„Didžiojo Getsbio“ autoriaus mūza, gyvenimą baigusi beprotnamyje

Hiperaktyvi skandalistė, sugriovusi perspektyvaus rašytojo karjerą, ar jaunatviška padauža? Valdingo vyro auka ar populiaraus modernizmo rašytojo mūza? Zeldos Sayre, vėliau tapusios F. Scott Fitzgerald žmona, asmenybė iki šiandien vertinama prieštaringai.

Zelda Fitzgerald ir jos vyrą, „Didžiojo Getsbio“ autorių F. Scott Fitzgeraldą, galima pavadinti ryškiausiomis džiazo amžiaus Amerikoje žvaigždėmis: nesibaigiantys audringi vakarėliai, neįpareigojantis gyvenimas ir netikėtas populiarumas – tokie 1920 metai buvo Fitzgeraldams. Deja, lengva sėkme ir turtingu gyvenimu jaunystėje juos apdovanojęs likimas nepagailėjo ir skaudžių smūgių. Tačiau apie viską – nuo pradžios...

Zelda – protinga maištautoja

1900 metais Minervai Buckner Machen ir Alabamos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Anthoniui Dickinsonui Sayre gimė dukra – Zelda Sayer. Ji buvo jauniausia dukra, todėl motina mergaitę nuolat lepino. Zeldos tėvas, skirtingai nei Minerva, buvo griežtas žmogus, tad nenuostabu, jog mažoji labiau mylėjo motiną.

Zelda Fitzgerald, 1930 m.
Zelda Fitzgerald, 1930 m.
Vida Press

Zelda buvo labai aktyvus vaikas: dar mokykloje ji mokėsi šokti, lankė baleto pamokas ir be galo vertino laisvalaikį. Baigusi vidurinę, jau būdama mergina, tęsė mėgiamą veiklą, tačiau tai jai nebebuvo taip įdomu kaip socialinis gyvenimas. Ne paslaptis, kad tada Zeldą lydėjo cigaretės, alkoholis ir vaikinų kompanijos, o viename laikraštyje pati sakėsi, jog labiausiai domisi plaukimu ir berniukais. Zelda Sayer buvo priklausoma nuo dėmesio, tad nuolatos kurstydavo intrigas.

Tuo laiku moterys buvo švelnios, paslaugios ir supratingos, todėl merginai šokiruoti aplinkinius ir taip sulaukti didelio dėmesio sudėtinga nebuvo: ji maudydavosi vilkėdama aptemptą kūno spalvos kostiumėlį tam, kad visi manytų, jog ši maudosi nuoga. Nors Sayer atrodė nutrūktgalvė, bet kvaila tikrai nebuvo – dažnai elgdamasi neapgalvotai, ji žinojo, kad yra saugi dėl tvirto tėvo padėties užnugario. 

Santuoka – tik mylimajam praturėjus

Pirmą kartą Zelda būsimą vyrą F. Scott'ą Fitzgeraldą sutiko vakarėlyje 1918 metais: rašytojas Francis Scott'as taip įsimylėjo merginą, kad ne tik jai kasdien skambindavo, bet ir pakeitė būsimos knygos „Kitoje rojaus pusėje “ herojės charakterį į artimesnį Zeldos būdui. Vėliau, merginai parodžius savo asmeninį dienoraštį, jo ištraukas J. Scott'as atpasakojo savo romane. Skamba gana romantiškai, tačiau ši meilė ateityje nebuvo tokia maloninga...

J. Scott'as buvo įstojęs į Amerikos kariuomenę, tad privalėjo meilės reikalus nustumti į šalį ir išvykti į šiaurę. Tuo metu Zeldai dėmesio iš vyrų tikrai nestigo, tad tam, kad grįžęs iš kariuomenės J. S. Fitzgeraldas gautų merginos ranką, jam reikėjo gerokai pasistengti. Tekėti už jauno rašytojo Zelda sutiko tik tuomet, kai 1920 metais, pačiame visuomenės linksmybių įkarštyje, išspausdintas Scott'o romanas akimirksniu išpopuliarėjo. Ši netikėta sėkmė ne tik pavertė porą žvaigždėmis, bet ir sukrovė turtus.

F. Scottas Fitzgeraldas ir Zelda Fitzgerald
F. Scottas Fitzgeraldas ir Zelda Fitzgerald
Vida Press

Sutuoktiniai – nesutramdomi vakarėlių liūtai

Po šio likimo posūkio jaunavedžiai gyveno Niujorke ir gyveno itin audringai: jų dienos sukosi apie vakarėlius bei lengvą, paprastą gyvenimą, neribojamą darbo valandų ar kitų įsipareigojimų. Deja, lengva sėkmė ilgai neužsilieka: nors Niujorko dienraščiai Scott'ą ir Zeldą visuomenei pristatė kaip jaunystės ir sėkmės ikonas, tam, kad ši šventė tęstųsi, F. Scottas privalėjo rašyti toliau. O tai daryti sekėsi sunkiai, nes fortūnos apsvaiginti jaunavedžiai nesugebėjo kontroliuoti nei alkoholio vartojimo, nei elgesio – jie dažnai įsiveldavo į muštynes. Tai iš tiesų tapo problema. Tiesa, ir tarpusavio santykiuose siautėjo audros: jaunoji rašytojo žmona nevengė viešai flirtuoti su kitais vyrais, todėl Scott'as beprotiškai pavyduliavo.

Vaiko gimimas nesutrukdė romanui

1921 metais Zelda pastojo ir po 9 mėnesių šeima susilaukė dukters Frances „Scottie“ Fitzgerald. Tačiau, net ir tapusi motina, Zelda nė trupučio netapo panašia į namų šeimininkę – ji pasamdė auklę, kuri prižiūrėjo dukrą ir rūpinosi namų buitimi.

Zelda taip pat buvo rašytoja – kūrė apsakymus ir rašė straipsnius, tačiau tai neprilygo vyro sėkmei, todėl moteris susikoncentruoti ties karjera padėjo Scott'ui. Deja, trumpų istorijų rašymas tam, kad apmokėtų sąskaitas, kūrėjo netenkino, todėl pagalius į ratus ėmė kaišyti ir depresija. Tuo tarpu Zelda susirado meilužį – prancūzų pilotą. Šaltiniuose teigiama, jog, kelias savaites praleidusi su meilužiu, moteris paprašė skyrybų, tačiau ją sutuoktinis užrakino namuose iki tol, kol ši persigalvos. Moters meilužis nežinojo, jog mylimoji nori skirtis su savo vyru, todėl, nesulaukęs iš jos žinios, išvyko.

Po šio incidento Scott'as ėmė gerti vis dažniau.

Diagnozė: išsekimas ir šizofrenija

Situacija Fitzgeraldų šeimoje prastėjo ir gana greitai: Zelda perdozavo migdomųjų vaistų. Jai atsigavus, namuose apie įvykį nė nebuvo užsimenama. Tuomet moteris nusprendė grįžti prie jaunystės aistros – baleto. Deja, vyras jos užsidegimo šokti nepalaikė, tik kartodavo, jog žmona gaišta laiką. Į Scott'o abejingumą Zelda atsakė kasdieninėmis treniruotėmis, kurios trukdavo iki 8 valandų per dieną. Toks režimas moterį išsekino tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau ji gavo pasiūlymą prisijungti prie baleto mokyklos trupės. Beveik jausdama svajonės išsipildymo džiaugsmą, Zelda vis dėlto šokti atsisakė.

F. Scottas Fitzgeraldas ir Zelda Fitzgerald su dukra Scottie
F. Scottas Fitzgeraldas ir Zelda Fitzgerald su dukra Scottie
Vida Press

1930 metais būdama sanatorijoje Z. Fitzgerald sužino, kad serga šizofrenija. Tai nustatė vienas geriausiu Europos psichiatrų, tačiau manoma, jog ji sirgo bipoliniu sutrikimu: ši liga pasireiškia periodine nuotaikų kaita, maniakine depresija, hiperaktyvumu, padidėjusia saviverte, neatsakingu elgesiu ir pan. Ar medikai buvo teisūs – nežinia, tačiau Zeldos poelgiai buvo neadekvatūs, netgi šokiruojantys: kartą supavydėjusi, kad vyras eina pasisveikinti su populiaria šokėja ir prie jos stalelio flirtuoja, Zelda netoliese savo noru nusirito nuo laiptų.

Šizofrenija – tik dar viena tragedija

Po diagnozuotos ligos sekė blogų įvykių virtinė: kol Zeldos gyvenimas slinko beprotnamiuose, kol moteris visomis jėgomis stengėsi nepaleisti savo esaties ir kabintis į gyvenimą, Scott'as jai už nugaros rezgė ilgametį romaną su redaktore Sheilah. Jiedu susipažino 1930 – aisiais, Scott'ui būnant Holivude. Galima sakyti, kad dėl šios priežasties 1931 metais išleista iš vienos psichiatrinių ligoninių, Zelda viena išgyveno tėvo mirtį, mat vyras išvyko į Holivudą. Sukrėsta nelaimės moteris grįžo gydytis ir parašė romaną, tačiau siužete esančius santuokos motyvus, turėjusius būti Scott'o naujoje knygoje, vyras liepė ištrinti. Perrašytas ir išleistas romanas didelio pasisekimo nepelnė, taigi, gyvendama psichiatrinėse ligoninėse Zelda ėmė piešti.

1938 m. Fitzgeraldų dukra Scottie išmetama iš internatinės mokyklos – tai paskutinis lašas Scott'ui: nuo šiol jis nekentė Zeldos ir ją kaltino dėl visų gyvenimo kelyje pasitaikiusių blogybių, ypač dėl savo į šipulius byrančio gyvenimo ir karjeros. 1938 – aisiais Zelda ir Scott'as matėsi paskutinį kartą. Moteris ir vėl grįžo į psichiatrinę ligoninę, o jos vyras po poros metų mirė savo meilužės bute. Laidotuvėse Zeldos nebuvo, nebuvo vėliau ir Scottie vestuvėse... Gydymo įstaigose ji rašė, kūrė naują novelę, kuri taip ir nebuvo baigta, nes 1940 metais moteris žuvo gaisre, įsiplieskusiame psichiatrinėje ligoninėje.

Taigi, ši moteris – hiperaktyvi skandalistė, sugriovusi perspektyvaus rašytojo karjerą, ar jaunatviška padauža? Valdingo vyro auka ar populiaraus modernizmo rašytojo mūza? Z. Fitzgerald asmenybė iki šiandien vertinama prieštaringai. Tačiau būtų nesąžininga tvirtinti, jog ši moteris kalta dėl Fitzgeraldų šeimos nelaimingos baigties: tai buvo dviejų žmonių, dviejų į savidestrukciją linkusių asmenybių, atsakomybė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis