Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Vilniečių menininkų namas tiesiog alsuoja pajūriu
- V. Baublienė: rankos kišenėse, o kišenės madoje
- Astrologė Rima: šiandien - puikiausias laikas meilei
- Mityba pagal kraujo grupę – gerai savijautai ir dailioms kūno linijoms
- Tradicinis Šiaurės Anglijos pyragas
Iš muzikos į kiną
Andrejus Končialovskis, kurio tikrasis vardas Andronas Sergejevičius Michalkovas, gimė 1937 metais Maskvoje. Vaikui, kilusiam iš LDK didikų Končialovskių giminės, sėkmė jau buvo įrašyta genuose. Proseneliai, seneliai, tėvai buvo pripažinti rašytojai, dalininkai, darę įtaką Maskvos meno pasauliui. Nenuostabu, kad būdamas vaikas Andrejus svajojo tapti muzikantu, dešimt metų tam ruošėsi besimokydamas Maskvos konservatorijoje groti pianinu.
Staigus posūkis įvyko 1952-aisiais, kuomet būdamas 22 metų Andrejus nusprendė gyvenimą sieti ne su muzika, o su kinu ir pasirinko režisūros studijas Kinamatografijos institute.
Studijų metais A. Končialovskis susidraugavo su Andrejum Tarkovskiu, su kuriuo vėliau sukūrė keletą filmų. Pirmasis autorinis pilnametražis darbas „Pirmasis mokytojas“ susilaukė didelio pasisekimo ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Pastatytas pagal Č. Aitmatovo romaną filmas pasakoja apie laikotarpį, sekusį po 1917-ųjų revoliucijos pietinėje Rusijoje. Antrasis filmas „ Asijos Klečinos istorija“ buvo drąsus kūrinys, kritikuojantis tuometinę sovietinę terpę.
Įspūdį darė tai, jog režisierius didžiąją vaidmenų dalį paskyrė eiliniams miestelio, kuriame buvo kuriamas filmas, gyventojams, visiškai atskleidusiems tuometinę situaciją Sovietų sąjungoje. Nenuostabu, jog kūrinys neatitiko sovietinės cenzūros normų ir buvo uždraustas ir dienos šviesą išvydo tik po daugiau nei dvidešimties metų.
A. Končialovskis tęsė savo darbą, sėkmingai ekranizavo A.Čekovo „Dėdę Vanią“. 1979 metų darbas „Siberiada“ – drama apie žmones, gyvenančius Sibire – pritraukė ne tik europiečių, bet ir amerikiečių dėmesį ir perkėlė režisieriaus kūrybą į tarptautinį lygį.
Pabėgimas į Holivudą
Sėkmingas „Siberiados“ pristatymas Kanų kino festivalyje palengvino A. Končialovskio pasitraukimą į JAV, tačiau vėlesni jo filmai didelės sėkmės nesusilaukė. Šioks toks lūžis įvyko pasirodžius filmui „Pabėgęs traukinys“, tada režisierių pradėjo samdyti didelės kino kompanijos. Vėliau A. Končialovskio filmuose vaidino tokios amerikiečių kino žvaigždės, kaip S. Stalonė ar K. Raselas. Po filmo „Tango ir Kešas“ režisieriui teko pasitraukti iš Holivudo – dėl nesutarimų su prodiuseriais buvo atleistas iš kompanijos. Tačiau režisierius neliūdi prisiminęs tuos laikus.
Pasak Končialovskio, gaunami pinigai tik suvaržo kūrybos laisvę, režisierius tampa atsakingas už būrį žmonių, o jis visada stengėsi išlikti savo kūrinio autorius, o ne žmogus, kuriantis pagal užsakymą. Jis vis dar kritikuoja holivudinius filmus.
„Tango ir Kešas, kaip ir daugelis kitų holivudinių filmų, buvo skirtas žmonėms, negebantiems skaityti,“- teigė režisierius. Gavęs užmokestį už paskutinį filmą Holivude Končialovskis pasitraukė į Prancūziją, ten pastatė keletą operų. Lygindamas jas su cirku jis jautė malonumą gebėdamas išnaudoti savo kaip kinematografo įgūdžius.
Penkios žmonos
Pirmą kartą Andrejus vedė būdamas dvidešimties. Santuoka su Maskvos Didžiojo teatro balerina Irina Kandat truko tik keletą metų (vėliau ši ištekėjo už garsaus lietuvių dirigento Algio Žiūraičio).
Antroji išrinktoji – kazakų aktorė Natalija Arinbrasova, su ja vedybos įvyko 1964 metais. Andrejus ir Natalija susilaukė sūnaus Igorio, santuoka vėl buvo nesėkminga, pora išskyrė po 3 vedybinių metų.
Vėliau sekė 11 metų trukusi santuoka su aktore bei vertėja Viviane Godet-Mikhalkov. Gyvendamas su ja Andrejus susilaukė pirmosios dukters Aleksandros.
Ketvirtoji santuoka su žurnaliste Irina Ivanova padovanojo dar dvi dukras – Eleną ir Natašą, kurioms jis dažnai patiki vaidmenis savo filmuose. Penktoji santuoka su rusų aktore bei televizijos laidų vedėja Julija Visockaja kol kas atrodo laiminga. Būdami drauge daugiau nei 15 metų jie susilaukė dviejų vaikų - Marijos ir Peterio.
Penkios santuokos - tik oficialioji aktoriaus gyvenimo pusė. Romanas su aktore Irina Brazgovka padovanojo dukrą Dariją. Išvykęs į JAV apturėjo dar keletą audringų romanų- vienas iš jų su aktore Širle Maklein, kurią vėliau paliko dėl vokiečių aktorės Nastasios Kinski, parūpinusia jam kontraktą tarptautinio pripažinimo susilaukusiame filme „Marijos meilužiai”.
Paskutiniųjų metų įvykiai įrodė, kokia tvirta paskutinioji Andrejaus santuoka. 2013-ųjų metų spalį Prancūzijoje režisieriaus vairuojamas automobilis trenkėsi į kitą automobilį. Kartu važiavusi režisieriaus žmona nukentėjo nestipriai, tačiau keturiolikmetė dukra Marija, sėdėjusi priekinėje sėdynėje ir neprisisegusi, patyrė stiprią galvos traumą, po kurios ją ištiko koma. Pora dėkinga Prancūzijos gelbėjimo tarnyboms, kurių dėka jų dukra išliko gyva ir, žinoma, deda dideles viltis, kad jaunas dukros organizmas sėkmingai nugalės patirtas traumas. Tiesa, gydytojų manymu, Marijos smegenys jau nebefunkcionuoja.
Grįžimas į tėvynę
Prieš daugiau nei dešimt metų Končialovskis grįžo į Rusiją. Prisimindamas ankstesnes patirtis, cenzūrą, jis teigia: „Na, čia bent galėjai skųstis. Holivude negali. Žmonės ten sako: toks gyvenimas”.
Šiandien jis didesnę dalį laiko praleidžia kurdamas spektaklius Maskvos teatrui „Mossoveto“, su trupe keliauja po Europą.
Končialovskis visad pabrėžė savo europietiškumą. Priešingai nei jo brolis, taip pat garsus režisierius Nikita Michalkovas, kuris yra rusų nacionalistas ir stiprus Putino šalininkas, Končialovskis yra laisvų pažiūrų maištininkas, akcentuojantis meno svarbą.
A. Končialovskis nebijo kritikuoti sistemos Rusijoje. Preitais metais jis išplatino straipsnį, kuriame dalinasi statistiniais faktais apie šiandieninę Rusiją. Aukštas korupcijos lygis, mažos investicijos į mokslą, prasta gyvenimo kokybė, didelis gyventojų mažėjimo skaičius, lytiniai nusikaltimai. Surinkęs šiuos faktus jis negaili kritikos dabartinei situacijai ir valdžiai. Končialovskis taip pat išreiškia savo nuomonę apie šiandieninius įvykius Ukrainoje, tokiu būdu patekdamas į Kremliaus priešų sąrašą.
Šiandien Andrejui Kočialovskiui 77 metai, jis – vienas iš garsiausių Rusijos kino ir teatro režisierių. Darbų sąraše – daugiau nei 23 meniniai ir 9 dokumentiniai filmai, 26 scenarijai, spektakliai, operos… Ir sąrašas vis dar ilgėja.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
