Tai man įrodė jo gamintojai Elvyra Vilkienė, Inga Stasiulytė bei Auksė ir Žydrūnas Drazdai. Jų verslas gimė iš poreikio arba hobio, galbūt todėl apie savo gaminius pašnekovai kalba su ypatinga šiluma, o apie konkurentus atsiliepia pagarbiai. Šie žmonės – ne tik ekologiško, bet ir etiško verslo atstovai.
Vilkės švelnumas
Elvyra Vilkienė (38 m.), tapusi dviejų sūnelių mama ir linkėdama jiems visa ko geriausio, pradėjo ieškoti nealergizuojančių, alternatyvių maisto produktų, buitinės chemijos, kasdienės priežiūros prekių. Apsižiūrėjusi suprato, kad vieną produktą galėtų gaminti pati. Taip gimė jos ir vyro Kęstučio kuriamų muilų linija „Vilkės“.
Skaitomiausi straipsniai:
Sapnai mus įspėja apie artėjančias ligas
Jei tai darysite, plaukai bus stori ir žvilgantys žymios kirpėjos patarimai
Netradicinis daržininkas: kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas
Astrologė Rima: kam seksis iki pat rugpjūčio vidurio
Būna ir taip: meilę rado laidojimo biure
Pravertė biologės patirtis
„Iš pradžių muilą pirkdavau iš vienos pažįstamos, irgi turinčios mažų vaikų. Prausdavausi pati, paskui atsirado noras sužinoti – o kaip tai gaminama, – pasakoja rūpestinga mama ir muilo gamintoja. – Namie gamintasis daug švelnesnis, tad kodėl į pramoninį dedama tiek konservantų? Mane apėmė tyrinėtojos azartas. Maniau, kad namie pasigaminti muilą sudėtinga, tačiau pažįstama šį įsitikinimą paneigė. Ji paaiškino: „Dedi natrio šarmo (natrio hidroksido), aliejaus, pakaitini, ir taip pagamini.“ Elvyra pagalvojo: „Aha, girdėti terminai. Juk esu baigusi molekulinę biologiją.“ Paklausė tos jaunos moters, ar galėtų pasižiūrėti, kaip ji tą produktą gamina. Ši atsakė: „Čia nėra ko mokytis. Imi knygą, beje, internete pilna literatūros, ir darai.“ „Na, galvoju, gal pabandysiu. Pabandžiau... Ir pavyko! – pasakoja pašnekovė. – Iš pradžių jaučiausi nedrąsiai, bet pastebėjau, kad daugelį žmonių, kurie kažką kuria savo rankomis, yra apėmęs toks lengvos formos apsėdimas. Vis kažką veiki, vis galvoji...
Karalius – alyvuogių aliejus
Pirmąjį muilą Elvyra pagamino iš alyvuogių ir kokosų aliejų. „Aš mėgstu pačius gryniausius. Visus išbandžiau, man patinka patys švelniausi.“ Dabar Vilkų šeima gamina 20 rūšių muilą ir juo prekiauja elektroninėje parduotuvėje www.wilkes.lt. „Pats pagrindinis komponentas yra alyvuogių aliejus. Jis, beje, gali sudaryti ir šimtą procentų muilo, jo galima nederinti su kitų rūšių aliejumi. Paveiktas natrio šarmo, jis įgauna muilo pavidalą. Renkuosi šį komponentą todėl, kad suteikia odai švelnumo, man patinka jo tekstūra. Darome muilą ir su kokosų aliejumi. Tik jei produktas bus pagamintas iš visiškai gryno šio komponento, jis džiovins odą, toks tinkamesnis skalbti.“ Pašnekovė vardija nemenką prekių ženklo „Vilkės“ asortimentą: tai muilai su moliūgų sėklų, saulėgrąžų, rapsų, palmių ir kitų augalų aliejumi, su cinamonu, mėtų lapeliais, vaistažolėmis – medetkomis, ramunėlėmis, populiarus su kakavos sviestu. Gaminiai į kategorijas suskirstyti pagal poveikį.
Visos knygos, visa literatūra, susijusi su muilo gamyba, prasideda nuo saugaus darbo taisyklių.
