Tik išvykę svetur supratome, ką reiškia gyventi oriai

„Niekada nesu jautusi to jausmo kurį jaučiu dabar. Esu tiesiog pakylėta, nes tai šalis, kurioje viskas sukurta taip, kad žmogui būtų gera“, - pasakoja moteris, su šeima kelis mėnesius gyvenanti Švedijoje ir ketinanti ten pasilikti visam laikui.

Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Magda Gėbels – pirmoji Hitlerio ponia, nužudžiusi savo vaikus
- 10 daiktų, kurie bus madingi ir šiandien, ir po metų (FOTO)
- Efektyviai riebalus deginantis kefyro kokteilis
- Pelėsis ne tik dergia sienas, jis pavojingas ir sveikatai
- Varškės pyragas „Angelo ašaros“

Kaip sekasi gyventi Švedijoje, mums pasakoja trijų vaikų mama Gitana G. (32 m.).

Ar seniai išvykote iš Lietuvos?

Pirmas į Švediją išvyko mano vyras. Čia jis gavo mėgiamą darbą, pasirašė ilgalaikę sutartį ir štai jau dirba daugiau nei pusantrų metų. Kai vyras išvažiavo, vyriausiajam sūnui buvo 9 metai, viduriniąjam - penkeri, mažiukei - pusantro mėnesio. Man su vaikais tiesiog buvo liūdna nematyti vyro ir tėčio, ilgesys tiesiog žudė. Tad per pusmetį buvo nuspręsta, kad vaikams baigus mokslus, į Švediją važiuosime ir mes. Kaip tarėm taip ir padarėm.

Kodėl vyras darbo ieškojo svetur?

Išvyko, nes užsakovai nenorėdavo mokėti pinigų arba sumokėdavo ne visus, visada rasdavo tam priežasčių. Didžioji dauguma taip elgėsi. O Švedijoje vyras čia yra įdarbintas, gerbiamas, giriamas ir vertinamas. Žmogus jaučiasi oriai.

Asmeninio archyvo nuotr.
Kokie buvo jūsų pirmi įspūdžiai Švedijoje?

Kalbos nemokame, pažįstamų dar neturime, kad mums kas padėtų, bet ši šalis tokia svetinga, kad visada aiškiai paaiškins, parodys kaip ir kas. Dar neperpratome visko, nežinome, bet tai, su kuo susiduriame, labai maloniai stebina.

Papasakokite.

Tik atvykę nuėjome į artimiausią mokyklą vaikų užrašyti. Mus priemė iš karto, kaip tik kitą savaitę prasidės pamokos. Čia apie mokyklas tokie geri atsiliepimai, kad mano būsimas penktokas net nori eiti į mokyklą, ko negaliu pasakyti, kai buvome Lietuvoje. Švedijoje vaikai nori būti mokykloje, nori mokytis. Vyresnėlis susikalba anglų kalba, o vidurinėlis - ženklais, kol kas nieko švediškai nesupranta. Mokykloje kalbama tik švedų kalba, tačiau visi švedai puikiai moka ir anglų kalbą, ir jei nemoki švediškai, labai aiškiai išdėsto angliškai.

Lankstus tvarkaraštis - viena pamoka gali trukti 1,5 val., kita – 40 min. Man asmeniškai tai labai patinka. Yra atskira pertrauka priešpiečiams 20 min. Ir taip vadinama ilgoji 40 min. pertrauka. Maitinimas mokykloje visiems vaikams nemokamas. Vaikai pasirenka patys ką nori valgyti, įsideda tiek kiek patys nori. Visas priemones duoda mokykla, vaikai į mokyklą nuėjo tik su kuprinėmis (tuščiomis). Mokykla vaikus į visus renginius veda nemokamai. Tas ir džiugina, kad čia vaikams duodama, o ne žiūrima, kaip tėveliai mokyklą ar darželį paremtų (kas, deja, nesvetima Lietuvoje). Nesinori menkinti Lietuvos, bet gaila, kad tos problemos ten yra ir niekas nieko nesprendžia.

