukikė Rūta Meilutytė ir priduria: „Reikia arti ir arti, kad tai gautum.“ („Nesirenku būti lietuve, tiesiog esu“, Virginija Rimkuvienė).
* „Sopraninų pasaulyje nedaug. Jų balsas turi terapinį poveikį“, – teigia baroko muziką prikėlęs ir šio stiliaus muzikos teatrą ketinantis įkurti vienintelis sopraninas Lietuvoje Viktoras Gerasimovas („Prikėlęs baroko muziką“, Virginija Majorovienė).
* „Dirbtinio širdies skilvelio įrangos dėklą skyriau savo mylimam seneliui atminti“, – sako dizainerė Jevgenija Sidorevič („Gyvybę saugantis diržas“, Virginija Majorovienė).
* „Kai pomėgis tampa profesionalia veikla, pajunti didesnį norą gilintis“, – sako kepyklėlės „Tie kepėjai“ savininkė Laura Donėlė („Saldus Lauros verslas“, Virginija Rimkuvienė).
* „Pasakysiu atvirai – man patinka ateinanti karta. Pavydžiu jai laisvės rinktis, galimybės keliauti ir bendrauti (tegul ir virtualiai) su visu pasauliu, naivaus optimizmo ir netgi to paviršutiniškumo, kurio taip stinga mums, įpratusiems nuolat kapstytis giliai“, – straipsnyje apie jaunąją kartą („Jie ateina“) tvirtina žurnalistė Virginija Rimkuvienė.
Dar žurnale
* SMS žaidimas, kurio metu galite laimėti dekoratyvinės kosmetikos ir kūno, plaukų priežiūros priemonių.
* Technologijų ir mados draugystė – lyg ryšys tarp akiniuoto moksliuko ir mokyklos stileivos: keistokas, bet dažniausiai naudingas abiem pusėms („Mados ir technologijų draugystė“, Milda Sabockytė).
* Aistras kaitinantys prabangūs kvepalai, gundantis apatinis trikotažas, subtilūs aksesuarai („Jaukas“, Justė Kubilinskaitė; „Kas nauja?“, Ana Treščina; „Detalės“ nuotraukos – Agnės Gintalaitės, stilius – Justės Kubilinskaitės)
* Aktorius Dainius Kazlauskas atsisveikina su jį išpopuliarinusiu Urvinio vaidmeniu. Į kitą barikadų pusę – režisūrą – perėjęs Dainius tvirtina grįžęs į tai, nuo ko pradėjo, ir daro tai drauge su žmona Indre – scenografe ir kostiumų dailininke („Apdovanotas vienąkart“, Jolanta Vazbutaitė).
* Interjero dizainerė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Deima Katinaitė užaugo bohemiškoje šeimoje, kur kiekvienas turėjo galimybę pasireikšti. „Namuose sklandė lengvas chaosas, kiekvienas veikė, ką norėjo, grįžusiųjų nebūtinai laukdavo šilti pietūs“, – sako menininkė ir neslepia, jog jai pačiai nėra lengva suderinti šeimą ir kūrybą („Grynas Katinas“, Virginija Majorovienė).
* 1968 metų kovo mėnesio „Tarybinės moters“ viršelį puošė trijų seserų plaukikių nuotrauka. Plaukimo legendos kaunietės Zita Bičkauskienė, Birutė Statkevičienė ir Dalė Krasauskienė dabar savo patirtį perduoda jaunajai kartai, neįgaliesiems („Trys seserys“, Virginija Majorovienė).
* Charizmatiškasis ir aistringasis lenkų dirigentas Lukaszas Borowiczius tvirtina, kad dirigavimas labai panašus į badmintoną. („Bijau tik bėgančio laiko“, Jolanta Vazbutaitė).
* Dizainerės Sandros Kasperavičienės lofto interjeras paneigia mitą, kad betonas ir juoda spalva namams netinka („Betono ir juodos kaimynystė“, nuotraukos – Annos Stanevičienės, tekstas – Jolantos Vaitiekūnienės).
* Turbūt nerasime nė vienos moters, kuri bent kartą gyvenime nebūtų pagalvojusi, kad ištekėjo ne už to. O ką daryti, jei tokios mintys į galvą lenda vis įkyriau? Perdaryti tą, kurį turi, ar ieškoti kito? („Keičiu vyrą!“, Natasha Kler)
* Palestinos moterys – stiprios, besišypsančios, bet paženklintos skausmu („Palestinos etiudai“, Giedrė Steikūnaitė)
* Japonija – tai: šventa šintoistų vieta Fudzijamos kalnas, tik ypatingomis progomis dėvimas kimono, vis dar daug ką kontroliuojanti jakudza, švaros kultas, Icukušimos šventykla... („Kitokia ta šalis Japonija“, Eglė Digrytė)
* „Skaniai vakarienei pakaks ir nedidelio laimikio. Svarbu, kad žuvys būtų šviežios, jūra, upe, mariomis kvepėtų“, – sako žurnalistė ir fotografė Giedrė Barauskienė. („Žuvų diena“)
