Vedų mokytojas Anantara Das: būdamas 40-ies uždariau savo biuro duris, pasiėmiau katiną, kompiuterį ir išvažiavau į kaimą

Bhakti jogas, vedų mokytojas Anantara Das (53 m.) net sutrinka pavadintas pasaulietiniu Algio Razmino vardu. Tie laikai, kai buvo teisininkas ir verslininkas, jam atrodo nutolę negrįžtamai, tarsi tai būtų nutikę kažkam kitam.

Vilniuje paties įkurtame dvasinio ugdymo centre Anantara Das mane pasitinka kartu su gražuole 27-erių metų žmona Jay Shri. Pasaulietiniame gyvenime ji buvo šokių studijos savininkė ir trenerė Julija. „Kai paskambinote ir kreipėtės į mane pasaulietiniu vardu, tikrai išsigandau, – atvirai sako Anantara Das. – Net svarsčiau, ar apskritai verta duoti interviu. Algiu Razminu manęs jau beveik niekas nevadina.“ Tą dieną, kai kalbamės, Algis Razminas kaip tik švenčia savo gimimo dieną, tačiau mums įdomiau pasikalbėti apie tai, kaip gimė Anantara Das.

Spėju, kad virsmas iš Algio Razmino į Anantarą Das daugeliui buvo netikėtas. Ką reiškia Jūsų naujasis vardas?

Mano mamai tikrai buvo šokas, kai pirmąsyk pamatė interviu su manimi naujuoju vardu. Paklausė, negi išsižadėjau savo šaknų, giminės? Atsakiau, kad ne. Buvau ir tebesu jos sūnus. Tiesiog transformavausi. Anantara yra vienas iš Dievo vardų. Jis reiškia „begalinis, neribotas, besiplečiantis ir viską žinantis“, o „das“ – „tarnas“. Mano žmona yra Jay Shri – ta, kuri eina priešais Dievą. Tai – sėkmė ir šlovė. Jay Shri – vyriausioji mūsų šventyklos dvasininkė, kiekvieną rytą keliasi ketvirtą valandą, atlieka apeigas, žadina dievybes. Ji įkvepia mane. Be Jay Shri nieko negalėčiau.

J. Šuminaitės nuotr.

Vis dėlto grįžkime į priešistorę. Papasakokite, kur gimėte, užaugote?

Augau Kelmės rajone, kaime. Mano tėvai buvo paprasti žmonės. Tėvas mirė labai jaunas – 38-erių metų – dėl širdies ligos. Tada man buvo 11 metų. Mama liko viena su dviem vaikais. Turiu brolį, jis gyvena Anglijoje. Gyvenimas kaime be tėvo buvo sunkus, reikėjo daug dirbti – ir sėti, ir pjauti, ir daržus ravėti, ir karves melžti, bet džiaugiuosi, kad visa tai patyriau. Mano tėvai labai gražiai bendravo, tėvas mamą nepaprastai mylėjo. Nenuostabu, kad ji antrą kartą taip ir neištekėjo. Tėvai buvo giliai tikintys, aš vaikščiojau slapta pas zakristijoną, mokiausi poterių. Nebuvau nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis, mane gąsdino ta sistema. Visoje mokykloje mokėsi tik du tokie vaikai. Šiuo metu mamai – 83-eji metai, bet atrodo visai nepasenusi, yra labai guvi ir fiziškai, ir dvasiškai.

Vyras yra jūsų veidrodis, tad jei nepatinka, ką šis rodo, turėtumėte keistis pati.

Pagal išsilavinimą esate teisininkas, ilgai buvote verslininkas. Kas nutiko, kad nutarėte pasukti visai kitu keliu?

Visi keliai veda pas Dievą, ir kiekvienas turi atrasti savąjį. Man teko ir valstybinėje įstaigoje padirbėti, ir verslauti. Verslas buvo susijęs su spauda, televizija, menu. Mes visi iš pradžių norime įsitvirtinti, turėti pastovių pajamų, būstą, šeimą. Kai viską gauni, supranti, kad niekas – nei materialūs dalykai, nei pažintys, nei tai, kad aukoji pinigus, – neteikia džiaugsmo. Materialių dalykų teikiama laimė yra iliuzija, ji trumpalaikė. Pavalgai, nusiperki, pasimyli, pasilinksmini, o kas toliau? Laimės nesuteikia ir žinios, profesiniai pasiekimai, nes naršome po materialų žinojimą. Iš tikrųjų esame amžinos būtybės, ir tik to amžinumo suvokimas suteikia ramybę.

Kol tai supranti, kenti, nes nežinai, kodėl kyla nuovargis, nepasitenkinimas, konfliktų. Aplinkiniams atrodo, kad verslininkai yra laimingi žmonės, bet iš tikrųjų jie sukasi kaip voverės rate. Dėl nuolatinio streso atsiranda blogų įpročių, sutrinka dienotvarkė, pablogėja santykiai su artimaisiais. Esu tai patyręs savo kailiu. Gal per daug norėjau? Kai nori per daug, nesuvaldai procesų. Nuvažiuodavau į gamtą, pasportuodavau, bet tai padeda trumpam, vidaus taip neišvalysi. Jei nesimeldi, neini išpažinties, neatveri širdies, viduje kaupiasi šiukšlės. Išsiskyriau su žmona. Turime 2 vaikus, jie liko su mama. Dabar, kai žiūriu atgal, suprantu, kad tų skyrybų buvo galima išvengti. Dabar tikrai nesiskirčiau.

Dauguma mūsų, net ir kamuojami streso ar nusivylimo, kantriai tempiame savo naštą, nes manome, kad kitaip negali būti. Jūs savo gyvenimo kelio kryptį pakeitėte kardinaliai.

Domėtis ezoteriniais, dvasiniais dalykais pradėjau gana seniai – prieš 25-erius metus. Tada gyvenome po uždanga, gauti reikiamų žinių buvo sunku. Atkūrus nepriklausomybę, atsivėrė didesni žinių klodai. Būdamas maždaug 40-ies, nutariau pasitraukti iš aktyvaus pasaulietinio gyvenimo. Uždariau savo biuro duris, pasiėmiau iš namų katiną, kompiuterį ir išvažiavau iš Vilniaus į kaimą. Bandžiau atsakyti sau į klausimą, kodėl esu nepatenkintas. Skaičiau, domėjausi visomis religijomis – krikščionybe, islamu, budizmu, hinduizmu.

Išsamiausius atsakymus į visus gyvenimo klausimus man davė vedos. Sužinojau ne tik tai, kas yra dangus ir pragaras, bet ir kaip atrasti savo pašaukimą, profesiją, kaip maitintis, tvarkyti namus, palaikyti santykius, auklėti vaikus. Iš pradžių užsidariau vienuolyne Lietuvoje, paskui išvykau į Maskvą, ten mokiausi ajurvedos, sutikau savo dvasinį mokytoją Čaitanją Čandrą Čaran Prabhu. Pasaulietinis jo vardas – Aleksandras Chakimovas. Gyvena Kazachstane, nuolat keliauja po pasaulį, turi tūkstančius mokinių, gražią šeimą, yra rašytojas, dailininkas, muzikantas, lektorius. Jis iki šiol yra mano ir mano žmonos dvasinis mokytojas. Kai visą savo laiką skiri dvasinei praktikai ir kai tavęs neblaško kiti dalykai, mokaisi labai greitai, nes ne tik gauni teorinių žinių iš išorės, bet ir melsdamasis valaisi iš vidaus.

J. Šuminaitės nuotr.

Dabar man kiekviena diena teikia tik džiaugsmą. Gera, kai galiu padėti žmonėms pakeisti savo gyvenimą. Kiekvieną akimirką mes sėjame, o vėliau valgome tai, kas užauga iš tų sėklų. Taip kuriame naują geresnę savo karmą.

Mūsų praeitis ir ateitis visada eina šalia. Išpirkti praeities nuodėmes galime malda, o geri darbai renka karmos taškus ateičiai.

Karmos dėsniai atrodo labai negailestingi. Gal galima ją sušvelninti ar išpirkti gerais darbais? Ir kaip žinoti, už ką būtent esame šiame gyvenime baudžiami?