Vos įsikūrę jau gavome laiškus-kvietimus, kad vaikai atvyktų pas odontologus, čia dantų gydymas vaikams iki 19 metų nemokamas. Jau buvome nuėję, priėmimas puikus, aptarnavimas taip pat. Atrodo pas mus Lietuvoje pas privatininkus jau viskas tobula, bet, pasirodo, iki tobulumo dar toli.
Jei šeimai priklauso išmokos, ateina laiškai, kuriuose primenama kas priklauso, kur ateiti. Čia tiesiog gera. Kol kas labiausiai mus varžo kalbos trūkumas, bet mes ruošiamės išmokti kalbą, kad galėtume dar labiau džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.


Iš Norvegijos dažnai girdime pagalbos šauksmus, kai iš šeimos atimami vaikai? Kokia situacija Švedijoje?

Na mes su vaikų nepriežiūros klausimu nesusidūrėme. Prieš važiuodama čia domėjausi šia tema, kaip tik buvau radusi Švedijos atstovės straipsnį, kad paprastai nutylima, kodėl vaikus atima, tačiau jei tėvai tvarkingai juos prižiūri, jei naktimis vaikų nepalieka vienų, tai nėra ir priežaščių atimti. O
jei šeimoje yra smurtas ar kitos problemos, jie visada stengiasi padėti šeimai ir stengiasi, kad tik vaikas liktų šeimoje. Nebent tėvai nesistengia.


O koks įspūdis susidarė apie švedus?

Kaimynai visi sveikinasi,gali vienas kitą užkalbinti – čia žmonės bendrauja, nebijo vieni kitų. O žmonių čia įvairių, įvairių tautybių. Bet patys švedai labai draugiški.

Aptarnavimas parduotuvėse tikrai puikus, prekybos centre nepamatysi surūgusios pardavėjos. O apie nepasisveikinimą nėra net kalbos – visos šypsosi, nes čia žmonės dirba tai, kas patinka. Beje, pas juos yra lygybė – tiek kasoje, tiek mokykloje ar kitur dirba tiek vyrai, tiek moterys.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Šiuo metu labai nepramogaujame, kadangi dar tik kuriamės, o dirba tik vyras. Bet savęs neskriaudžiame. Kadangi vasara, savaitgalius leidžiame lauke, prie jūros, įsigijome dviračius, tad važinėjamės po apylinkes. Aš būnu su vaikais, auginu mažąją, pasitinku berniukus iš mokyklos. Dabar žadu lankyti švedų kalbos kursus, kurie šioje šalyje yra nemokami. 

Asmeninio archyvo nuotr.
Ar nėra nostalgijos Lietuvai?

Vasarą savaitei buvome atvykę į Lietuvą, čia liko mūsų su vyru mamos, seserys. Man šio atvažiavimo reikėjo tam, kad įsitikinčiau, ar teisingas buvo mano sprendimas išvykti. Tad galiu pasakyti, kad grįžus į Lietuvą širdelė visai nesuvirpėjo. Iš tiesų, žmonės čia gyvena su savo problemomis, sukasi savos rutinos rate. Man gaila tik vaikų močiučių, jų labiausiai pasiilgstu.

Liūdina tai, kad Lietuvoje viskas remiasi į pinigus. Tos pačios mokyklos į vaiką žiūri kaip į pinigų šaltinį, trūksta paprasto elementaraus žmogiškumo. O kai tu jauti, kad tavimi rūpinasi, kad suteikia tau sąlygas, kad pakviečia vertėją, kad geriau suprastų ir man padėtų, tada suvoki, kaip yra gera čia būti. Ilgesio Lietuvai visai nėra, tik turime tikslą išmokti kalbą ir likti čia gyventi visą laiką.

Sėkmės Jums!

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis