G. Puccini meilės romanai: nuo vedybų su meiluže iki nekaltos kambarinės savižudybės

Jokia paslaptis, jog daugelio menininkų įkvėpimo šaltinis – tai aistringi, slapti meilės romanai. Žymiojo italų kompozitoriaus Giacomo Puccini gyvenimo kelyje taip pat pasitaikė ne viena moteris ir meilužė, vienaip ar kitaip tapusi kūrėjo mūza. Vienas jo brandintų romanų netgi pakurstė nekaltos merginos savižudybę. Sakoma, kad jos šmėkla persekiojo kompozitorių iki gyvenimo galo...

Giacomo Puccini gimė 1858 – aisiais Toskanoje, Lukoje. Jis buvo jau septintas sūnus ilgą muzikinę istoriją puoselėjusioje šeimoje. Giacomo tėvas Michele Puccini Šiaurės Italijos muzikiniame pasaulyje buvo laikomas itin autoritetingu asmeniu, o jo laidotuvių dieną Lukoje netgi buvo paskelbtas viešas gedulas.

Beje, Puccini šeimos vyrai maestro pareigas Lukoje, San Martino katedroje ėjo net 124 metus: Giacomo tėvas, senelis, prosenelis ir netgi proprosenelis. Buvo tikimasi, jog ir Giacomo, atėjus laikui, perims maestro poziciją. Tačiau, mirus tėvui, jis buvo tik šešerių metų. Nepaisant to, Giacomo dainavo katedros berniukų chore ir prireikus grodavo vargonais, o jo muzikos mokymąsi prižiūrėjo dėdė Fortunato Magi. Į operos kūrimo sūkurį G. Puccini įsisuko tik 1876 m., išgirdęs G. Verdi operą „Aida“.

G. Puccini opera „La Boheme“
G. Puccini opera „La Boheme“
Fotolia nuotr.

„Manon Lesko“, „Bohema“, „Toska“, „Madam Baterflai“ – tai vienos žinomiausių G. Puccini sukurtų operų, kurių pavadinimai girdėti net ir nesidomintiems klasikine muzika. Tad nenuostabu, jog kompozitoriaus kūryba ir šiandien puikuojasi pasaulio operų dešimtuke. O kai kuriuose G. Puccini šedevruose – jo meilės romanų ir išgyventų tragedijų atgarsiai.

G. Puccini – ištekėjusios damos meilužis

Pirma maestro mylimoji, minima rašytiniuose šaltiniuose – Elvira Gemignani, ištekėjusi moteris. Meilė šių žmonių širdyse įsikerojo 1884 – ųjų rudenį. Vyras, už kurio Elvira buvo ištekėjusi, buvo nepataisomas mergišius, taigi, akivaizdu, ji nebuvo pati laimingiausia santuokoje gyvenanti moteris pasaulyje.
G. Puccini meiluže tapusi Elvira su sutuoktiniu jau turėjo dukrą, o po kurio laiko ji pastojo ir nuo pačio Giacomo. Kai tik nėštumas pasidarė pastebimas, ji paliko savo vyrą ir išvyko gimdymo laukti svetur. 1886 m. G. Puccini ir Elvirai gimė sūnus Antonio. Tuomet moteris su savo dukra ir naujagimiu persikėlė gyventi su kompozitoriumi. Deja, skyrybos anuomet nebuvo įteisintos, todėl meilužiai iškelti vestuvių ir tapti oficialia šeima negalėjo iki Narcisco, Elviros vyro mirties (1903 m.). Tiesa, šį mergišių nužudė viena iš moterų, su kuria vyras buvo turėjęs romaną.
Galiausiai Elvira Gemignani tapo Elvira Puccini. Deja, ši santuoka taip pat nebuvo labai sėkminga: niekam nebuvo paslaptis, jog kompozitorius Giacomo taip pat labai mylėjo moteris, o ypač žinomas dainininkes ir tas, kurios panašios į jo operų herojes. Kai kurios maestro gyvenime įspaudus palikusios moterys atgulė jo veikalų personažų charakteriuose.

Giacomo Puccini, 1907 m.
Giacomo Puccini, 1907 m.
Vida Press

Skandalinga kambarinės Dorios, menamos meilužės savižudybė

Elviros ir Giacomo namų tvarka rūpinosi mergina, vardu Doria Manfredi: šios, Giacomo istorijoje atsiradusios moters lemtis buvo liūdniausia. 1909 metais G. Puccini žmona viešai paskelbė, neva jos vyras su kambarine Doria turi romaną. Negalėjusi paneigti gandų ir jų užkrautos naštos nepakėlusi Doria nusižudė. Tačiau įrodyta, kad Doria su kompozitoriumi neturėjo nieko bendra buvo tik po jos mirties: skrodimo metu specialistai nustatė, jog mergina buvo skaisti. Elvira buvo nuteista kalėti už Dorios šmeižtą, tačiau po penkių mėnesių ją paleido į laisvą, mat Giacomo mirusiosios šeimai pasiūlė finansinę kompensaciją.