Žinoti visai nebūtina. Aišku, vedų mokytojai, astrologai gali įžvelgti, kas vyko praėjusiame gyvenime, bet net ir jie nesužinos, kas nutiko prieš milijonus metų. Mus atsiveja daugybės nugyventų gyvenimų darbai, juk mūsų siela gali būti apkeliavusi tūkstančius kūnų visoje visatoje. Išpirkti praeities nuodėmes galime tik vienu būdu – malda. Gerais darbais renkame karmos taškus ateičiai.

Jei slaugai ligonį, priglaudi beglobį, sušelpi vargšą, gali tikėtis, kad ir tave kitame gyvenime kas nors priglaus, slaugys ar šelps. Tarsi pasidedame santaupų į banką. Mūsų praeitis ir ateitis visada eina šalia. Kiekvieną dabarties akimirką ir gauname atpildą už praeitį, ir kaupiame ateičiai. Viską užsidirbame patys – ir antrąją pusę, ir vaikus. Keista, kai moterys keiksnoja savo vyrus, juk vyras atspindi jos pačios vidų. Ir atvirkščiai. Visai nesvarbu, ką rodo jūsų išorė ar įvaizdis, antrąją pusę gauname pagal tai, kas esame iš tikrųjų. Vyras yra jūsų veidrodis, tad jei nepatinka, ką šis rodo, turėtumėte keistis pati.

Šiuolaikinėms moterims labiausiai kliūva tradicinis vedų siūlomas šeimos vaidmenų padalijimas, pagal kurį vyras valdo pasaulį, o moteris tik kuria sąlygas jam tai daryti.

Vedos jokiu būdu nesako, kad moteris prastesnė už vyrą. Abu jie turi tarnauti vienas kitam. Esame vienas kitam įrankiai, padedantys augti, keistis, tobulėti. Vienišam žmogui dvasiškai augti labai sunku, nebent užsidarytų vienuolyne. Mus geriausiai apvalo tie, kurie yra šalia mūsų, nes tik su artimais žmonėmis esame tikri. Mokydamiesi priimti jų trūkumus, keičiamės, daromės atlaidesni, supratingesni, atsikratome egoizmo.

Aišku, ilgainiui gyvendami kartu žmonės supanašėja, nustoja augti ir užsidaro savo saugiame pasaulėlyje, todėl kiekvienai šeimai reikėtų turėti dvasinį mokytoją. Porai dera dalytis tarpusavyje viskuo – mintimis, emocijomis, darbais, pinigais. Vyras iš žmonos gauna turtų, šlovę, protą, intelektą, grakščią kalbą, pripažinimą visuomenėje, žmona iš vyro – materialią ir dvasinę globą. Kalbant apie materialias pareigas, jis turi uždirbti pinigų, rasti būstą, aprengti savo išrinktąją, parūpinti maisto ir suteikti vaikams išsilavinimą.

Taip pat turi kiekvieną dieną ją išklausyti ir nuraminti, o svarbiausia – vesti dvasiniu keliu. Šią misiją atlieka retas. Mūsų vyrai nusilpo, tad moterys tapo nesaugios. Jos turi pačios savimi pasirūpinti, prižiūrėti vaikus ir namus, uždirbti pinigų, todėl yra piktos, pavargusios ir nesuteikia vyrui trokštamos ramybės.

Moteris turėtų dirbti tik tiek, kiek laiko jai lieka nuo šeimos. Tik tada, kai vaikai prižiūrėti, išklausyti, namai tvarkingi, valgyti išvirta, vyras patenkintas, pati pasipuošusi ir pailsėjusi, ji gali imtis kokios nors papildomos širdžiai malonios veiklos. Anot vedų, moterys yra 9 kartus stipresnės už vyrus, iš tikrųjų jos viskam vadovauja, nes yra kur kas kantresnės, nuolankesnės, švelnesnės, gailestingesnės. Žmogus į pasaulį gali ateiti tik per moterį.

Ne moters funkcija yra valdyti. Ji turėtų dirbti tik tiek, kiek laiko jai lieka nuo šeimos.

Matau, kad Jūsų žmona dirba kartu su Jumis, tad nėra linkusi apsiriboti namais? Pasakokite, kaip susipažinote?

To, ką darome, darbu nevadiname. Jau septinti metai gyvename kartu. Su Jay Shri susipažinome, kai ji atėjo pas mane gydytis. Tada jau buvau išsiskyręs. Ji sunkiai sirgo, turėjo pirmos grupės invalidumą. Gydytojai jai buvo pripažinę smegenų dangalų uždegimą, gydė hormonais ir kitais vaistais. 20-ies metų mergina tada atrodė kaip senutė – visa ištinusi, beveik nevaikščiojo, nekalbėjo. Per tą laiką, kol ją gydžiau, suartėjome. Ji priėmė mane kaip autoritetą, savo mokytoją.

Esu jos šikša guru – kasdienis mokytojas. Abu tarnaujame žmonėms ir Dievui. Namuose, kuriuos Jay Shri paveldėjo iš savo mamos, įrengėme šventyklą ir vienuolyną. Jame gyvena 20 žmonių. Vieni atėjo ieškodami savęs, dvasinės praktikos, kiti – vedami psichinių ar fizinių problemų. Vieni išeina, kiti pasilieka visam laikui. Noriu, kad jie taptų mokytojais ir padėtų tiems, kuriems to reikia. Tie žmonės gali dirbti įvairius darbus – vairuotojo, staliaus ar valytojo, svarbiausia, kad būtų santarvėje su savimi ir kitais. Ne visi gali būti vienuoliais, dailiajai lyčiai šis kelias apskritai netinka. Moteris turi gyventi su vyru ir gimdyti vaikus.

Asmeninio albumo nuotr.

Sutikite, toks požiūris labai nešiuolaikiškas. Progresas atvedė mus prie lygybės, suteikė daug galimybių save realizuoti, kad ir kokios lyties būtume. Siūlote grįžti į viduramžius?

Tai, kas dabar vyksta, yra ne progresas, o regresas. Gimsta vis mažiau vaikų, santuokos byra, esame neramūs ir nelaimingi. Kas mums atrodo šiuolaikiška, greitai taps senamadiška. Kiekvienai naujai kartai atrodo, kad iki jų žmonės gyveno primityviai. Galbūt ateinančioms kartoms ir ta dabartinė lyčių lygybė atrodys juokingai ir keistai. Ne moters funkcija yra valdyti. Tai darydama ji neišsiugdo moteriškų savybių, tad jai dar ne kartą teks atgimti tai vyru, tai moterimi, kad išmoktų pamokas.

Mūsų tikslas – pasiekti tokią būseną, kad nebereikėtų atgimti. Gimti yra baisiau, nei mirti. Vis dėlto, tik priimdami kūną, turime galimybę tobulinti sielą. Kaskart porai mylintis, daugybė sielų sukasi aplink trokšdamos įsikūnyti. Deja, šiuolaikinės poros lytinį aktą suvokia kaip būdą pasitenkinti, nors iš tikrųjų jis skirtas tik vaikams pradėti.

Sunku įsivaizduoti porą, kuri mylisi tik tada, kai ketina pradėti kūdikį. Juk seksas yra labai svarbi santuokinio gyvenimo dalis.

Seksualinis potraukis gimsta žemiausiose mūsų čakrose, jis priartina mus prie gyvūnų. Iš pradžių atrodo, kad tai padeda suartėti, bet lytiniai santykiai nėra meilės išraiška. Tai – noras valdyti kitą žmogų, kad gautum pasitenkinimą. Tie, kurie savo santykius kuria vien ant fizinės aistros pamato, greitai persisotina. Mūsų juslės persipildo, ateina nuobodulys, ir tokios poros išsiskiria. Iš tikrųjų vyrą ir žmoną turi sieti daugiau dalykų. Yra 7 šeiminio gyvenimo etapai. Platoniški santykiai, kai sutuoktiniai tampa vienas kitam draugais, yra aukščiau aistra grįstų santykių. Aukščiausias lygmuo – kai abu gyvena dėl Dievo ir tarnauja vienas kitam. Štai mes su žmona esame davę skaistumo įžadus, mūsų santykis yra dvasinis.

Lytiniai santykiai nėra meilės išraiška. Tai – noras valdyti kitą žmogų, išnaudoti jį, kad gautum pasitenkinimą.

Lietuvoje ir taip mažėja gimstamumas, vis daugiau yra nevaisingų porų, o Jūs siūlote gyventi skaisčiau?