„Į skirtuosius jautrios odos savininkams – alergiškiems žmonėms ir kūdikiams nededu jokių priedų, – tvirtina Elvyra. – Beje, nemažai žmonių renkasi gryną produktą. Gaminu ir šveičiamųjų muilų, į juos dedu cinamono, kavos arba aguonos grūdelių. Juokiuosi, kad su kavos muilu aš padus šveičiuosi, o kažkas galbūt prausia veidą, juk nuo odos priklauso. Dar yra riebiai odai skirto dviejų rūšių muilo – su kosmetiniu moliu ir su arbatmedžių aliejumi. Šiuos perka spuogelių kamuojamos paauglės.“ Muiladarė pasakoja savo produkcijai gaminti nenaudojanti jokių dažiklių, net maistinių, dažų funkciją atlieka vaistažolės. O muilo kvapas? „Gamybos metu muilą ėda šarmas, tad stipresnis kvapas yra produktų iš sodresnio aromato augalų – čiobrelių, levandų kamparinių eterinių aliejų. O, tarkim, vanilės, šokolado kvapas nebus natūralus, nes maisto produktai, paveikti šarmo, praranda natūralų kvapą“, – cheminius procesus aiškina Elvyra.
Vyrų ir moterų poreikiai skiriasi
Pašnekovei patinka, kad muiladariai Lietuvoje visi skirtingi. „Kiekvienas muilą gamina pagal save. Skiriasi jų sudėtis, kvapas, galiojimo laikas ir t. t., – vardija E. Vilkienė. – Jei į šį produktą dedi daržovių, vaisių sulčių, jis galios trumpiau. Aliejų taip pat yra įvairiai galiojančių: tarkim, jei muilo sudėtyje yra šaltalankių, moliūgų sėklų aliejaus, toks produktas galios trumpiau. Kartais man moterys sako: „Jūsų muilas yra geras, bet va, pirkau pas kitą muiladarį, paskui namuose išsitraukiau, o jis – negero kvapo.“ Klausiu, kiek laiko spintoje pragulėjo. „Na, gal metus.“ Tai, sakau, jūsų neapgavo, tai buvo geras muilas su natūraliu (nerafinuotu) aliejumi, o toks produktas galioja trumpiau. Kai manęs paklausia, ar muilas greitai susimuilina, aš visada sakau, jeigu labai patiks, tai susimuilins triskart greičiau nei įprastas. Akivaizdu, kad ir juodai dienai jo laikyti nereikia.“
Paklausta apie lietuvių poreikius, pašnekovė dalijasi patirtimi: jos manymu, lietuvės neblogai pažįsta savo kūną, išmano, kas tinka, yra išsilavinusios. „Bent jau mano pirkėjos! Jos puikiai žino, ko nori, geba įvertinti ir dizainą, – komplimentų negaili muiladarė. – Kai kurie natūralų muilą perka dėl specifinio kvapo, juk šis produktas turi ir aromaterapinį poveikį. Vienokios sudėties tonizuoja, kitokios ramina. Pastebėjau, kad daugiau klientų renkasi tonizuojančių kvapų muilą, o vyrai apskritai – tik tokius. Tad, jei perkate muilą stipriosios lyties atstovui, atkreipkite į tai dėmesį. Jei vyras yra pirties mėgėjas, tokiam tinka čiobrelių muilas, tonizuoja pipirmėčių, citrusinių vaisių kvapas. Jaunoms merginoms dažnai patinka tokio pat kvapo kaip ir vyrams muilas, brandesnėms moterims labiau imponuoja harmoningesnio, subtilesnio kvapo, pavyzdžiui, levandų.“
Daugiau nei švaros simbolis
Iš Mažeikių kilusi Inga Stasiulytė (25 m.) vadinama muilo princese. Pernai Vilniuje ji atidarė natūralaus rankų darbo muilo namus „Muilinė“. Šiemet Ingos verslo idėją įvertino žinomi Lietuvos verslininkai, o „Panelės“ žurnalo skelbtame konkurse „Idėjų bankas“ iš vienuolikos kandidatų ji užėmė antrą vietą.
Mamos kolekcijos įkvėpta
„Iš vaikystės prisimenu stebuklingą kvepiančią dėžę – joje mama laikė kolekcionuojamus muilus, turėjo jų pririnkusi visą krūvą, – pasakoja Inga. – Tą kolekciją mama perdavė man. Gal todėl niekada nevertinau muilo vien kaip prausimosi priemonės, tai buvo kažkas daugiau nei švaros simbolis. Ir dabar, pastebėjau, gavę dovanų muilo, žmonės jį pasideda ir saugo. Na, bet muilas yra praktiška dovana, jį reikia naudoti.“
Rugpjūtį bus metai, kai I. Stasiulytė gamina muilą. Sugalvojo, kad būtų įdomu pabandyti, įsigijo knygą apie muilo virimą ir... namų virtuvėje išsivirė? „Galima sakyti ir taip, – nusišypso pašnekovė. – Tiesa ta, kad literatūrą apie muilo gamybą studijavau daugiau nei pusę metų, tik tada pradėjau rimtai gaminti.“ Inga prisimena verslo pradžią: „Parduodavau ar dovanodavau savo gamybos muilą pažįstamiems, vėliau skambindavau ir klausdavau, ar viskas gerai. Kai kiekvieną gabalėlį iš namų išleidi kaip vaiką, rūpi, ar patiko, ar nesausino odos, ar malonu praustis. Girdėti blogų atsiliepimų kol kas neteko, tai iš dalies blogai, nes noriu tobulėti. Kita vertus, nuoširdžiai tuo džiaugiuosi, nes tokio rezultato siekiau nuo pat pradžių.“
„Prisimenu laiką, kai turėjau gauti higienos pasą, – pasakoja I. Stasiulytė. – Dieną prieš ateinant higienos inspektoriui jau nebeturėjau jėgų, nes mėnesį rinkau informaciją, gilinausi į reikalavimus, tvarkiau popierius, tai pareikalavo daug užsispyrimo ir energijos. Draugai tądien pasisiūlė padėti. Padėjo tvarkyti patalpas, vienas net išplovė grindis. Viskas buvo įvertinta puikiai. Supratau, kad „Muilinė“ galės startuoti, ir, išlydėjusi pareigūną, užmigau tiesiog ant žemės...“
Savo gyvenimo universitetu Inga vadina dizaino studijas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. „Tai buvo puiki ne tik specialybės, bet ir gyvenimo mokykla. Studijuodama trečiame kurse, jau gyvenau Vilniuje, nes susiradau darbą. Dabar, nors ir nedirbu pagal specialybę, viską, ko išmokau, puikiai pritaikau. Be to, esu pastebėjusi, jog drabužiai daug gražiau atrodo ant švaraus kūno“, – juokiasi.
Svarbiausia – darbų sauga
Viena iš pagrindinių muiladarystės taisyklių yra laikytis darbų saugos reikalavimų. „Norėčiau įspėti besiruošiančius tai daryti, kad nepasikliautų internete rasta bet kokia informacija, nes esu skaičiusi klaidingų, net pavojingų patarimų, – įspėja pašnekovė. – Iš tikrųjų bene svarbiausia žinoti, kad, pavyzdžiui, natrio šarmą reikia pilti į vandenį, o ne atvirkščiai. Neatsargiai elgiantis su chemine medžiaga, galima pakenkti kvėpavimo takams, apsinuodyti natrio šarmo garais. Kartą man pačiai ant rankos užtiško karšta muilo masė, tą plotelį išgraužė kaip reikiant. Giluminis nudegimas.“
Muiladarė pasakoja, kad jos verslas turi individualiosios veiklos statusą. Vienas iš didžiausių moters pagalbininkų ir patarėjų yra sužadėtinis Ugnius. „Ačiū jam. Kai kuriuos darbus nuveikti padeda draugai. Ateityje planuoju samdyti žmonių, nes veikla plečiasi, – viziją brėžia verslininkė. – Kol kas neįsivaizduoju, kad šį darbą galėčiau patikėti kitiems. Gamindama pati, priekabiausiai apžiūrinėju kiekvieną gabalėlį, įdedu labai daug teigiamų emocijų, šviesių jausmų, net pasikalbu su gabaliukais. Regis, dalį savęs perduodu žmonėms. Dažnai girdžiu, kad jokiu kitu muilu nuprausta oda taip nešvyti.“
Tiesa ta, kad literatūrą apie muilo gamybą studijavau daugiau nei pusę metų, tik tada pradėjau rimtai gaminti
Verslininkė jau turi kuo pasigirti – ji bendradarbiauja su drabužių dizainere Julija Janus. „Įdomu tai, kad ne mes jai pasiūlėmė savo muilą. Dizainerė pati mus susirado, – džiaugiasi mergina. – Draugaujame, kartu kolekcijas kuriame su natūralios kosmetikos gamintoja „Uoga uoga“. Sulaukiame susidomėjimo iš užsienio: pradėjome bendradarbiauti su viena Šveicarijos įmone. Kiekvieną sezoną kuriu naują savo prekių ženklo muilo kolekciją: netrukus parduotuvėse pasirodysiančią „Pavasaris/Vasara 2014“ sudaro trylika muilo rūšių, 4 visiškai naujos.“
Vizija pildosi
Galvodama apie produktų receptūrą, Inga pirmiausia turi omenyje odos tipą, taip pat metų laikus. Tada testuoja, bando. „Pavyzdžiui, populiarusis „Druskinukas“ veikia ir kaip šveitiklis. O vasarą dulkių, karščio, saulės ir pan. veikiamą odą reikia šveisti nesausinant, – pataria muiladarė. – Ne iš vienos moters teko girdėti, kad būtent šiuo muilu pavyko išspręsti sausų alkūnių, kulnų problemas.“
Kadangi Ingos tikslas yra gaminti maistą kūnui, į muilus dedama nemažai valgomų dalykų: morkų, šaltalankių, agurkų, avižų, medaus ir pan. „Muilo sudėtyje esančios daržovės skaistina, puoselėja, saugo, maitina odą, – tvirtina pašnekovė. – Gaminame ir savotišką desertą – iš šokolado, migdolų ir jų pieno, burokėlių, juodųjų pipirų. Jis ypač malonus, skirtas odai palepinti. Kvapams sukurti naudojame įvairius eterinius aliejus bei natūralius priedus iš gėlių, medienos, prieskonių. Šiuo metu laukiame laboratorijos specialistų atsakymų dėl muilo kūdikiams – ar jis tikrai tinka itin jautriai odelei. Jei viskas pasitvirtins, pasiūlysime aukščiausios kokybės gaminių liniją vaikams.“
„Muilinės“ savininkė, paklausta, kiek per mėnesį prigamina muilo, tvirtina, kadgabaliukais – tūkstančius. „Jei ateinu į darbą blogai nusiteikusi, jau žinau, kad veikiausiai muilų partija bus sugadinta, – pasakoja pašnekovė. – Blogų emocijų muilas nepriima! Mano pagrindinis tikslas buvo ne tik sukurti muilą, bet kad „Muilinė“ būtų jaukūs, šviesūs namai, pilni draugų, juoko ir nuoširdumo. Matau, kad mano vizija pildosi, dievinu kiekvieną darbo dieną ir niekada gyvenime nebuvau laimingesnė nei šiandien.“Iš kartos į kartą
Šiandieną 39-erių Auksė ir 43-jų Žydrūnas Drazdai gali pelnytai didžiuotis savo rankomis sukurtu natūraliu muilu „Nimfa“ ir „Nimfė“. Šie prekių ženklai jau gerai žinomi sveikų produktų parduotuvėse, parodose ir mugėse. Natūralų muilą jie atrado ieškodami sveiko gyvenimo būdo idėjų, jį gamina jau penkerius metus.
Patys augina, patys gamina
Tris vaikus – 8-erių Lauryną, 6 metų Emilį ir pusės metų Vėtrę – auginanti šeima nuosavą verslą įkūrė kaip ir dažnas lietuvis, padirbėję užsienyje, Anglijoje. Abu jau seniai puoselėjo mintį sprukti kuo toliau nuo miesto šurmulio, įsigyti sodybą ir gyventi ten sveikai, natūraliai ir laimingai. Ir jiems pavyko – grynakraujai miestiečiai, meninės odos meistrė ir geologas, savo laimę rado 15 km nuo Palangos esančiame Mažučių kaime, Darbėnų seniūnijoje. Vienkiemyje šalia Lazdininkų tvenkinio jie gyvena penktus metus, turi septynis hektarus žemės. „Klaipėdoje buvau įkūrusi rankdarbių parduotuvę „ARTmanija“. Vis dėlto traukė kaimas. Persikėlę į jį gyventi, vylėmės užsiimti kaimo turizmu, bet viskam reikia daug investicijų. Tai supratę, nusprendėme kol kas šios idėjos atsisakyti. „Klausiate, kuriam iš mūsų pirmam į galvą šovė mintis pradėti gaminti muilą? Man!“ – juokiasi Auksė.
Sutuoktiniai pirmąkart su natūraliu muilu susidūrė ir išmėgino Anglijoje, kokybiški tikrų meistrų produktai juos sužavėjo. Kai grįžo, abu pagalvodavo, kad galėtų patys pasigaminti natūralias kūno priežiūros priemones, nes praktikavo sveiką gyvenimo būdą. Išsiaiškino, kad šiam produktui gaminti reikia gamybos patalpų. „Turėjome atskirą pastatą, jį tinkamai įrengėme, – pasakoja moteris. – Juk reikia, kad ir vanduo būtų švarus, ir aplinka atitiktų higienos reikalavimus. Parduoti tinkamo muilo virtuvėje neišvirsi.“
Protėvių pėdomis
Dažnam veikiausiai kyla klausimas, kodėl jis turėtų rinktis natūralų, dažnai – brangesnį, o ne įprastą muilą. „Bene vertingiausia natūralaus muilo savybė – jis visai nesausina odos, – tikina Asta. – Muilą gaminame tik šaltuoju būdu, jo neverdame, tad išlieka visos naudingos tiek aliejaus, tiek vaistažolių savybės. Beje, kai pradėjome gaminti natūralų muilą, nebeperku nei paprasto, nei želės, nei veido prausiklio.“
Drazdų gaminamasis yra skirtingos spalvos. Nuo ko tai priklauso? „Spalvas lemia mineraliniai pigmentai, – aiškina Auksė. – Natūralus muilas yra gelsvai baltos spalvos. Jei jis – žalsvas, melsvas, rausvas, vadinasi, į jį dėta mineralinių pigmentų. Jie, beje, visiškai natūralūs, nes išgauti iš uolienos. Tokiu muilu galima prausti ir veidą, ir visą kūną.“
Auksės teiraujuosi, ar tiesa, kad jos močiutė buvo žiniuonė, pažino daug vaistažolių, virdavo muilą? „Žiniuonė buvo mano promočiutė, – pasakoja muiladarė. – Ji mokėjo ir vaistus gaminti. Tas žinias perdavė mano močiutei. Gaila, kai ji mirė, buvau gal penkiolikos metų, tai nelabai dar tos žinios rūpėjo. Vėliau apie tai sužinojau iš pusseserių, dabar stengiuosi tas žinias pritaikyti.“ „Mano močiutė virdavo muilą, – prisipažįsta Žydrūnas. – Ji pasakojo, kad vokiečių kariai per Antrąjį pasaulinį karą atvežė spalvoto muilo, nuo kurio visus kaimo gyventojus užpuolė niežai. Tad šį produktą teko gamintis patiems. Pjaudavo kiaules, riebalus lydydavo ir palikdavo patiekalams, prastesnius – muilui gaminti. Šiandien, aišku, į muilą kiaulės taukų nededame, o gaminame 26 jo rūšis.“
Kas minkština, kad atgaivina
Drazdai teigia, kad pirmiausia jie išstudijuoja būsimus muilo komponentus. Tarkim, jei jo sudėtyje bus kokosų aliejaus, produktas gerai putos, palmių aliejus labai minkština odą, saulėgrąžų irgi turi minkštinamųjų, drėkinamųjų savybių. Kviečių gemalų aliejus stabdo senėjimo procesus, gaivina odą, alyvuogių ir avokadų – drėkina, ricinos stiprina plaukus.
„Nesame medikai, bet pirkėjui patarti galime, – tvirtina Žydrūnas. – Jei oda sausesnė, pasiūlome muilą, į kurį įdėta kakavos ar sviestmedžių sviesto. Riebesnei odai tinka pagamintasis su kosmetiniu moliu, jis šiek tiek sausina veidą ir kūną, pašalina riebalus. Apskritai visas natūralus muilas labai gerai valo nešvarumus,nusiprausus juo oda atrodo gaivi.“ „Tos gaivos ypač teikia žalias pipirmėčių muilas, – papildo vyrą Auksė. – Juo prausiantis juntama vėsa, gaiva. Įspūdis toks, lyg valgytum mėtinio skonio saldainį. Negyvosios jūros druskos dedama į jūros druskos muilą. Jis labiau skirtas kūnui, atkuria odą. Galime pasiūlyti ir muilo su gintaro dulkėmis, smulkiais jo gabalėliais. Mes patys smulkiname gintarą, jį triname – tas muilas turi šveitiklio savybių. Yra ir kanapių muilo – su smulkintomis kanapių sėklomis, kanapių aliejumi ir žaliosios arbatos ekstraktu. Šis muilas irgi, mūsų manymu, labai vykęs.“
Ar protėvių užsiėmimą perėmę vaikaičiai ir gamina kaip prieš šimtus metų? A. Drazdienė patikina, kad jis tikrai gaminamas senoviniu šaltuoju būdu: neverdamas, tad išlaiko visas naudingąsias tiek aliejaus, tiek vaistažolių savybes. Tik sutuoktiniai naudoja ne pelenų šarmą,kaip anksčiau, o natrio. „Ir iš kiaulės taukų muilo esame gaminę. Kadangi ne su pelenų, o su natrio šarmu, tai išėjo toks modernesnis tradicinio muilo variantas, – tvirtina Auksė. – Klausiate, ar žurnalo skaitytojui įmanoma savo virtuvėje pasigaminti muilo? Įmanoma, tik reikia turėti tam skirtų indų, nerekomenduoju virti tuose pačiuose, kur gaminamas maistas. Tinkamiausi emaliuoti indai. Tik primenu, kad pasigaminti nedidelį kiekį muilo labai nemažai kainuoja.“
Naminio muilo receptas
5, 6 gabalėliai
Reikės:
dviejų skirtingų puodų,
termometro skysčiui matuoti,
plakiklio,
mentelės,
tikslių svarstyklių,
pirštinių,
apsauginių akinių,
veido kaukės,
sviestiniu popieriumi išklotos formos,
220 g saulėgrąžų aliejaus,
170 g kokosų aliejaus,
115 g palmių aliejaus,
70 g natrio šarmo,
200 g distiliuoto vandens,
12 g eterinio aliejaus
Kaip gaminti
Viename inde sumaišykite saulėgrąžų, kokosų ir palmių aliejų,pakaitinkite iki maždaug 50 °C. Vandenį ir šarmą maišykite gryname ore arba balkone, kad išvengtumėte nuodingų garų, kurie atsiranda vandeniui susimaišius su šarmu.
Svarbiausia – šarmą pilkite į vandenį, o ne atvirkščiai. Kai šarmas atvėsta iki 50 °C, jį maišykite su aliejumi. Svarbu, kad ir aliejus, ir šarmas būtų panašios temperatūros – apie 45–59 °C. Tada masę išplakite plakikliu, iki taps tiršta. Įmaišykite eterinį aliejų, ir masę supilkite į formą. Forma su muilu šiltai apklokite ir parą palaikykite kambario temperatūroje.
Kitą dieną muilą supjaustykite gabalėliais. Ir padėkite džiūti sausoje, šiltoje patalpoje. Po mėnesio galite praustis patys ar dovanoti!
P. S. Gaminant muilą būtina laikytis atsargumo priemonių, neprileisti artyn mažų vaikų, nes šarmas – ypač pavojinga cheminė medžiaga.