Beje, iki savižudybės Dorią privedė ne tik viešas gėdingas skandalas, bet ir paslaptis, kurią mergina nusinešė su savimi į kapus. Tačiau 2007 metais buvo rastas lagaminas, kuriame buvo tikrojo Giacomo romano įrodymai – 40 laiškų, rašytų G. Puccini ranka, padėjusių rekonstruoti tikrąją Dorios susinaikinimo priežastį. Kompozitorius romantiškus ryšius palaikė su nusižudžiusios kambarinės pussesere Giulia Manfredi, dirbusia smuklėje priešais maestro vilą. Tačiau viskas prasidėjo nuo to, jog kambarinė atsitiktinai užtiko ištekėjusią Elviros dukterį, Giacomo podukrą Foscą su meilužiu nusikaltimo vietoje. 28 – erių mergina baiminosi, jog Doria gali išduoti jos romaną, todėl pareiškė, jog jos patėvis su kambarine palaiko intymius ryšius.

Giacomo Puccini, 1908 m.
Giacomo Puccini, 1908 m.
Vida Press

Podukra savo romaną dangstė G. Puccini ir kambarinės sąskaita

Doria kompozitoriui slapta paaiškino tikrąją situaciją, o jis merginą patikino, kad viską sutvarkys ir nesusipratimas bus pamirštas. Deja, kontroliuoti situacijos Giacomo nepavyko: Elvira, vos sužinojusi apie dukros kaltinimus kambarinei, ėmė šnipinėti savo vyrą. O pastebėjusi jį kompromituojančioje situacijoje su kita moterimi, kaipmat nusprendė, kad toji meilužė – jų namų kambarinė. Elvira ėmė persekioti ir žeminti Dorią: viešai ją vadino prostitute ir grasino vieną dieną merginą nuskandinti ežere. Tokį nepateisinamą Elviros elgesį kentusi namų tvarkytoja vis dėlto neleido sau prasitarti apie pusseserės Giulios ir jos labai gerbiamo maestro meilės nuotykius. Sakoma, jog, po Dorios mirties, merginos šmėkla persekiojo G. Puccinį iki pat jo gyvenimo galo.

1924 – aisiais Giacomo susirgo gerklės vėžiu ir mirė dėl komplikacijų, ištikusių po gydymo, palikęs savo žmoną ir meilužę. Praėjus ilgam laiko tarpui nuo kompozitoriaus mirties paaiškėjo, jog jis ir kambarinės pusseserė Giulia turėjo nesantuokinį sūnų. Pastarojo vardas sutampa su Giacomo ir Elviros sūnaus bei maestro senelio vardu – berniukas buvo pavadintas Antonio. Jį Pizoje užaugino slaugytoja, kuriai už šį darbą buvo mokama 1000 lirų per mėnesį.

Skeptikams, manantiems, jog tai netiesa, paslaptį atskleidęs Paolo Benvenuti sako, jog slaugytojos paslaugų apmokėjimas nutrūko iš karto po kompozitoriaus mirties. Beje, nesantuokinio sūnaus Antonio dukra Nadia Manfredi, kuri saugojo lagaminą su G. Puccini paslaptimis, vėliau siekė įteisinti savo mirusį tėvą, kaip kompozitoriaus tikrą sūnų. Deja, Italijoje bet kuriuo metu oficialiai pripažintas palikuonis gali būti tik pirmosios kartos atstovas.

Giacomo Puccini, 1900 m.
Giacomo Puccini, 1900 m.
Vida Press

Romanų sąraše – ir mažiau skandalingos meilės istorijos

Giulia nebuvo vienintelė maestro G. Puccini meilužė – kur kas anksčiau, rašydamas „Madam Baterflai“ operą, jis įsimylėjo 20 metų jaunesnę merginą. Tuo metu maestro su Elvira dar tik draugavo, tačiau ji, išgirdusi apie kitą moterį, vyrą paliko. Vėliau kompozitorius planavo pasipiršti savo meilužei, bet prieš tai pasamdė detektyvą ir sužinojo, kad Corrina – toks buvo meilužės vardas – jį apgaudinėja. Giacomo kilo net ir tokių įtarimų, kad mergina jį išdavė už pinigus. Taigi, maestro paliko savo meilužę ir po kurio laiko vedė Elvirą.

Kad ir kiek romanų kompozitorius buvo turėjęs, Giulia buvo reikšmingiausia meilužė jo gyvenime, su kuria meilės ryšius palaikė iki pat mirties. Beje, prieš mirtį G. Puccini spėjo užbaigti operos „Turandot“ sceną, kurioje herojė Liu, tapatinama su Giulios pussesere – kambarine, nusižudo. Taigi, abejotina, kad vienas geriausių visų laikų operos kūrėjų šį pasaulį paliko pamiršęs apie pirmuose spaudos puslapiuose skanduotą ir maestro bei Manfredi šeimos sunkiai išgyventą Dorios netektį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis