Iškentusi sudėtingas operacijas, dalinę kojos amputaciją, keletą metų gydyta nuo vėžio Rasa iš medikų lūpų išgirdo, jog vilties nebėra - gyventi teliko pusė metų. Išskirtinę Rasos istoriją šį antradienio vakarą 19.30 papasakos LNK infošou KK2.

Rasa Ciunė tuomet ėjo į penktą Kauno gimnazijos klasę. Mergaitei dažnai skaudėjo koją. Tačiau Rasa nieko bloga neįtarė. Juk vaikščioti galėjo. Tačiau vieną rytą pamatytas vaizdas Raselę pribloškė – koja tapo kvadratinė. Tėvai nedelsdami Rasalę nugabeno pas medikus. Po keturių dienų mergaitė buvo operuota. Dvylikametei Raselei diagnozuota baisi liga - osteosarkoma – kaulų vėžys. Šiltus namus teko iškeisti į nieko gera nežadančias onkologinės ligoninės palatas.

Dėl nuolatinės chemoterapijos Raselei nuslinko plaukai. Nors ir kaip stengėsi, medikai žadėti nieko gero negalėjo. Netrukus mergaitės tėvams buvo pateiktos diagnozės. Raselei liko gyventi pusmetis. O be to – laukė dar viena operacija - kojytės amputacija.

Prasidėjo operacijų maratonas. Jis tęsėsi dvejus metus. Medikai pašalino auglį. Koją pavyko išsaugoti. Raselės tėvai nuo vaiko kruopščiai slėpė žinią, jog mergaitei prognozuojama mirtis.

Netekę vilties Rasos tėveliai ėmė domėtis liaudies medicina. Iš užsienio atsigabeno įvairių netradicinių medikamentų, gėrimų, žolelių antpilų.

Po kurio laiko Raselė sustiprėjo. Pradėjo lankyti mokyklą. Tiesa, invalido vežimėlyje. Dar po kelių mėnesių Raselė pakilo ir ėmė vaikščioti su ramentais. Ir įvyko stebuklas! Jaunystė, noras gyventi, tėvų meilė įveikė baisią ligą. Kai Rasai suėjo šešiolika, medikai pasiūlė koją operuoti. Buvo atlikta kojos rekonstrukcija. Iš klubo buvo išimta dalis kaulo ir implantuota į blauzdą. Įstatytas ir titaninis implantas.

Po operacijos praėjo pusė metų. Raselė galėjo judėti tik ramentų pagalba, tačiau vieno pasivaikščiojimo metu paslydo ant pavasarinio plikledžio. Metalinis implantas lūžo. Koja sutrumpėjo aštuoniais centimetrais. Šešiolikmetė Rasa susitaikė su lemtimi.

Baigusi vidurinę mokyklą, Rasa išvažiavo gyventi į Islandiją. Ten susipažino su lietuvaičiu, kuris Rasą labai gyrė ir žarstė jai komplimentus. Dar po kelių metų Rasa su naujuoju draugu išvyko į Kanadą. Ten gatvėje merginą sustabdė modelių agentūros savininkas ir pakvietė į atranką.

Rasą ėmė fotografuoti madų žurnalai. Drabužių dizaineriai. Ji tapo reklaminiu veidu.
Neseniai Raselė parskrido iš Malaizijos, kur pusmetį dalyvavo garsiausio madų žurnalo foto sesijose.

„Yra panelės, kur iš tikrųjų dirba modeliais. Jos gal pradeda nuo keturiolikos metų, jos svajoja. Tu atvažiavai: maža, trumpakojė, žodžiu, maža, ryža ir dvidešimt devyneri metai ir ELLE. Tada susimąsčiau, kad smagu. Tai man grąža už tą visą skausmą, kurio aš nevadinu skausmu, nes man buvo operacija po operacijos“.

Rasa atsistojo ant kojų. Tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme. Užsidirbo pinigų, įgijo pasitikėjimo savimi. Ištekėjo. Ne, Rasa nepamiršo skausmingų operacijų ir žino, kad viena jos koja trumpesnė aštuoniais centimetrais. Tačiau ji ir vėl avi aukštakulnius žudikus.