Komunistų partijos vadovas, prisidėjęs prie Sovietų Sąjungos įkūrimo, kaltas dėl milijonų mirčių... ir nuogą kūną vaizduojančio meno kritikas. Josifas Stalinas turėjo gana neįprastą hobį, t.y., rašinėti ant XIX a. dailininkų piešinių nuotraukų nelabai juokingus arba tiesiog keistus komentarus. Kai kuriems istorikams piešiniai yra pagrindas kvestionuoti J. Stalino lytinę orientaciją, tuo tarpu kiti teigia, kad paprasčiausiai jo humoro jausmas buvo kaip mokyklinuko.
Jam patikdavo rašyti komentarus ant nuogų vyrų nuotraukų.
Savaitės populiariausi straipsniai:
- Testas. Kokią energetiką lemia jūsų gimimo diena
- Koks makiažas tinka tam tikrai akių spalvai
- Ar verta operuoti gimdos miomas? Konsultuoja ginekologas
Tiksliau sakant, ant XIX a. Rusijos dailininkų darbų nuotraukų, kuriose pavaizduoti visiškai arba beveik nuogi vyrai. Kai kuriose jis „cenzūruoja“ nuogybes, užkeverzodamas nuogas vietas. Kitose jis pasitenkina rašydamas įžeidžiančius komentarus apie nuotraukose esančius subjektus. O kartais užsimena apie jų panašumus su žmonėmis, kuriuos nužudė.

Taip pat tai - žvilgsnis į protą, retkarčiais pasižymėjusį labai labai vaikišku humoro jausmu.
Ant vienos iš nuotraukų, kurioje pavaizduotas nuogas vyras su nuoga moterimi, J. Stalinas pašiepia jį, kad šis užmiršo, ką reikia su ja veikti. Kita, kurioje matyti iš nugaros nutapytas nuogas vyras, buvo pakeverzotas įžeidimas, bylojantis, kad darydamas „tai“, jis apaks, ir raginimas grįžti prie darbo.

Tiesa, jis sėdėjo ant savo supiltos kaukolių krūvos, bet, nepaisant to, buvo vienišas. Net ir namuose – jo pirmoji žmona mirė nuo šiltinės, o antroji nusižudė.
Kai kurie piešiniai suteikia paslaptingų užuominų apie sielą, kurią persekiojo jos paties veiksmai, nes jis rašė komentarus apie kai kuriuos savo buvusius bendražygius, kurie neteko jo malonės ir galiausiai buvo nužudyti. Antai į vieną vyrą yra kreipiamasi vardu Karlas Radekas. K. Radekas, „rusvaplaukis šunsnukis“ viename iš J. Stalino prikeverzotų užrašų, buvo artimas J. Stalino bendrininkas, kuris neteko diktatoriaus malonės netrukus po to, kai padėjo jam parašyti Rusijos konstituciją. Jo sunkių darbų bausmę nutraukė jo mirtis ir net nebuvo abejojama, kad J. Stalinas kažkaip su tuo susijęs.
