Netradicinė „Gulbių ežerą“ sukūrusio P. Čaikovskio lytinė orientacija tapo jo mirties priežastimi?

Išgirdus Piotro Čaikovskio (Пётр Ильи́ч Чайко́вский), puikiai žinomo simfonijų, operų, tokių kūrinių baletui kaip „Gulbių ežeras“ ar „Spragtukas“ autoriaus vardą, kaip mat įsivaizduojame pirmąjį tarptautiniu mastu išpopuliarėjusį Rusijos kompozitorių. Bet visa tai – tik Piotro karjeros ir kūrybinio gyvenimo faktai, po kurių šydu slepiasi intriguojantys asmeninių santykių voratinkliai. Beje, į pastaruosius kompozitorius įvėlė ne tik moteris, bet ir vyrus...

Homofobiškoje XIX amžiaus Rusijoje vyro meilė vyrui nebuvo suprantama, o tuo labiau – toleruojama. Taigi, būnant žymiausiu Rusijos kompozitoriumi, didžiai gerbiamu kamerinės muzikos kūrėju, buvo privalu nuslėpti savo šiltus jausmus, puoselėjamus tos pačios lyties atstovams. P. Čaikovskis rado būdą, kaip viešoje erdvėje užmaskuoti anuomet nusikaltimu Rusijoje laikomą meilę.

P. Tchaikovsky jaunystėje.
P. Čaikovskis jaunystėje.
RIA/Scanpix

Pirmosios homoseksualumo „apraiškos“ – dėmesys ir kūryba, skirta bendramoksliui

Piotras Iljičius Čaikovskis gimė 1840–aisiais provincijoje, esančioje 600 km nuo Maskvos – Votkinske, Uralo Kalnuose. Tai buvo antras Iljos ir Aleksandros Čaikovskių sūnus. Būdamas ketverių Piotras jau lankė fortepijono pamokas, jas tęsė ir šeimai persikėlus gyventi į Sankt Peterburgą. Vėliau berniukas muzikos mokėsi bei chorą lankė Teisės mokykloje. Manoma, kad būtent ši mokymo įstaiga turėjo įtakos būsimo kompozitoriaus seksualinei orientacijai. Be to, šiuo laikotarpiu Piotro gyvenime atsirado du svarbūs asmenys – tai mokslo draugai Aleksejus Apuchtinas ir Sergejus Kirejevas. Manoma, kad vieną pirmųjų savo kūrinių, parašytų sulaukus pilnametystės, „Mano genijus, mano angelas, mano draugas“ Piotras skyrė būtent Kirejevui.

Piotro santuoka buvo katastrofiška: neatitiko ne tik jaunavedžių seksualinės pažiūros, kardinaliai skirtingi buvo ir charakteriai.Iš Čaikovskio gyvenimo

Po skausmingos motinos mirties ir tėvo vedybų su kita moterimi, Piotras jaunesniems savo broliams – Anatolijui ir Modestui – buvo lyg motina: vaikinas rūpinosi jų gerove ir ateitimi. Tiesa, dvyniai ne tik lankė tą pačią mokyklą kaip ir vyresnėlis brolis, bet vienas jų ateityje sekė ir Piotro pėdomis – Modestas taip pat tapo homoseksualiu.

P. Tchaikovsky (dešinėje), kompozitoriaus broliai Anatolijus ir Modestas bei draugas Kondratyevas, 1875 m.
P. Čaikovskis (dešinėje), kompozitoriaus broliai Anatolijus ir Modestas bei draugas Kondratyevas, 1875 m.
RIA/Scanpix

Iš malonumų sūkurio – į profesionaliosios muzikos erdves

Baigęs mokslus P. Čaikovskis net 4 metus dirbo Teisingumo ministerijos sektretoriumi, kol suprato, jog toks darbas nėra jo tikrasis pašaukimas. Tuo metu Piotras ėmė rūpintis tik malonumą teikiančiais dalykais, įskaitant, žinoma, ir seksualinius poreikius. Socialinėje ir kultūrinėje terpėje vaikinas „sukosi“ kaip vijurkas, kol dėl jo homoseksualių pažiūrų iškilo viešo skandalo grėsmė. Apie tai vaikinas bijojo net pagalvoti.

Iš Teisingumo ministerijos P. Čaikovskio gyvenimo kelias 1863–aisiais pasuko į muzikos pasaulį - kaip tik tuomet, kai Rusijoje imta skatinti muzikinį lavinimą. Kadangi kardinaliai pasikeitė ne tik Piotro veiklos pobūdis, bet ir finansinė padėtis, būsimas kompozitorius ėmėsi to, ką pats išmano geriausiai: studentams teikė privačias fortepijono ir muzikos teorijos pamokas. Idėja tapti geru kompozitoriumi vaikinui kilo vėliau Sankt Peterburge įkurtoje konservatorijoje.

1870 m. Piotras baigė konservatoriją ir, jo nuostabai, gavo sidabrinį medalį – tuo metu tai buvo didžiausias apdovanojimas ir įvertinimas studentams. Vėliau P. Čaikovskis sulaukė pasiūlymo dirbti dėstytoju konservatorijos skyriuje Maskvoje: ten kompozitoriui ne tik pavyko įsilieti į menininkų ratą, bet ir atskleisti visus savo kaip kūrėjo gabumus. P. Čaikovskis čia paliko ilgaamžius pėdsakus – ateityje konservatorija netgi bus pavadinta kompozitoriaus vardu. Tiesa, kopimas karjeros laiptais Piotrui lengvas nebuvo, o padėtis pasidarė dar keblesnė, kai rašant „Pirmąją simfoniją“ Piotrą ėmė kamuoti depresija ir nuolatiniai galvos skausmai. Tačiau kompozitorius nepalūžo.