Vaisingumą mažina ne skaistumas, o priešingai – per dažni lytiniai santykiai. Gauti žmogaus kūną labai sunku. Anot vedų, lengviau vandenyne rasti adatą. Kiekviena siela ieško plyšelio, kur įlįsti, bet pora naudoja kontraceptines priemones. Siela bando vieną, kitą, trečią, ketvirtą, šimtąjį kartą patekti ir galiausiai nutaria nebeateiti apskritai. Šeima, jei nori švento vaiko, turėtų bent metus, iki jį pradės, susilaikyti nuo seksualinių santykių, kasdien melstis, sveikai gyventi, būti švarūs.

Tiesa, teiginys, esą kiekvienas vaikas pats pasirenka tėvus, nėra visai teisingas. Teisę rinktis turi vos 20 proc. sielų. Kuo ji švaresnė, tuo renkasi geresnes šeimas – turtingų žmonių, šventikų. Tad neturėtume pavydėti tiems, kuriems teko laimė gimti geroje šeimoje, – tokią laimę žmogus užsidirba pats. Mes prisišaukiame tokius vaikus, kokių esame verti, tik naivu tikėtis pakeisti juos auklėjimu. Aišku, gyvendami kartu keičiame vieni kitus ir valomės, tačiau tai labai ilgas procesas.

J. Šuminaitės nuotr.

Kadangi suvokiate savo amžinumą, mirties turbūt visai nebijote?

Negalėčiau to pasakyti. Tik mirties akimirką suprasiu, ar jos bijau. Vedose sakoma, kad yra du būdai mirti: į naują būvį gali būti perneštas taip, kaip katė perneša kačiuką, arba taip, kaip katė perneša pelę. Skauda abiem, bet pirmasis jaučiasi saugus, nes yra nešamas su meile, o antrasis jaučia mirtiną baimę. Žmonės labai bijo netekti kūno, nors ir žino, kad jis laikinas. Jei visą gyvenimą buvai susitelkęs į kūną ir materialius dalykus, senatvė būna labai sunki. Esu gydytojas, dažnai susiduriu su senais žmonėmis, matau daug liūdnų vaizdų. Su amžiumi trūkinėja socialiniai ryšiai, mažėja artimų žmonių ratas, prasideda ligos, kančios. Kas kita, jei plėtei savo dvasingumo ribas. Tada, ir nykstant kūnui, tebeturi didžiulį turtą.

Dvejus metus gėriau tik pieną, nieko nevalgiau. Piene yra visko, ko žmogui reikia.

Kaip manote, ar šalyje, kurioje dominuoja katalikybė, gali prigyti vedų kultūra?

Ji jau prigijusi visame pasaulyje. Pas mus tai nutiko itin lengvai, nes lietuviai, iki buvo įvesta krikščionybė, gyveno pagal vedas, o naujoji religija pas mus įsitvirtino vėliau nei kitose šalyse, tad šie prisiminimai mūsų sąmonėje dar išlikę. Bėda ta, kad šios žinios, kol nebuvo rašto, sklido iš lūpų į lūpas. Išnaikinus Lietuvoje krivius, jos taip ir liko neperduotos, yra padrikos. Norisi suteikti žmonėms laiko patikrintų vedinių žinių. Rašau knygas, leidžiu žurnalus, kuriu televiziją, paskaitas skaitau visame pasaulyje. Kaišiadorių rajone planuoju statyti dvasinį miestą Dvaraką. Jame bus vaikų ir senelių namai, vyrų ir moterų vienuolynų, psichinės pagalbos centras, ajurvedinė klinika. Net neabejoju, kad man pavyks. Kai darai, ką reikia, Dievas padeda.

Kuo ajurvedinis gydymas skiriasi nuo mums įprastos medicinos?

Ajurveda laikosi principo, kad kiekvienas žmogus, kuris gimsta sveikas, susirgęs turi galimybę pasveikti. Nebent liga yra labai užleista. Norint, kad kūnas imtų sveikti, reikia jam grąžinti prarastą balansą. Tai padaryti padeda labai paprasti dalykai: malda, dienos režimas, tinkama mityba, vietinės žolelės. Taip išgydžiau savo žmoną. Aš ir pats anksčiau valgiau viską, turėjau begalę žalingų įpročių. Dabar net minčių valgyti mėsą ar kiaušinius nekyla, gyvūnas yra mano brolis.

Dvejus metus gėriau tik pieną, nieko nevalgiau. Karvės pienas duoda Satvos išminties, jame yra visko, ko žmogui reikia. Kai mano artimieji išsigando, kad greitai mirsiu, pasidariau kraujo tyrimus. Jie buvo geresni nei žmonių, kurie valgo viską. Kūdikis pirmus gyvenimo metus irgi vartoja tik pieną, ir tai yra greičiausio jo augimo ir visapusiško vystymosi laikas. Niekam nekyla minčių abejoti, ar jam netrūksta naudingų medžiagų. Sako, kad gerdamas pieną žmogus sudegina 50 proc. savo nuodėmių. Tampi labai ramus, racionalus, matai viską taip, kaip yra. Deja, mus valdantys žmonės neišmano visatos dėsnių, propaguoja alkoholį, gyvūnų žudymą, tačiau vieną dieną tai pasikeis.

Tikrai tuo tikite? Ar Jums neatrodo, kad žmonija ritasi priešinga kryptimi – tiesiai į bedugnę?

Gėrio ir blogio jėgos nuolat kaunasi. Galbūt nutiks taip, kad gėrio pusėje liks vienas žmogus, bet jis bus toks stiprus, kad atstovės prieš milijoną. Žmonėms tobulėti trukdo jų egoizmas. Trokštame būti dievai, nes, kaip ir visi vaikai, norime būti panašūs į savo tėvą. Žiūrime į pasaulį kaip jo šeimininkai. Manome, kad turime teisę kitus teisti, smerkti, kritikuoti, kad mums kažkas priklauso.

Didelių šalių vadovai mano, kad turi teisę keisti pasaulį, vykdyti teisingumą, bet nieko gero iš to nenutinka. Karai neatneša nei laimės, nei teisingumo. Kai vidus tuščias, o ego didelis, bandai pasaulį paveikti išorinėmis priemonėmis – jėga, turtais, išvaizda. Šventraščiuose sakoma kas kita: „Tu esi tarnas. Dievo ir kiekvieno žmogaus.“ Jei pirmiausia galvotume ne apie tai, kaip patenkinti savo asmeninius poreikius ir gauti tai, kas mums neva priklauso, o apie tai, kaip pasitarnauti kitiems, nebūtų jokių konfliktų.

Gimti yra baisiau, nei mirti. Mūsų tikslas – pasiekti tokią būseną, kad nebereikėtų atgimti.

Ar Jūsų vaikai taip pat laikosi ajurvedos principų, gyvena pagal vedas?

Jie yra labai dorybingi vaikai, bet turi savo kelią. Aišku, tam tikrus principus iš manęs perėmė, bet galiu juos veikti tik tiek, kiek mato mane švarų, gerą. Sūnui – 28-eri, jis ieško savęs, dukrai – 30 metų, ji dirba bibliotekoje.

5 sveiko ir laimingo gyvenimo taisyklės pagal Anantarą Das.

1. Melskitės. Kiekvienas žmogus turi rasti laiko kasdien pasimelsti. Idealu, jei galite skirti tam 2 valandas. Tinka kalbėti mantras arba „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“.

2. Stenkitės niekam nepakenkti, nelinkėti bloga. Kai neskleidi agresijos, ir pats jos negauni. Jei ką nors kritikuojame, perimame tas savybes. Jei linkime bloga, tai grįžta mums.

3. Laikykitės dienos režimo. Kasdien kelkitės pusę šešių, eikite miegoti ne vėliau kaip 10 val. vakaro. Nuo to priklauso 50 proc. sveikatos. Jei kasdien kelsitės pusę šešių, po metų gausite tris brangenybes: ramybę, sveikatą ir sėkmę.

4. Tinkamai maitinkitės. Žmogui reikia valgyti vaisius, daržoves, pieno produktus ir grūdus. Tai jo virškinamasis traktas priima geriausiai. Atsisakykite alkoholio, kavos ir gyvūninių produktų.

5. Linkėkite visiems laimės. Jei moteris vyrą išleis palaiminusi, jam nieko nenutiks, jis visada grįš į tuos namus. Susitikę vakare vėl apsikabinkite, pasidžiaukite vienas kitu. Šeima yra didžiausia vertybė, nes ji kiekvienam gali suteikti ramybę, bet ir pats turi ją nešti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis