pianiste
Pianistė O. Gražinytė apie A. Pärto muziką – gimstančią iš tylos ir J. S. Bacho koncertų tradicijos įgyvendinimą Lietuvoje
„Pirmas įspūdis buvo toks, kad aš, būdamas gyva būtybe, stovėjau prieš savo kūną ir jaučiausi miręs – kaip laiko vingyje, tarsi tuo pat metu būčiau ateityje ir dabartyje. Staiga atsidūriau šioje būsenoje ir mano gyvenimas suspindo kita šviesa. Tai mane paskatino paklausti savęs, ką dar galiu nuveikti per man likusį laiką.“ Taip savo įspūdį išvydus indų kilmės britų skulptoriaus Anisho Kapooro kūrinį „Marsijas“ aprašo pasaulinio garso estų kompozitorius minimalistas, originalaus tintinnabuli komponavimo stiliaus sukūrėjas Arvo Pärtas. 150 metrų ilgio skulptūra, sukomponuota iš trijų plieninių žiedų, sujungtų raudona plėvele, kompozitoriui tapo įkvėpimo šaltiniu Londone esančio „Tate Modern“ muziejaus užsakymu rašant didingą kūrinį „Lamentate“ solo fortepijonui ir orkestrui. Prieš du dešimtmečius sukurtas stambiausias A. Pärto instrumentinis kūrinys tapo viena iš vizitinių šio autoriaus kortelių, o pats kompozitorius apie jį yra pasakęs: „Aš sukūriau lamento (raudą) – ne mirusiems, o gyviesiems.“