Nadezhda von Meck (1831 - 1894), rusų verslininkė, 13 metų finansiškai rėmusi P. Tchaikovsky.
Nadezhda von Meck (1831 - 1894), rusų verslininkė, 13 metų finansiškai rėmusi P. Čaikovskį.
Vida Press

Mylėjo vyrus, bet vedė moterį, o finansiškai išlaikė draugė

Po septynerių metų, dangstydamas Rusijoje, o ypač aukštuomenės tarpe, draudžiamus jausmus tos pačios lyties atstovams, P. Čaikovskis vedė Antoniną Miliukovą. Priimti sprendimą vesti moterį kompozitorių paskatino ir draugo Vladimiro Shilovskio, kuris greičiausiai buvo homoseksualus, gyvenimo posūkis. Pastarasis taip pat vedė dailiosios lyties atstovę. Tačiau Piotro santuoka buvo katastrofiška: neatitiko ne tik jaunavedžių seksualinės pažiūros, kardinaliai skirtingi buvo ir charakteriai.

Po 2,5 mėnesių, ištiktas emocinės ir kūrybinės krizės, Piotras paliko Antoniną. Išgyventi šį sunkų etapą kompozitoriui padėjo kelionė į Šveicariją, šeima ir... Nadežda von Meck, geležinkelių magnato našlė. Ši moteris ne tik Piotrą palaikė, skatino jį susikoncentruoti vien į kūrybą, bet ir visus 13 metų teikė kūrėjui finansinę paramą.

Kyla klausimas, kodėl vis dėlto kompozitorius vedė Antoniną, jei meilė moterims buvo svetima? XIX amžiaus Rusijoje homoseksualumas buvo ne tik draudžiamas - už šią seksualinę orientaciją buvo baudžiama visų teisių ar laisvės atėmimu, net ištrėmimu iš Rusijos. Tačiau tokios sankcijos buvo taikomos ne įstatymų numatyta tvarka, o pagal valdžios institucijos poziciją ir įgeidžius. Tad nenuostabu, kad dėl savo esaties kompozitorius jautė ne tik nerimą, bet ir baimę: juk paviešintas seksualinis gyvenimas iš Piotro galėjo atimti ne tik sėkmę karjeroje, bet ir viską, ką jis beturėjo.

Kompozitorius P. Tchaikovsky, 1883 m.
Kompozitorius P. Čaikovskis, 1883 m.
Vida Press

Homoseksualumas – kompozitorių slėgusi našta ir mirties priežastis?

Vienintelė moteris, kurią kompozitorius P. Čiakovskis buvo vedęs, tai pritarė, tai priešinosi skyryboms. Kūrėjui tai buvo tikras galvos skausmas – po to, kai jis paliko Antoniną, vyras atsiskyrė nuo jį pažįstančios visuomenės, metus keliavo, siekdamas atgauti vidinę harmoniją ir grįžti į senas vėžes. Savo laiškuose, skirtuose homoseksualiam broliui Modestui, Piotras rašė, jog supranta, kad santuoka su moterimi buvo apgavystė ir pasipriešinimas prigimčiai. Toks sprendimas vertė jį jausti gėdą bei kaltę prieš niekuo dėtą Antoniną, todėl dėl patirtos širdgėlos kūrėjas šios moters niekada nekaltino.

P. Čaikovskį slėgė našta, kurios jis negalėjo nusimesti, tad į visuomenės gyvenimą kompozitorius visgi grįžo - tačiau tik dėl pareigos jausmo, kuris vertė skatinti rusų muzikos kultūrą.

P. Tchaikovsky operos „Pikų dama“ rankraštis.
P. Čaikovskis operos „Pikų dama“ rankraštis.
RIA/Scanpix

Tiesa, prieš pažintį su Antonina, Piotras planavo vesti visai kitą moterį – belgų sopraną Désirée Artôt, kuri tuomet džiaugėsi savo karjeros aukštumomis. Deja, akinamai švytinti scenos žvaigždė ištekėjo už ispanų baritono. P. Čaikovskis vėliau teigė, jog ši dama – vienintelė moteris, kurią jis kada nors buvo mylėjęs. Tačiau kai kurie biografai tvirtina, jog Désirée Artôt tebuvo kerinti dama, talentinga žvaigždė, būtent šiomis savybėmis ir kėlusi Piotro sužavėjimą.

Oficialiai teigiama, jog 53 metų sulaukęs P. Čaikovskis mirė nuo choleros, bakterinės ligos, kuri kadaise nusinešė ir jo motinos gyvybę. Tačiau tai nebuvo vienintelė „diagnozė“: kai kurie tyrėjai teigia, jog Piotro mirtis – neapdairumas, netgi savotiška savižudybė. Kuris teiginys yra teisingas, taip ir nesužinosime. Tačiau galimybė, kad visą gyvenimą savo jausmus slėpęs žmogus pats nusprendė pasitikti gyvenimo pabaigą, tikrai atrodo reali.

Taip pat skaitykite: „Didžiojo Getsbio“ autoriaus mūza, gyvenimą baigusi beprotnamyje 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis